1

TURINYS
1. ATMOSFEROS SANDARA... 3
2. SAULS RADIACIJA. 3
3. ATMOSFEROS SLGIS. 4
4. STANDARTIN ATMOSFERA. 4
5. ORO TEMPERATRA... 5
6. ADIABATINIAI PROCESAI.. 6
7. ORO DRGNUMAS... 6
8. VANDENS GAR KONDENSACIJA IR SUBLIMACIJA... 7
9. DEBESYS.... 8
9.1. TARPTAUTIN DEBES KLASIFIKACIJA. 8
9.2. PERKNIJOS (CB) DEBESYS 9
9.3. DEBESUOTUMO IR RIBOTO MATOMUMO TAKA SKRYDIAMS.. 10
9.4. DEBES SISTEM CHARAKTERISTIK NUSTATYMAS PAGAL EMS PALYDOV
NUOTRAUKAS.

11
9.4.1. ALTOJO FRONTO DEBESUOTUMAS.. 11
9.4.2. ILTOJO FRONTO DEBESUOTUMAS 11
9.4.3. OKLIUZIOJOS FRONTO DEBESUOTUMAS.. 11
9.4.4. STACIONARIOJO FRONTO DEBESUOTUMAS 11
9.4.5. ANTRINI ALTJ FRONT IR KVAL DEBESUOTUMAS 11
9.4.6. DEBESUOTUMAS, SUSIJS SU CIKLONO VEIKLA 12
10. CIKLONAS.... 12
10.1. CIKLONO VYSTYMOSI STADIJOS.... 12
10.2. TROPINIAI CIKLONAI..... 13
10.2.1 TROPINIO CIKLONO GYVENIMO CIKLAS. 13
10.2.2. PAGRINDINS TROPINIO CIKLONO SUSIFORMAVIMO VIETOS......................... 13
10.2.3. TROPINI CIKLON STRUKTRA.. 14
10.2.4. TROPINI CIKLON SUSIDARYMAS. 14
11. METEOROLOGINIS IR SKRYDIO MATOMUMAS... 14
12. RKAI IR RKANA.... 15
12.1. RADIACINIAI RKAI... 16
12.2. ADVEKCINIAI RKAI.. 16
12.3. ADVEKCINIAI RADIACINIAI RKAI. 17
12.4. LAIT RKAI.. 17
12.5. GARAVIMO RKAI.. 17
12.6. FRONTINIAI RKAI..... 17
13. VJAS.... 17
13.1. VJ VEIKIANIOS JGOS.... 17
13.2. VJO GREIIO KITIMAS KYLANT AUKTYN 18
13.3. VIETINIAI VJAI... 18
13.4. BEIS-BALO DSNIS.. 19
13.5. VJO TAKA ORLAIVIO KILIMUI IR TPIMUI... 19
14. ATMOSFEROS FRONTAI... 19
14.1. ILTASIS FRONTAS..... 19
14.2. ALTASIS FRONTAS.... 20
14.2.1. LTAI JUDANTIS ALTASIS FRONTAS.. 20
14.2.2. GREITAI JUDANTIS ALTASIS FRONTAS..... 20
14.3. OKLIUZIJOS FRONTAS.... 21
14.3.1. ILTASIS OKLIUZIJOS FRONTAS 21
14.3.2. ALTASIS OKLIUZIJOS FRONTAS.. 22
14.4. STACIONARUS FRONTAS... 22
15. TURBULENCIJA.. 22
15.1. KONVEKCIN TURBULENCIJA. 22
2
15.2. DINAMIN TURBULENCIJA... 23
15.3. OROGRAFIN TURBULENCIJA. 23
15.4. TURBULENCIJA CB DEBESYSE.................... 24
15.5. GIEDRO DANGAUS TURBULENCIJA... 24
15.6. VALKIO TURBULENCIJA. 25
15.7. TURBULENCIJOS POVEIKIS AVIACIJAI.. 25
15.8. TURBULENCIJOS TAKA SRAIGTASPARNI SKRYDIAMS.. 25
15.9. GALIMOS TURBULENTINS ZONOS 26
15.10. REKOMENDACIJOS PILOTAMS DL TURBULENCIJOS. 26
16. VJO POSLINKIS..... 26
17. ORLAIVIO APLEDJIMAS..... 27
18. ORLAIVI ELEKTRIZACIJA. 30
19. BENDROJI ATMOSFEROS CIRKULIACIJA. 31
20. LIETUVOS KLIMATAS... 32
20.1. ATMOSFEROS CIRKULIACIJOS YPATUMAI.. 32
20.2. KRITULIAI.. 33
20.3. RKAI..... 33
20.4. DEBESUOTUMAS..... 33
20.5. ORO TEMPERATRA... 33
21. AVIACINS PROGNOZS, J RYS IR FORMATAI... 34
21.1. PROGNOZI FORMATAI..... 35
21.2. PROGNOZI GALIOJIMO LAIKAS 35
22. PRANEIMAI I ORLAIVIO PAGAL ICAO PROCEDRAS IR REKOMENDACIJAS 35
23. METEOROLOGIN SKRYDI DOKUMENTACIJA PAGAL ICAO PROCEDRAS IR
REKOMENDACIJA..

36
24. METEOROLOGIN INFORMACIJA, KURI TURI TURTI SKRYDI VADOVAS
PAGAL ICAO REKOMENDACIJAS IR PROCEDRAS..

37
25. PRESENT WEATHER (MANNED STATION) .. 38
26. SUTRUMPINIMAI 41

3
1. ATMOSFEROS SANDARA
Atmosfera tai ems rutul juosiantis oro sluoksnis. Ji siekia daigiau kaip 2000 km, taiau apie 94%
oro mass yra susitelk iki 20 km aukio. Pagal savybes ir sudt atmosfera skirstoma homosfer iki 94
km ir heterosfer vir 94 km. Homosfera sudaryta i deguonies (21%), azoto (78%), kit duj (helio,
vandenilio ir kt.) (1%). Heterosfera sudaryta i duj, kurios skaidosi atomus.
Atmosfera pagal vertikalj temperatros pasiskirstym skirstoma:
Auktis, km Pagrindiniai sluoksniai Tarpiniai sluoksniai Vid. Oro temperatra
0 11
11
11 51
51
51 86
86
86 800
800
800 3000

3000 - 36000
Troposfera

Stratosfera

Mezosfera

Termosfera

Egzosfera

ems karna, sutampanti su
virutine atmosferos riba

Tropopauz

Stratopauz

Mezopauz

Termopauz


-56C

0C

-90C

+2000C
Troposfera pats emiausias ir tankiausias i pagrindini atmosferos sluoksni. Jis tsiasi iki 7-10 km
vir aigali ir iki 16-18 km vir pusiaujo. iame sluoksnyje susitelk visos oro mass. Tiesioginiai sauls
spinduliai maai veikia i sfer ir ji yla nuo ems paviriaus. iluma pasiskirsto dl spinduliavmo
ilumos apykaitos, vertikalaus turbulentikumo, vandens gar kondensacijos, sublimacijos, garavimo, ledo
kristal tirpimo ir kt. Kylant auktyn oro temperatra vidutinikai krinta 6,5C/1km. Troposferoje yra daug
vandens gar, kurie sudaro debesis, kritulius, daug sulki, priemai.
Slyginai troposfera dar skirstoma emutin (iki 2,5 km), vidurin (2,5-6 km) ir virutin (nuo 6 km
iki tropopauzs). Tropsferoje veikia vairios oro mass, vadinamos atmosferos frontais. emutin sluoksn
(iki 100 m) labiausiai veikia ems paviriaus temperatra. Mechaninis oro maiymasis bdingas nuo 100 iki
1500 m auktyje. Sluoksnis, esantis vir 1500 m, vadinamas laisvja atmosfera.
Tropopauzje bdingi temperatros, vjo ir matomumo pasikeitimai, turintys takos skrydiams. ia
taip pat danai bna atmosferos sraujyms.
Stratosferoje ilumos altinis yra ozono sluoksnis, kuris daugiausiai susikaups 20-25 km auktyje. Jis
sugeria didij sauls radiacijos dal. Startosfera yra pastovesn, vertikaliai oro mass nesimaio. Oaras ia
sausas, debes nra. Tik 25-30 km auktyje atsiranda perlamutriniai vytintys debesys, sudaryti i
praretjusi vandens laeli. Stratosferoje skraido virgarsiniai lktuvai.
Mezosferoje i pradi temperatra staigiai kyla iki 55 km, o po to ji staigiai krinta.
Termosferoje bdingas temperatros kitimas pagal aukt. 200 km auktyje temperatra siekia 200-
250C. is sluoksnis dar vadinamas jonosfera, nes jame susikaup daug dulki, daleli, turini elektros
krv.
Egzosfera iorinis atmosferos sluoksnis, nuosekliai pereinantis tarpplanetin erdv. Egzosferoje
dujos ymiai praretjusios.

2. SAULS RADIACIJA
Paklotinis pavirius sugeria dal sauls radiacijos. Bet garuojant vandeniui dalis radiacijos sugrta atgal
atmosfer, kuri sklinda slaptosios ir tikrosios ilumos srautais. Slaptoji iluma atsiranda dl vandens fizini
bvi pasikeitimo: kondensacijos, sublimacijos. Tikroji iluma konvencinis ir turbulentinis oro
maiymasis. Dal i spinduli sugeria atmosfera ir pasiunia juos atgal emei tai prieprieinis atmosferos
spinduliavimas. em nra juodas knas, todl sugeria ne visus prieprieinius atmosferos spindulius.
Skirtumas tarp ems savojo spinduliavimo ir prieprieinio atmosferos spinduliavimo vadinamas
efektyviuoju ems paviriaus spinduliavimu. Ultravioletin spinduliavimo dalis nea 9% sauls
energijos. Matomoji viesa ir infraraudonieji spinduliai nea 44% sauls energijos. Tai trumpj bang
spektro dalis, vadinama trumpja banga.
Ekvatoriuje spinduliai patenka staiu kampu ems paviri, tolstant link aigali nuoulniai ir turi
praeiti storesn atmosferos sluoksn.
ems ir atmosferos spinduliavimas yra ilgabangis. Radiacija sklinda 80-100 mm ilgio bangomis. Sauls
radiacijos intensyvumas reikiamas vatais vienam kvadratiniam metrui.

4
3. ATMOSFEROS SLGIS
Atmosferos slgis tai toks slgis, kuriuo kiekviename atmosferos take oras suspaudiamas aukiau
esani atmosferos sluoksni ir pats slegia aplink.
Atmosferos slgis apatiniuose sluoksniuose keiiasi greiiau negu virutiniuose. Auktis, per kur
atmosferos slgis pasikeiia vienu vienetu, vadinamas barometriniu ingsniu (mm Hg nPa mbar).
Horizontalusis barinis gradientas tai slgio kitimas horizontalioje ploktumoje izobaroms statmena
kryptimi. Jis matuojamas mbar (hPa)/100km. Horizontalaus barinio gradiento dyd rodo izobar tankumas:
kuo jos tankesns, tuo didesnis horizontalusis barinis gradientas.. taigi jis atvirkiai proporcingas atstumui
tarp izobar. Vidutin horizontalaus barinio gradiento vert lygi 1-3mbar/100km.
Oro tankis didja didjant slgiui ir majant oro temperatrai. Taiau didiausi oro tankio pasikeitimai
vyksta kintant slgiui. Patys emiausi oro sluoksniai, kuriuos slegia visas atmosferos storis, turi didiausi
tank. Dl oro tankio majimo kylant auktyn tampa aiku, kad slgio kitimas vyksta greiiau emuose oro
sluoksniuose negu virutiniuose. Lygiai t pat galima pasakyti, kad altoje oro masje slgis kylant auktyn
maja greiiau negu iltoje oro masje. Todl esant vienodam slgiui prie ems paviriaus tam tikras slgis
tam tikrame auktyje iltoje oro masje bus aukiau negu altoje oro masje.
960mbar
B
600

400

980mbar
200
1000mbar
0 A
alta o.m. p
o
=1013mbar ilta o.m.

Punktyrins linijos vertikaliame pjvyje yra vienodo slgio paviriai. Jie vadinami izobariniais
paviriais. Ciklonuose izobariniai paviriai ilinksta emyn, anticiklone ikyla auktyn. Taip pat izobariniai
paviriai ilinksta emyn ten, kur yra altos oro mass, ir ilinksta auktyn iltose oro masse.
Sudaromi tokie auktutiniai emlapiai:
100 hPa 53 000 ft
200 hPa 38 000 ft
300 hPa 30 000 ft
500 hPa 18 000 ft
700 hPa 10 000 ft
1013 hPa MSL
Slgis aerodrome nustatomas KTT slenksio lygyje (QFE).
Auktimaiai duoda informacij apie slg.
Barometrini auktimai metodins klaidos: Barometrini auktimai matavimo rezultatai
priklauso nuo meteorologini slyg. Orlaiviui skrendant per atmosferinius sluoksnius, ciklonus ir
anticiklonus bei kitas barini darini sistemas, o ypa skrendant dideliuose aukiuose esant vienodiems
prietaiso parodymams tikrasis auktis bus skirtingas. Norint gauti geometrin skrydio aukt, prietaiso
parodymus btina vesti metodin patais: reali atmosferos slyg nukrypimo nuo standartini. i pataisa
nustatoma pagal atmosferos slgio nuliniame auktyje nukrypim.

4. STANDARTIN ATMOSFERA
Fizins atmosferos charakteristikos kinta priklausomai nuo atmosferos proces: ciklon, anticiklon,
met, paros laiko. Praktinje veikloje pasirod btina ir patogu fizini atmosferos charakteristik vidutines
reikmes naudoti kaip pastovias. Standartin atmosfera tai nepriklausomai nuo paros ir met laiko
atmosferos bvio charakteristika, kur oras yra traktuojamas kaip idealios dujos ir pagrindiniai j parametrai
turi vidutines reikmes. Standartin atmosfera naudojama skaiiavimams, orlaivi, j varikli projektavimui,
vairi mokslini klausim sprendimui.
At mean sea level (MSL) p=1013,25 hPa t =15C =1,225kg/m
3
g=9,81 m/s
2

From MSL to 11 km Vertikalus temperatros gradientas 0,65C/100m
From 11 km to 20 km Temperatros konstanta 56,8C
From 20 km to 32 km 0,3C per 1000ft
5
Kadangi realios atmosferos charakteristikos skiriasi nuo standartins atmosferos reikmi, todl
praktikoje ikyla dvi uduotys:
1) uduotys, susijusios su perjimu nuo faktikai stebim realios atmosferos slyg prie standartini;
2) uduotys, susijusios su faktini atmosferos slyg nukrypimu nuo standartini, kad gauti realias
pagrindini charakteristik reikmes ir parametrus.
1 pvz. Du orlaiviai vykd skrydius maksimal aukt skirtingomis dienomis. Vienas pasiek 18400 m,
o kitas 17200 m aukt. Kurio orlaivio auktesns lubos? Kad bt galima atsakyti klausim,
reikia skrydio rezultatus privesti prie standartini slyg. (Orlaivio aukio lubos yra viena i
svarbiausi orlaivio technini charakteristik. Tai didiausias auktis, kur galu pakilti orlaivis
esant nustatytam skrydio reimui. Lubos priklauso nuo fizinio atmosferos bvio, nuo vertikalaus
kilimo greiio.)
2 pvz. Paskaiiuotas orlaivio maksimalus greitis 2500 km/h. Kok maksimal greit gali ivystyti
orlaivis, skrisdamas skirtingomis dienomis, sezonais? Kad bt galima atsakyti klausim, reikia
pereiti nuo standartini atmosferos slyg prie reali.
Aviacijoje daniausiai naudojami standartiniai aukiai: pagal slg (barometrinis auktis), pagal oro
tank (standartinje atmosferoje, kurios oro tankis lygus faktiniam oro tankiui skrydio lygyje).

5. ORO TEMPERATRA
Oro temperatra yra ilimo laipsnis arba iluminio oro bvio charakteristika. Matuojama laipsniais C, F,
K. Ualimo temperatra 0C, uvirimo - 100C. Kelvino skalje: ualimo 273,16K, uvirimo 373,16K.
Farenheito skalje: ualimo 32F. Temperatra matuojama 1/10 laipsnio tikslumu meteorologinse
aiktelse.
Laikinieji temperatros pasikeitimai: paros, met, neperiodiniai. Keiiasi nuo vairi faktori. Paros
eiga: temperatra stebima vasar (liepos mn.) 3 val. nakties, iem (sausio mn.) 7 val. Maksimali
temperatra bna 14 15 val. vietos laiku. Temperatros svyravimo amplitud priklauso nuo met laiko,
geografins ilgumos ir platumos, aukio vir jros lygio, debesuotumo, reljefo, turbulentinio laipsnio.
Vasaros viduryje maksimali temperatra bna vir kontinent, o vir vandenyn vasaros pabaigoje.
Minimali oro temperatra bna iemos pabaigoje arba viduryje. emiausia temperatros svyravimo
amplitud stebima ekvatoriaus zonoje. yms pakitimai stebimi kontinent viduje ir vandenyn salose.
emiausia ufiksuota temperatra: -88,3C Antarktidoje.
Aukiausia ufiksuota temperatra: +58C Libijoje.
Neperiodiniai temperatros svyravimai stebimi nepriklausomai nuo paros laiko (praslinkus ciklonams,
anticiklonams). Jie susij su atmosferos oro pasikeitimais.
Vieno ar kito meteorologinio elemento kiekybinei kitimo erdvje charakteristikai nustatyti naudojama
svoka gradientas. Tai meteorologinio dydio kitimas per vien atstumo vienet. Vertikalus temperatros
gradientas ymimas . Sluoksnis, kuriame kylant auktyn oro temperatra kyla (t.y. >0), vadinamas
inversija. Sluoksnis, kuriame kylant auktyn oro temperatra nekinta (t.y. =0), vadinamas izotermija.
Inversij apibdina auktis (atstumas nuo ems
paviriaus iki inversijos sluoksnio pradios) ir storis
(atstumas nuo inversijos sluoksnio apaios iki viraus).
Priklausomai nuo inversijos tipo ie rodikliai kali kisti nuo
keli metr iki 2 3 kilometr. Inversijos sluoksniai trukdo
keistis vertikalioms oro masms.
Pagal aukt yra skiriamos dvi inversij grups:
1) paemio oro sluoksnio;
2) laisvosios atmosferos (>1500m)
Paemio oro sluoksnio inversija skirstoma:
radiacin (susidaro, kai em ispinduliuoja
ilum);
orografin (bdinga kalvotam reljefui, kur altas
oras suteka reljefo paemjimus);
sniego tirpsmo arba pavasario;
advekcin (kai ilta oro mas atslenka vir
vsesnio ems paviriaus).
Visais iais atvejais prie ems oras atvsta, o aukiau ilieka iltesnis.


Laisvosios atmosferos inversija skirstoma:

izotermija =0

<0

inversija >0

izotermija =0

inversija >0

<0

ems pavirius
6
anticiklonin arba slgimo (anticiklono oras leidiasi emyn ir patenka iltesn oro mas, yra
suspaudiamas)
frontin (daniausiai iltojo atmosferos fronto atveju)

6. ADIABATINIAI PROCESAI
Adiabatinis procesas tai oro temperatros ir slgio kitimas be ilumos main su aplinka. Pavyzdiui,
tam tikras oro kiekis pradjs kilti auktyn patenka maesnio slgio aplink ir pleiasi. Jam pleiantis
naudojama vidin energija, todl kylanio oro temperatra krinta. O besileidianti oro mas patenka
didesnio slgio aplink, yra suspaudiama ir yla. Didelio oro kiekio vertikalus maiymasis ploname
sluoksnyje yra beveik adiabatinis procesas. Taiau tikr adiabatini proces realioje atmosferoje nra, ypa
paemio sluoksnyje, nes vyksta ilumos apykaita tarp oro ir paklotinio paviriaus.
Adiabatiniai procesai, vykstantys sausame ar vandens garais nesotintame ore, vadinami
sausaadiabatiniais. Oro temperatros pokytis sausame ar vandens garais nesotintame ore jam pakilus 100
m vadinamas sausaadiabatiniu temperatros gradientu. Sausas ar vandens garais nesotintas oras pakils
100 m atvsta 1C, todl sausaadiabatinis temperatros gradientas lygus 1C/100m. Pvz., prie ems
paviriaus oro temperatra lygi 20C. Pakilus 500 m auktyn ji nukris iki 15C, o vl nusileidus 500 m
emyn, ji pakils iki 20C.
Atmosferoje esantys vandens garai gali sisotinti orui atvsus iki temperatros, kai susidaro vandens
laeliai. Tas auktis, kuriame vandens garai kondensuojasi, vadinamas kondensacijos lygiu.
Vandens garais sotintame ore temperatra krinta kitaip negu sausame ore. sotintame ore vandens garai
kondensuojasi ir isiskiria slaptoji garavimo iluma, kuri sultina kylanio oro mass vsim. Vandens garais
sotinto oro kylant auktyn vsim apibdina drgnaadiabatis temperatros gradientas, kuris priklauso
nuo oro temperatros ir slgio. Pvz., kai atmosferos slgis 1000 hPa, o temperatra lygi 20C, tai
=0,44C/100m. kai temperatra lygi 0C, =0,65C/100m. jei slgis yra toks pats, o oro temperatra
skirtinga, tai altas ir drgnas oras kildamas auktyn vsta greiiau negu iltas ir drgnas. Vidutin
drgnaadiabatinio temperatros gradiento vert yra 0,65C/100m. besileisdamas drgnas oras yla ir
vandens laeliai igaruoja. Dalis ilumos sunaudojama garavimui, todl besileisdamas drgnas oras yla
liau negu sausas (kas 100 m maiau negu 1C). Oras yra drgnas tol, kol yra nors vienas kondensacijos
produktas. Po to jis pasidaro sausas ir leisdamasis dar emiau kas 100 m ils 1C.
Laisvojoje atmosferoje, kai oro temperatra gana ema, vandens gar bna maai ir jiems
kondensuojantis isiskiria maai slaptosios garavimo ilumos. Todl drgnaadiabatinis ir sausaadiabatinis
temperatros gradientai yra beveik lygs.
Pagal kylanios oro mass ir aplinkos oro temperatros gradientus iskiriamos trys atmosferos
pusiausvyros kategorijos:
1) nepastovi;
2) pastovi;
3) neutrali.
Nepastovi: kai kylant auktyn aplinkos temperatra krinta greiiau negu kylanios oro mass
temperatra. Dl to yra palankios slygos konvekcijai, Cb debes susidarymui,
perknijoms, litiniams krituliams. Tai bdinga vidutinms platumoms.
Pastovi: kai kylanios oro mass temperatra krinta greiiau negu aplinkos temperatra. Pakils
oras pasidaro altesnis ir sunkesnis u aplinkos or ir leidiasi emyn. Todl konvekcija
yra stabdoma ir Cb debesys nesivysto. Bdinga aukto slgio centruose (aigalio srityse).
Neutrali: kylanios ar besileidianios oro mass ir aplinkos temperatros gradientai yra lygs.
Todl inykus judjim suklusioms prieastims oras nustoja judjs.

7. ORO DRGNUMAS
Su oro drgnumu susij debesys, rkai, krituliai ir kt. Garuojanio vandens kiekis tuo didesnis, kuo
didesn paviriaus temperatra, kuo sausesnis oras ir kuo stipresnis vjas. Oro srautai pernea vandens garus
didelius nuotolius nuo garavimo altini, o taip pat slygoja vandens gar perna auktesnius sluoksnius.
Vandens gar kiekis, kur gali priimti tam tikras oro tris priklauso nuo oro temperatros. Tas kiekis yra tuo
didesnis, kuo auktesn oro temperatra. Pasiekus tok ribin vandens gar kiek oras tampa pilnai prisotintu.
Pvz., esant -25C oro temperatrai reikia tik 1 g vandens gar vienam kubiniam metrui oro, kad jis bt
prisotintas. O esant 25C temperatrai ~24 g.


g/m
3

7

28
24
20

16
12
8

4
0
-30 -20 -10 0 10 20 30 t,C

Skirtumas tarp faktins oro temperatros ir rasos tako vadinamas rasos tako deficitu. Kuo didesnis
rasos tako deficitas, tuo sausesnis yra oras ir tuo maesnis santykinis oro drgnumas. O kai oro temperatra
lygi rasos takui, tai santykinis oro drgnumas yra 100%. Oro drgnum apibdina keletas rodikli:
1) vieni i j parodo absoliutin vandens kiek ore;
2) kiti parodo, kiek oras prisotintas drgms.
Vienas i rodikli yra ore esani vandens gar tamprumas. Vandens garams kaip ir daugumai duj
bdingas slgis, kuris proporcingas vandens gar tankiui ir absoliutinei temperatrai. Jis matuojamas mbar,
mm Hg. Prisotinimo tamprumas, matuojamas mbar ar hPa, lygus vandens gar tamprumui, kai oras yra
prisotintas vandens gar. Jis proporcingas oro temperatrai. Kuo auktesn temperatra, tuo daugiau
vandens gar gali bti tame paiame oro tryje. Kai oro temperatra ema, vandens gar ore bna labai
maai, nes jie kondensuojasi ir virsta vandens laeliais.
Santykinis drgnumas: r = e/E 100% gali kisti nuo 0 iki 100% (kai e=E).
Specifinis oro drgnumas tai vandens gar kiekis gramais viename kg drgno oro. Jis nekinta prie bet
koki proces: atalimo, atilimo, pleiantis ir sumajant triui, jeigu nevyksta kondensacija ar papildomas
garavimas.
Absoliutinis oro drgnumas tai vandens gar kiekis, esantis viename kubiniame metre oro. Jis
proporcingas oro temperatrai. Kuo auktesn oro temperatra, tuo daugiau vandens gar telpa oro tryje.
Oro drgnumas matuojamas hirdometru arba gali bti iskaiiuojamas psichrometrini termometr
pagalba: vienas paprastas su sausu rezervuaru, kitas suvilgytas vandeniu.
Oro tankis yra oro mass santykis su oro triu. Tiesiogiai oro tankis nra matuojamas. Jis yra
iskaiiuojamas. Oro tankis yra tuo didesnis, kuo didesnis atmosferos slgis ir kuo emesn oro temperatra.
Visumoje oro tankis kylant auktyn maja, nes auktjant atmosferos slgis maja greiiau negu krinta oro
temperatra.

8. VANDENS GAR KONDENSACIJA IR SUBLIMACIJA
Atmosferoje nuolat vyksta ne tik vandens garavimas, bet ir jo dujinio bvio perjimas skyst ir kiet
bsenas. Duj bvio perjimas skyst bv vadinamas kondensacija, o kiet bt sublimacija.

sublimacija
dujos skystis kietas


kondensacija

ie procesai yra sudtingi. Vandens garams kondensuojantis susidaro smulkiausi vandens laeliai, po to
susidaro didesni susiliejus smulkiems laeliams arba itirpus ledo kristalams. Vandens gar kondensacijai
btinas oro prisotinimas, kuris paprastai bna nukritus temperatrai. Kondensacija prasideda nuo vandens
molekuli kompleks, kurie po to didja iki smulkiausi debes laeli, susidarymo. Vandens laeliai
susidaro ant kondensacijos branduoli. Kai vandens laeliai susidaro ne ant branduolio, jie bna nepastovs
ir isisklaido. O kondensacijos branduoliai padidina susidariusio vandens laelio pastovum. Todl pradinje
laeli susidarymo stadijoje didel reikm turi kondensacijos branduoliai. Atmosferoje visada yra
kondensacijos branduoli. Tai labai maos skystos arba kietos dalelyt, pakibusios ore. Smulkiausios
dalelyts radiusas nuo 10
-7
iki 10
-5
, stambesns - ~10
-4
cm. Vir jr ir pakrants rajon dominuojantys
kondensacijos branduoliai yra smulkiausios jros druskos dalelyts. Jos pakyla or su jros vandens
purslais esant dideliam bangavimui ir perneamos oro srautais didelius atstumus. Kontinentiniuose
rajonuose, kurie nutol nuo jr ir vandenyn, kondensacijos branduoliai yra skystos ir kietos dalelyts,
8
kurios susidaro degant kurui, skylant azoto rgiai. Toki branduoli gausu industriniuose rajonuose.
Kondensacijos branduoli gali bti ir kaln rajonuose. Pagal savo prigimt kondensacijos branduoliai
skirstomi:
1) jros kilms 20%
2) degimo produkt 40%
3) dirvoemio dalelyts 20%
4) kitos 20%
Bendra kondensacijos branduoli koncentracija jr ir vandenyn rajonuose sudaro tkstanius ir kelias
deimtis tkstani viename kubiniame centimetre, o pramoniniuose rajonuose ir daugiau. Stambi
kondensacijos branduoli, turini didels reikms debes susidarymui, koncentracija yra deimtys imtai
viename kubiniame centimetre. Kylant auktyn branduoli koncentracija greitai maja.
Atmosferoje taip pat vyksta ledo kristal susidarymas pereinant i duj bvio. is procesas yra daug
sudtingesnis negu vandens gar kondensacija. Ant kondensacijos branduoli susidaro laeliai, kurie prie
neigiam temperatr tampa peraldytais, o esant tolesniam temperatros kritimui, jie virsta ledo kristalais.
Sublimacijos branduoli gamtoje nra. Dl sublimacijos atmosferoje susidaro debesys, rkai, turintys takos
or charakteristikoms ir aviacijos darbui.
Kondensacijos pdsakai praskridus orlaiviui
Skrendant dideliuose aukiuose danai susidaro debesies pavidalo pdsakas, kuris pagal savo struktr
panaus Cu debes. Tai yra vadinamasis kondensacijos pdsakas. is pavadinimas susijs su fizikinmis t
pdsak susidarymo slygomis. Pdsakai susidaro kondensuojantis vandens garams, kurie isiskiria sudegus
aviaciniam kurui ir greitai ulantiems vandens laeliams, sudegus 1 kg kuro reakcijoje dalyvauja 11 kg oro,
susidaro 12 kg duj, kuriose yra 1,4 kg vandens gar. ie vandens garai padidina atmosferos aplinkos oro
drgnum ir esant tam tikroms atmosferos slygoms, o btent kai aplinkos oro drgnumas yra artimas 100%,
susidaro kondensacijos pdsakas.

9. DEBESYS
Priklausomai nuo debes ir su jais susijusi krituli orai bna vairs (apsiniauk arba giedri). Debesys
susidaro vykstant sudtingiems termodinaminiams procesams, kurie slygoja vandens gar kondensacij ir
sublimacij, ir yra matomas i proces atspindys. Skristi debesyse yra ymiai sudtingiau, nes yra:
1) stiprus matomumo pablogjimas;
2) apledjimo tikimyb, ypa prie neigiam temperatr;
3) stipri turbulencija, kuri sukelia orlaivi blak.

9.1. TARPTAUTIN DEBES KLASIFIKACIJA
Lietuviki/lotyniki
pavadinimai
ym
jimas
Apatins ribos
auktis, km
Storis, km Krituliai
Virutinio aukto debesys
Plunksniniai/Cirrus Ci 7-10,
tropikuose
11-18
Nuo keli
imt metr iki
keli kilometr
Neikrinta, bet kartais silpni,
ems paviriaus
nepasiekiantys
Plunksniniai kamuoliniai/
CirroCumulus
Cc 6-8 0,2-0,4 Neikrinta
Plunksniniai sluoksniniai/
CirroStratus
Cs 6-8 Nuo 0,1 iki
keli
ems paviriaus
nepasiekiantys, stebimas halas
Vidurinio aukto debesys
Auktieji kamuoliniai/
AltoCumulus
Ac 2-5 0,2-0,7 Neikrinta, kartais atskiri laai
ar sniegas
Auktieji sluoksniniai/
AltoStratus
As 3-5 1-2 iem negausus sniegas,
vasar ems paviriaus
nepasiekiantis lietus
Apatinio aukto debesys
Sluoksniniai kamuoliniai/
StartoCumulus
Sc 0,6-1,3 0,2-0,8 Labai reti ir negauss
Sluoksniniai/ Stratus St 0,1-0,7 0,2-0,8 Labai reti ir negauss: dulksna,
silpnas lietus ar sniegas
Sluoksniniai lietaus/
NimboStratus
Ns 0,1-1,0 1-4 kartais iki 5 Itisinis lietus, kartais su
pertraukomis

9
Ci Plunksniniai debesys. Tai patys aukiausi stratosferos debesys. Dl savo kristalins struktros ir mao
vandeningumo matomumas nuo keli imt metr iki keli kilometr. Apledjimo nebna, labai retai
silpna turbulencija.
Cc Plunksniniai kamuoliniai debesys. Esant iam debes tipui arti atmosferos sraujymi galima vidutin ar
stipri turbulencija.
Cs Plunksniniai sluoksniniai debesys. Daniausiai frontins kilms debesys, kristaliniai. Vandeningumas
imtosios ar tkstantosios garmo dalys kubiniame metre. Apledjimas galimas skrendant ypa dideliais
greiiais. Turbulencija silpna. Matomumas 500-2000m.
Ac Auktieji kamuoliniai debesys. Sudaryti i peraldyt vandens laeli ir ledo kristal. Matomumas 80-
100 m. Turbulencija nuo silpnos iki vidutins. Apledjimas iki vidutinio intensyvumo.
As Auktieji sluoksniniai debesys. Sudaro pilk yd, pro kur matosi saul ir mnulis. Tai miraus tipo
debesys, i kuri gali ikristi lietus arba sniegas, tik vasar ikrintantis lietus nepasiekia ems
paviriaus. Tai sudtin frontini debes sistemos dalis. Vandeningumas kelios deimtosios gramo
kubiniame metre. Ilgai skrendant galimas silpnas apledjimas ar silpna turbulencija.
Sc Sluoksniniai kamuoliniai debesys. Pilki, kartais tamss, sudaryti i snaigi ir vandens laeli. Slgso
eilmis, grupmis ar bangomis, tarp kuri matyti ydro dangaus provaists. I itisini debes ikrinta
sniegas ar silpnas lietus. altuoju metu laiku sudaryti i peraldyt vandens laeli, todl skrendant ilgiau
iuose debesyse stebimas nuo silpno iki vidutinio intensyvumo apledjimas. Matomumas 35-80 m.
turbulencija silpna.
St Sluoksniniai debesys. Sudaryti i vandens laeli. Vandeningumas siekia imtsias ar deimtsias gramo
dalis viename kubiniame metre. Susidaro poinversiniame sluoksnyje. Apatins ribos svyravimai gana
nedideliuose atstumuose. Vizuals skrydiai sudtingi, nes jie gali nusileisti net iki 50m ir emiau.
Kartais susilieja su rku ir tada negalima nustatyti apatins ribos. iltu met laiku ikrinta dulksna, o
iem sniegas ar sniego grdeliai. Prie neigiam temperatr kuo didesnis vandeningumas, tuo didesn
tikimyb ir intensyvesnis orlaivio apledjimas. Stiprus apledjimas virutinje ir vidurinje debes
srityse, turbulencija silpna, retai vidutinio intensyvumo
Ns Sluoksniniai lietaus debesys. Sudaryti i peraldyt vandens laeli ir kristal, lietaus laeli ir snaigi.
Tipiki frontiniai debesys, itisiniai, tamsiai pilki. Vandeningumas 0,6-1,3 g/m
3
Po i debes sluoksniu
susidaro draskyti lietaus debesys (Frnb). Ikrinta itisinis lietus, o iem itisinis sniegas. Susiliej su
Cs ir As debesimis gali uimti didel troposferos dal. Ypa pavojingas skrydio metu apledjimas (nuo
silpno iki stipraus), kuris gali bti visais met laikais: altuoju met laiku visuose aukiuose, iltuoju
vir nulins izotermos. Labai pavojinga skristi peraldyto lietaus zonoje (ruden, pavasar ir iem).
Cu Kamuoliniai debesys. Sudaryti i vandens laeli, o prie neigiam temperatr i peraldyt vandens
laeli. Vidutinse platumose krituliai neikrinta. Apledjimo praktikai nebna. Silpnas apledjimas
galimas pavasar ir ruden, kai debesys sudaryti i peraldyt vandens laeli. Matomumas 35-45 m.
Turbulencija nuo silpnos iki vidutins. Dideli sunkum skrydiams nesudaro.
Cu cong Kamuoliniai galingieji debesys. Esant palankioms slygoms gali susilieti su kamuoliniais
debesimis ir sudaryti itisinius debesis. Kartais gali pereiti lietaus debesis. Turbulencija nuo silpnos iki
vidutins. Apledjimas nuo vidutinio iki stipraus. Kyla vertikals auktyneigiai srautai, kuri greitis gali
siekti 10-15 m/s.
Cb Kamuoliniai lietaus debesys. Galingo vertikalaus isivystymo: nuo 3-4 iki 10 km ir daugiau. Struktra
miri: virutinje dalyje kristalin, vidurinje sudaryti i peraldyt vandens laeli, apatinje i
vandens laeli. Yra pavojingiausios skrydio slygos. Apledjimas nuo vidutinio iki stipraus.
Turbulencija nuo vidutins iki stiprios. Vertikals srautai gali siekti 30 m/s, kartais net 50-60 m/s. Krua,
kvalas, vjo poslinkis, litiniai krituliai, perknija.

9.2. PERKNIJOS (CB) DEBESYS
Perknijos (Cb) debesys turi tris vystymosi stadijas: 1) pradinio isivystymo; 2) maksimalaus
isivystymo; 3) irimo.
Pirma stadija prasideda nuo Cu debesies susidarymo, kuris palaipsniui isivysto Cu cong debes ir
baigiasi tada, kai pereina Cb debes ir pradeda ikristi krituliai. Cu debes virutin riba yra 1500-2500 m
auktyje, o Cu cong 4-5 km auktyje. Cb debesies virutinje dalyje (~7-8 km auktyje) prasideda
apledjimas.
Antra stadija. I debesies ikrinta krua, litinis, stiprus lietus. Auktyneigiai srautai pasiekia 30 m/s
greit. Visi reikiniai, susij su Cb debesimi, pasiekia maksimal isivystym.
Treia stadija. Dar stebimi aibai, krituliai. Debesies virn, sudaryta i Ci debes, pasidaro plokia ir
debesis pradeda irti. Cb debesis nusileidia emyn ir isipleia ploto atvilgiu. Vyrauja emyneigiai srautai.
10
Visas Cb debesies isivystymas utrunka 3-5 valandas. Atskirai isivysts Cb debesis uima 3-50 km
plot. Apatin riba yra 1-1,5 km, o virutin vidutinse platumose 8-14 km auktyje, tropikuose 16-18
km auktyje.
Reikiniai, susij su perknijos debesimis
aibai. Danai stebimi linijiniai aibai. Matomas linijinio aibo ilgis sudaro 2-3 km. Stebimas
plokiasis aibas apima apatin debesies dal. Skirtingai nuo linijinio aibo jis susidaro ir vieia.
Pavojingiausia debesies dalis yra ta, kur temperatra yra 0-8C, ypa arti nulins izotermos. Jei
temperatra prie ems paviriaus yra 25C, tai nulin izoterma bus apie 3500 m auktyje. Skrendant arti Cb
debesies galimi aibo smgiai orlaiv. Kartais po linijinio aibo pasirodo rykiai vieiantys kamuoliai. Tai
kamuoliniai aibai. Jie juda ltai, tyliai ir turi savyb prasiskverbti pastat vid. J prigimtis neaiki.
Kartais jie nepastebimai dingsta, o kartais griausmingai sprogsta. v. Elmo ugnys tai vieianios takins
elektros ikrovos ant aibolaidi, orlaivio sparn ir kt., kur elektros potencialas koncentruojasi maame
plote. Perknijos elektros ikrovos metu susidaro elektromagnetiniai impulsai, kurie sukelia trikdius radijo
ryyje. Tokie radijo ryio trukdymai vadinami atmosferikais.
Krua tai sferins formos kietieji kristalai. Stebima su altaisiais frontais ir danai yra stichin
nelaim. Orlaiviui krua yra pavojinga, nes apgadinti orlaiv. Krua sutinkama debesies viduryje.
kvalas tai trumpalaikis vjo sustiprjimas, trunkantis kelet minui. kvalus Europoje vadina
rombais, o Amerikoje tornadais. Uregistruota atvej, kai priekinje Cb debesies dalyje 500 m nuotolyje
slenka juodas besisukantis kvalo valas, turintis horizontali a.
Viesulas glaudiai susijs su skuriniais dariniais viesulo debesyse, kurie pagal savo struktr yra
tipiniai Cb debesys. Viesulai susij su dideliu atmosferos nepastovumu, ypa tropinje oro masje. Oro
judjimas viesule yra nukreiptas vertikaliai auktyn spirale, kurioje greitis siekia 100-200 m/s. Viesulai
pasiymi didele griaunamja jga. Viesulo kelio ilgis bna apie 15-30 km, o plotis keli imtai metr,
egzistavimo trukm iki 30 min, judjimo greitis 40-60 m/s.
Lietuvoje per metus vidutinikai bna 19-30 dien su perknija. Daniausiai toki dien pasitaiko
pietinje Lietuvos dalyje, nes ia yra iurktus, mikingas paklotinis pavirius, kuris stabdo oro srautus ir
skatina konvencinius procesus. Visa informacija apie perknijas pateikiama SIGMET ir AIRMET
praneimuose.
Rekomendacijos dl perknijos
Skrydiai perknij veiklos zonoje priskiriami prie skrydi ypatingomis slygomis. Prie skryd pilotas
turi atidiai ianalizuoti meteorologines slygas, vertinti perknij, litini krituli tip, judjimo krypt,
virutin Cb debes rib, galimyb apeiti perknij. Priskrendant prie perknij veiklos zonos reikia vertinti
situacij pagal prietaisus, praskristi perknijos zon ir apie skrydio slygas praneti skrydi vadovams.
Tokiu atveju siekiant utikrinti saug skryd pilotas turi priimti sprendim. Esant galimybei skrydi
vadovas turi informuoti orlaivio gul apie perknij, jos vertikal galingum, judjimo krypt ir greit ir
teikti rekomendacijas. Perknijos debesis galima apeiti i ono, vir arba emiau debesies vizualiai ar
naudojant lokatorius. Be to, reikia vertinti debesies evoliucij, jo stadij. Kokybikai tai galima vertinti
pagal debesies virns vaizd: besivystanio kupolo pavidalo su rykiais kontrais, irstanio plokia,
sudaryta i Ci debes. Atstumai, kuriais galima apeiti perknijos debesis, yra rekomendacijose.

9.3. DEBESUOTUMO IR RIBOTO MATOMUMO TAKA SKRYDIAMS
Didels takos skrydi saugumui turi sluoksniniai debesys. jie daniausiai formuojasi poinversiniame
sluoksnyje, kai oras jame yra sotinamas. Daugeliu atveju sluoksnini ir draikyt debes apatin riba
fiksuojama ~100-200 m auktyje, taiau jie gali nusileisti ir iki 50 m, o kartais ir iki ems paviriaus. Apie
sluoksnini debes pad esant sudtingoms or slygoms galima sprsti pagal danus, kasminutinius
matavimus (Londono ir kituose aerodromuose). Sluoksniniai debesys, kuri padas iki 100 m, altuoju metu
pasikartoja iki 30%, iltuoju 8%, vidutinikai per metus 20%. Iki 180 m aukio atitinkamai 73%, 65%,
70%. Apatins debes ribos struktra yra pakankamai sudtinga, o tai susij su j susidarymo ypatumais.

1 kondensacijos lygis
1-2 rkana
3 2-3 pereinantis sluoksnis

~100-150m

2
1

11
Apatin debes riba nesutampa su kondensacijos lygiu ir yra aukiau io lygio. Ji yra nematoma. Kad
bt matoma turi susikondensuoti dideli vandens gar kiekiai ir oras atvsti emiau rasos tako. Apatin
debes riba yra sluoksnis, besikeiianio optinio tankio nuo lengvo drumstumo iki visiko vertikalaus
matomumo nebuvimo. Sluoksnini debes storis danai sudaro ne daugiau kaip 600 m. Virutins debes
ribos vaizdas vir lygios vietovs suteikia galimyb pilotui sprsti apie apatins debes ribos aukt: jei
debes virutin riba turi lyg paviri, tai apatin riba yra labai ema; jei virutin riba yra nelygi
(kamuolini form), tai apatin riba yra aukta (200-300m).

9.4. DEBES SISTEM CHARAKTERISTIK NUSTATYMAS PAGAL EMS PALYDOV
NUOTRAUKAS
Erdvs debesuotumo struktra (virutins ir apatins debes rib aukiai, forma ir kt.) labai apsprendia
skrydio slygas, todl ems palydov nuotraukos turi pritaikym aviacijoje.

9.4.1. ALTOJO FRONTO DEBESUOTUMAS
ems palydov nuotraukose altojo fronto debesuotumas aikiai matomas kaip ryki spiralikos formos
juosta, o juostos plotis siaurja didjant nuotoliui nuo debes skurio centro (ciklono centro). Taip pat
priklauso nuo ciklono kreivumo: bna ilinkusi iltos oro mass pus. i juosta yra vidutinikai 200-300 km
ploio ir ~1000 km ilgio. altojo fronto debes juosta formuojasi i Cu, Cb, kartais Ns debes. Aktyvius
frontus atitinka gerai isivysiusios debes sistemos. Silpnai ireiktus frontus vir vandens atitinka siauros
juostos, o vir sausumos debesuotumas maas, sunku atpainti. Fronto linija prie ems paviriaus pagal
palydov nuotraukas bt debes sistemos ribose.

9.4.2. ILTOJO FRONTO DEBESUOTUMAS
Palydov nuotraukose iltj front atpainti sunkiau, nes fronto debesuotumas gerai ireiktas tik
pradinse ciklono isivystymo stadijose. Prasidjus ciklono okliudavimuisi iltojo fronto debesuotumas
isiplauna ir i jo belieka nereikmingas debes sistemos (juostos) ilinkimas, matomas palydov
nuotraukose arti okliuzijos tako. Iplautas iltj front debesuotumas danai bna ireiktas tik Ci form
debes juostomis. Charakteringiausia iltojo fronto debes juostin struktra, kurios plotis ~300-500 km, o
ilgis ~500-1000 km, sudaryta i Ns debes. Juosta linksta link altosios oro mass. Vasaros metu gali
susidaryti ir Cb debesys, kurie palydov nuotraukose gerai matomi. Prieemin fronto linija isidsiusi arti
debes juostos vidinje pusje. Vasar prie front gali bti stebimi atskiri isimt Cb debesys, o iltame
sektoriuje arba atskiri konvenciniai debesys, rodantys atmosferos nepastovum, arba debes gali visai nebti.
iltuoju met periodu palydov nuotraukose matomame spektro diapazone frontini debes juosta danai
susilieja su vidumasiniais iltojo sektoriaus St debesimis, o unugaryje galima nustatyti auktesni ir
altesni debes apati ir virutin ribas pagal infraraudonsias debes nuotraukas.

9.4.3. OKLIUZIOJOS FRONTO DEBESUOTUMAS
ems palydov nuotraukose okliuzijos fronto debesuotumas pasireikia debes vairove ir turi spirals
form. Projekcijoje spirals formos juosta yra arti ciklono centro. Vidin debes sistemos riba yra gerai
ireikta, o u jos stebimas giedras dangus arba maas debesuotumas. Priekinis fronto debesuotumo kratas
bna nelygus ir draskytas. Jei unugarin fronto debesuotumo ribos yra iek tiek iplauta, tai okliuzijos
frontas yra isidsts ariau debes juostos centro, o okliuzijos takas yra paioje plaiausioje debes
masyvo dalyje, t.y. likusioje nuo iltojo fronto, ir isidsiusioje debes spirals deinje pusje arba
sraujymje, kurios riba nukerta ciklono centrins dalies debes spiral nuo likusio debesuotumo. Jei laikui
bgant okliuzijos frontas transformuojasi stacionarj front, tai debes juosta gyja to fronto debes
sistemos konfigracij ir poymius.

9.4.4. STACIONARIOJO FRONTO DEBESUOTUMAS
ems palydov nuotraukose stacionarus frontas yra nevienodos struktros, 200-300 km ploio.
Stacionaraus fronto debes juosta paprastai yra ilgesn negu aktyvi front juostos. Prieemin stacionaraus
fronto linija turi platesn ir palyginti nepertraukiam debes juost, kurioje danai pastebimos
besiformuojanios frontins bangos, kurios nuotraukose atrodo kaip debes juostos sustorjimai.

9.4.5. ANTRINI ALTJ FRONT IR KVAL DEBESUOTUMAS
Antriniai altieji frontai susiformuoja altoje oro masje u altojo fronto ir ems palydov nuotraukose
jie atrodo kaip pertrkusios spiralikos debes juostos, susidedanios i Cu ir Cu cong form debes. Juostos
plotis yra 50-200 km. Ciklono unugaryje priimta paymti ne daugiau kaip du antrinius altuosius frontus,
nes debes sistemos danai susilieja su konvenciniais vidumasiniais debesimis.
12
Prie front kvalo linijos stebimos iltame ciklono sektoriuje pagal bdingas Cb debesuotumo eiles,
kuri ploti 10-50 km. ios debesuotumo eils bna atskirtos nuo pagrindins fronto debes juostos zonomis.
kvalo linij judjimo greitis tuo didesnis, kuo didesnis fronto debes linijos kreivumas. I iltos debes
masyvo puss atsiranda fakelo arba priekalo formos Ci debesys arba arti sraujyms debes juostos
formuojasi ploni Ci form debesys.

9.4.6. DEBESUOTUMAS, SUSIJS SU CIKLONO VEIKLA
Pagrindinis debesuotumo, susijusio su ciklono veikla, ypatumas yra bangin arba skurin debes lanko
makro struktra, pastebima ems palydov infraraudonosiose nuotraukose. Daugelio vidurini platum
nauj ciklon palydov nuotraukose yra stebimas ciklonini debes form atsiradimas prie fronto debes
virns, besivystani Cb debes masyvas, Ci form atsiradimas iauriniame altojo fronto debes juostos
gale.
Ciklono isivystymo stadijos Debes sistem charakteringi ypatumai
Frontin banga Frontin debes juosta pleiasi ir linksta alto fronto pus. Prie
bangos virns debesuotumas tankja ir gauna sluoksnin juostin
struktr.
Jaunas ciklonas Debes masyvas gyja skurin struktr. Debes spirals,
atitinkanios iltj ir altj frontus, yra susikirtusios viename take,
ciklono centre. Debesuotumas yra juostins struktros.
Isivysts ciklonas Debes skurys turi tris spirales, atitinkanias iltj, altj ir
okliuzijos frontus, kurie susikerta viename take, ciklono okliuzijos
take. iltame sektoriuje ir ciklono unugaryje yra maas
debesuotumas.
Besiokliuduojantis ciklonas Okliouzijos fronto debes spiral pailgja ir sklandiai pereina
altojo fronto debes sistem. iltojo fronto debes sistem absorbuoja
okliuzijos frontas. Ciklono unugaryje susidaro antrini altj front
debes sistemos.
Okliuduotas ciklonas Debes skurys susideda i keleto izoliuot antrini altj front.

10. CIKLONAS
Ciklonai yra dideli skuriai su emu slgiu centre. Dauguma j isivysto atmosferos frontuose ir
termikai simetriki. J cirkuliacijoje dalyvauja trys oro mass: alta, iltesn, ilta. Bet gali egzistuoti
ciklonai ir be atmosferos front. Jie vadinami terminiais ciklonais, kurie susidaro vasar vir sausumos,
iem vir jr dl auktyneigi sraut. Gali bti ir tropiniai ciklonai. Ciklonai gali bti emi ir aukti
bariniai dariniai, tai priklauso nuo aukio, iki kurio jie yra atsekami. Ciklonai, kurie isivyst iki 3000 m,
yra emi bariniai dariniai, iki 5000 m vidutiniai, o aukiau 5000 m auktutiniai.

10.1. CIKLONO VYSTYMOSI STADIJOS
Ciklono vystymosi stadijos yra keturios:
1) bangos;
2) jauno ciklono;
3) maksimalaus isivystymo;
4) ciklono suirimo.
Pirma stadija. Bangos virnje prie ilto fronto dal slgis pradeda kristi, o u alto kilti. Debes
sistema keiiasi taip: priekinje bangos virns dalyje susiformuoja Ns debesys, i kuri ikrenta itisiniai
krituliai, o u alto fronto pradeda formuotis alto fronto debesys. Bangos stadija bna iki 3000 m. ioje
stadijoje ciklonas egzistuoja vien par.
Antra stadija. Susiformuoja iltas sektorius. Tai dalis tarp ilto ir alto sektoriaus. Slgis centrinje ir
priekinje dalyje prie ilt front krinta, o unugarinje alto fronto dalyje pradeda kilti. Ciklonas gilja prie
ems paviriaus, sinoptiniuose emlapiuose susidaro vis naujos izobaros. Tuo paiu ioje stadijoje ciklonas
vystosi vir, debes sistema ir krituli zona isipleia. Ciklono judjimo greitis lygus 2/3 vjo greiio 5-6
km auktyje.
Treia stadija. Atmosferos slgis pasiekia minimum. Slgi kritimas priekinje dalyje lygus kilimui u
alto fronto. Tuo paiu sumaja iltas sektorius, susiformuoja okliuzijos frontas. ioje stadijoje ciklonas gali
isivystyti iki 5-7 km aukio. Jo judjimo greitis iek tiek ltesnis negu antroje stadijoje, o egzistavimo
trukm 1-2 paros.
13
Ketvirta stadija. iltas oras ikeliamas vir susiliejus frontams ir visa oro mas prie ems paviriaus
yra alta. Prasideda greitas, intensyvus slgio kilimas. Ciklonas usipildo. Debes sistema isisklaido,
krituliai nustoja krit, prasideda laipsnikas oro slyg gerjimas. Toks ciklonas nejudrus.

10.2. TROPINIAI CIKLONAI
Tropiniai ciklonai yra emesnio slgio sritys. ie ciklonai nuo vidutini platum ciklon skiriasi dydiu
ir apimtimi. Daniausiai j diametras 200-400 km, o kartais siekia 1000 km. Tropiniai ciklonai formuojasi
vidinje tropinje konvergencijos zonoje ir artimuose jai ciklonuose. Tropiniai ciklonai yra silpnos
ciklonins cirkuliacijos su intensyvia konvekcija sritys, egzistuojantys ne maiau kaip par ir judantys
vakar kryptimi. Atmosferos slgis tropinio ciklono centre vidutinikai sudaro 950hPa, atskirais atvejais
nukrinta iki 900 hPa ir emiau. Tropiniai ciklonai, kuri greitis didesnis negu 33 m/s Atlanto vandenyne ir
Ramiojo vandenyno rytuose vadinami uraganais. Taifnais vadinami tropiniai ciklonai susiformav Ramiojo
vandenyno vakarinje dalyje. Maksimalus vjo greitis galinguose tropiniuose ciklonuose siekia 90-100 m/s.
moni aukos ir nuostoliai susij su griaunamja jga ir su su potvyniais, sukeltais stipri lii. Vertikalus
konvencini debes itstumas sudaro 12-15 km ir daugiau. Tropini ciklon centre, kur vyrauja
emyneigiai srautai, stebima iskirtinai ema ir maai debesuota zona, vadinama ciklono akis, kurios
skersmuo 30 km.

10.2.1 TROPINIO CIKLONO GYVENIMO CIKLAS
Tropiniai ciklonai evoliucijos proceso metu praeina keturias stadijas:
1) Formavimosi (maksimalus vjo greitis maiau 17 m/s, matoma aiki prieemin cirkuliacija su
viena ar keliomis udaromis izobaromis, jros lygyje slgis gali nukristi iki 100 hPa, tik apie 10
ios tropins depresijos vystosi toliaus).
2) Tropinis tormas (jaunas ciklonas) (kai vjo greitis siekia daugiau 17 m/s ir iki 33 m/s, i
stadija gali tstis kelet par, bet gali bti ir torminio charakterio, kai per 12 valand
susiformuoja gerai ireikta ciklono akis. Atskiri debes ir krituli idiniai sudaro sistem siaur
lietaus juost, sueinani centre, bet apimani nedidel teritorij. Pagal barinius emlapius
uima iki 500-300 hPa).
3) Subrendusio ciklono (tai uraganas, kur maksimalus vjo greitis daugiau 33 m/s. ioje stadijoje
tropinio ciklono slgis pasiekia minimalias reikmes, o po to didja. Sistemos cirkuliacija gali
egzistuoti apie savait, pleiasi ploto atvilgiu. Ciklono radiusas siekia maksimalias reikmes.
Barins cirkuliacijos emlapiuose stebimas pagal topografines nuotraukas iki 100 hPa).
4) Ugesimo arba transformacija poliarin tropin ciklon (Tropiniai ciklonai toldami nuo
pusiaujo ir pasiek 20-30 iaurs platumos pasisuka vidurio platumos pus ir patenka vakar
vj kryptis ir juda rytus. Patek sausum arba em vandens temperatr zon ir dideli
vertikali vj poslinki zon tropiniai ciklonai ugsta. Pvz., Ramiojo vandenyno rytins dalies
ugsta tropinje zonoje vir vandenyno. Tai susijusios su temperatros ir drgms pritakos nuo
vandens paviriaus sumajimu. Juddami iaurs rytus tropiniai ciklonai regeneruoja ir
atsinaujina palaipsniui prarasdami ypatybes, tampa vidutini platum ciklonais. Tropinio ciklono
transformacija rodo jos erdvins aies polinkis, ciklono ploto ir greiio padidjimas).
Trumpos tropinio ciklono klimatins charakteristikos
Uraganiniai tropiniai ciklonai stebimi emutiniuose sluoksniuose prie jros. Vidutinikai per metus
stebima apie 80 tropini ciklon turini uraganins jgos. Jie susiformuoja tarp 4-30 platumos, o
daniausiai 10-15 platumos.

10.2.2. PAGRINDINS TROPINIO CIKLONO SUSIFORMAVIMO VIETOS
iaurs pusrutulyje Atlanto vandenyne:
1) Rytus nuo maj Antil sal ir Karib jros rytuose nuo liepos iki spalio mn.
2) iaur nuo didij Antil sal nuo birelio vidurio iki spalio mn.
3) Vakarinje Karib jros dalyje nuo birelio iki rugsjo pabaigos ir nuo rugsjo pabaigos iki lapkriio
pradios.
4) Meksikos lankoje nuo birelio iki lapkriio mn.
5) Prie aliojo Rago sal nuo liepos iki spalio mn.
Indijos vandenyne:
1) Arab jroje gegus birelio ir spalio lapkriio mn.
2) Bengalijos lankoje nuo birelio iki lapkriio.
Ramiajame vandenyne
1) rytus nuo Filip sal ir Piet Kinijos jroje gegus lapkriio mn.
14
2) vakarus nuo Kalifornijos ir Meksikos nuo liepos iki spalio mn.
Piet pusrutulyje Indijos vandenyne
1) Rytus nuo Madagaskaro salos ir iaurs Vakarus nuo Australijos lapkriio balandio mn.
Ramiajame vandenyne
1) Naujj Helsid ir Sanojo salose gruodio balandio mn.

10.2.3. TROPINI CIKLON STRUKTRA
Subrendimo stadijoje tropinis ciklonas yra skurys, nusidrieks iki virutins troposferos ribos 15-18
km. Horizontalios tropinio ciklono inyros nustatomos paskutins izoboros spinduliu: uragan ~400 km, o
taifn 600-900 km. Pasieks maksimalias reikmes siauroje iedinje zonoje, apjuosianioje tropinio
ciklono centr ir nutol 100-200 km. Oras, neturdamas galimybs judti centr, yra istumiamas vir ir
pakyla galinguose Cb debesyse, kurie kartais vadinami kartaisiais boktais. Kylantis oras pernea vir
ilum ir drgm, juddamas vir maesni barini gradient zon. Oro nuotkis koncentruojasi arti 150
hPa paviriaus. Ciklonin cirkuliacija keiiasi anticiklonin cirkuliacij. Akis susiformuoja tropiniame
ciklone, kai slgis centre jros lygyje krinta emiau 985 hPa. Apatiniame atmosferos sluoksnyje 2-5 km
auktyje vjas pasisuka centr ir stiprja emo slgio kryptimi. Maksimali vj zonoje nusistovi
pusiausvyra tarp barinio gradiento jgos, nukreiptos tropinio ciklono centr ir prieingos icentrins ir
Koriolio jgoms. Taip vadinamas gradientinis balansas.

10.2.4. TROPINI CIKLON SUSIDARYMAS
Tropinio ciklono susidarymas susijs su stambaus mastelio atmosferos cirkuliacijos struktra. Nustatyta,
kas tropinis ciklonas susiformuoja per trump laiko tarp ir tropinio ciklono pasirodymas sutampa su vidaus
tropins konvergencijos zonos isivystymo periodais. J isivystymui turi reikms ir vandens paviriaus
temperatra. Ji turi bti ne emesn 26,5C. Didesnis drgnumas apatinje ir vidurinje troposferoje, neturi
bti vjo poslinki. Pagal satelitin informacij nustatomi centrai pagal taisykles:
1) Jei debes skuryje isiskiria akis, tai tos koordinats yra tropinio ciklono centras.
2) Jei akies nematyti, tai koordinats nustatomos pagal debes spirali konvergencij.
3) Jei akies ir debes sistemos nematyti, tai nustatomos kaip geometrinis centras visos debes sistemos.
Ciklono gyvenimo trukm sudaro 10-14 dien.

11. METEOROLOGINIS IR SKRYDIO MATOMUMAS
Matomumas skrydio metu tai ribinis nuotolis, kuriame i orlaivio matomas realus objektas j
supaniame fone. Jis priklauso nuo:
1) aplinkos atmosferos slyg;
2) apvalgos slyg.
Jei apvalgos slygos yra pakankamai pastovios, tai pagrindin prieastis, nuo kurios priklauso
matomumas skrydio metu, yra atmosferos bvis. Pilotas i orlaivio kabinos mato vairiais kampais, todl
galima iskirti tokias charakteristikas:

2a 1 horizontalus matomumas;
2a vertikalus matomumas auktyn;
1 2b vertikalus matomumas emyn;
3 nuoulnus matomumas;
4 4 tpimo matomumas;
2b 5 meteorologinis matomumas.
3 5
KTT


Horizontalus matomumas charakterizuoja slygas pastebti skirtingus objektus skrydio lygyje. Jis
vertinamas vizualiai.
Vertikalus matomumas tai maksimalus nuotolis, i kurio matomi nakt apviesti , o dien neapviesti
objektai. Vertikalus matomumas emyn yra danai sutapatinamas su apatine debes riba arba su tuo lygiu, i
kurio matoma em. Vertikalus matomumas vertinamas vizualiai.
Nuoulnus matomumas tai maksimalus nuotolis, i kurio i orlaivio kabinos matomi objektai emje.
Jis gali bti nustatytas pagal skrydio laik iki pasirinkto objekto.
Ypatingai svarbus tpimo matomumas ribotai didelis nuotolis iilgai glisados, i kurio esant blogam
matomumui i orlaivio kabinos galima atpainti KTT pradi arba su ja susijusios signalini iburi sistemos
15
pradi. Signalini iburi tpimo sistemos aukto ir emo intensyvumo iburiai labai reikmingai
apsprendia slyg pagerinim orlaiviui tupiant. Dar nematydamas KTT, bet jau pamats iburius pilotas
prisiria prie antemini orientyr. Signalinius iburius galima pamatyti ir didesniu kampu negu glisados.
Visos ios charakteristikos nematuojamos meteorologikai. Esant skirtingoms meteorologinms
slygoms meteorologinis ir tpimo matomumai skiriasi.

a) b)
Tpimo matomumas
St


MI FG


Meteorologinis matomumas

a) atveju pilotas KTT mato tik iskrids i debes ir tpimo matomumas yra maesnis u meteorologin.
Esant emiems debesims tpimas apribojamas. b) atveju yra paemio rkas ir tpimo matomumas yra
didesnis u meteorologin. ie atvejai leidia suprasti, kad ryys tarp matomum nra vienareikmikas.
Tpimo ir horizontalaus matomumo ryys:
1) Kai debes padas yra ne auktesnis kaip 100 m, tpimo matomumas sudaro 25-45% horizontalaus
matomumo prie ems paviriaus. Kai matomumas prie ems paviriaus 1000-2000 m ir orientyrai
pastebimi i 50 m aukio 40%. Kai debes padas daugiau negu 200 m 100%. Jei debes padas
emiau 100 m, tpimo matomumas gali bti maiau 1000 m, jei horizontalus matomumas prie
ems paviriaus yra 2000-3000 m.
2) Kai debes padas 100-200 m, tpimo matomumas sudaro 40-70% horizontalaus matomumo prie
ems paviriaus. Debesims auktjant tpimo matomumas gerja. Esant debes padui 100-150 m
ribose, j sudaro 40-50% horizontalaus matomumo prie ems paviriaus, esant debes padui tarp
150-200 m 60-70%.
3) Kai debes padas aukiau 200 m, tpimo matomumas yra artimas horizontaliam matomumui prie
ems paviriaus.

12. RKAI IR RKANA
Pagrindin matomumo pablogjimo prieastis yra vandens gar kondensacija prie ems paviriaus, dl
ko susidaro rkas. Rkas tai vandens laeli ar ledo kristal susikaupimas prie ems paviriaus, kai
matomumas yra 1 km ar maiau. Jei matomumas yra 1-5 km, bus rkana.
Rko vandeningumas didja dl dviej prieasi:
1) dl bendro oro drgnumo padidjimo;
2) oro temperatros kritimo.
Oro drgnumas padidja dl vandens garavimo nuo ems paviriaus ir ikrintani krituli laeli
garavimo, nuo vertikalaus ir horizontalaus turbulentinio maiymosi
Oro temperatra krinta dl:
1) turbulentins ilumos apykaitos tarp gretim oro masi ir ems paviriaus;
2) radiacinio atalimo;
3) adiabatinio oro masi isipltimo joms kylant auktyn.
Rkai klasifikuojami pagal sinoptines ir fizines j susidarymo slygas.
1. Vidumasiniai rkai;
1.1. atvsimo;
1.1.1. radiaciniai;
1.1.2. advekciniai;
1.1.3. advekciniai radiaciniai;
1.1.4. lait;
1.2. garavimo;
2. Frontiniai rkai;
2.1. priefrontiniai;
2.2. frontiniai;
2.3. ufrontiniai.


16
12.1. RADIACINIAI RKAI
Radiaciniai rkai susidaro dl radiacinio ems paviriaus atvsimo, o kartu atvsta ir prieeminiai oro
sluoksniai. Aukiau 50 m nuo ems paviriaus stebimas vjo sustiprjimas, todl susidaro silpna
turbulentin apykaita ir rkas greitai iplinta vir. iltuoju met laiku radiaciniai rkai daniausiai bna
giedromis ar maai debesuotomis naktimis esant silpnam vjui, nevirijaniam 3 m/s. Jie atsiranda vir
emum ir drgn vietovi. Vir dideli vandens telkini radiaciniai rkai neatsiranda, nes nakt vanduo
vsta labai ltai.







100-200m


No wind Light wind Strong wind
dew mist/fog FrSt

Radiacini rk vertikalus isivystymas gali bti nuo keli iki keli deimi metr. Ypa tanks jie
bna apatiniuose sluoksniuose, kur oras atla labiausiai. Kylant auktyn j tankis staigiai maja. Skrendant
per rk gerai matosi ups, stambs anteminiai orientyrai ir viesos. Horizontalus matomumas prie ems
paviriaus gali bti 100 m ir maiau. Staigiai blogja nuoulnusis matomumas skrendant rko sluoksn
leidiantis. Skrydis vir radiacinio rko sunkum nekelia, nes io tipo rkas daniausiai isidsto dmmis
ir vizualus skrydis tuomet manomas.


Runway clear visible





FOG

Runway no longer visible

Radiaciniai rkai iltuoju met laiku patekjus saulei paprastai isisklaido, o kartais pakyla vir ems
sudarydami plon FrSt debes sluoksn, kurio auktis nevirija 100-200 m. Rkas gali isisklaidyti ir
sustiprjus vjui iki 4-5 m/s ir daugiau.
altuoju met laiku radiaciniai rkai yra pavojingesni negu iltuoju. iuo periodu nusistovjus giedram
orui dl nuolatinio ispinduliavimo keleto dien bgyje oras atla ir rkas gali iplisti didel aukt. Tuomet
radiacinio rko vertikalus isivystymas siekia nuo keli imt metr iki 1,5-2 km ir isilaiko iki keli par.

12.2. ADVEKCINIAI RKAI
Advekciniai rkai atsiranda judant palyginus iltai oro masei altu paklotiniu paviriumi. Dl
turbulentinio maiymosi atvsimas pasklinda iki keli imt metr aukio, kur paprastai yra inversijos
sluoksnis. Po inversiniu sluoksniu susikaupia didiausias kiekis vandens gar. Dl to rko tankis kylant
auktyn didja. Esant advekciniam rkui horizontalus matomumas yra kiek geresnis prie pat ems
paviriaus, o aukiau jis staigiai blogja. Advekciniai rkai gali susidaryti ir esant vjui, kurio greitis 5-10
m/s ir daugiau. is rkas gali bti bet kuriuo paros metu, ilikti ilg laik (iki keli par) ir uimti dideles
teritorijas (pvz., uimti vis Pabaltij). Vir emyno altuoju met laiku advekcinis rkas atsiranda judant
iltoms ir drgnoms jrinms oro masms atlusiu dirvos paviriumi arba judant oro masms,
atslenkanioms nuo iltesnio sausumos paviriaus link altesnio. iltuoju met laiku radiacinis rkas gali
atsirasti judant iltai oro masei nuo sausumos link vandenyno (jros ar kito didesnio vandens telkinio). Vir
jros advekcinis rkas gali susidaryti visais met laikais judant oro masms nuo iltesnio jros paviriaus
link altesnio (pvz., nuo iltosios Golfo srovs link altosios Labradoro srovs). Advekciniai rkai yra labai
17
pavojingi aviacijai. Juddami dideliais greiiais (20-40 km/h) jie per trump laiko tarp gali uimti didel
teritorij. Skrydis vir advekcinio rko galimas tik pagal prietaisus.

12.3. ADVEKCINIAI RADIACINIAI RKAI
Advekcini radiacini rk susidarym lemia du faktoriai advekcija ir radiacinis spinduliavimas, t.y.
mirs rkai atsiranda tais atvejais, kai iltos oro mass slenka vir alto ems paviriaus ir poveikio turi dar
ir radiacinis atvsimas. iuo atveju matomumas gali bti ir geresnis, ir blogesnis. ie rkai gali isisklaidyti
dl vjo sustiprjimo ar oro atilimo.

12.4. LAIT RKAI
lait rkais padengta prievjin kaln pus. Tai advekcinio rko forma. lait rkai atsiranda, kai oras,
kildamas auktyn laitu, patenka maesnio slgio lauk, adiabatikai pleiasi, atvsta ir prisisotina vandens
gar. Tokio proceso vyksmui reikia, kad kylanio oro drgnumas bt pakankamas ir laito plotas didelis.
Palankios slygos lait rkams susidaryti po lietaus, kai drgna ir ilta dirva atiteka altas vanduo.

12.5. GARAVIMO RKAI
Garavimo rkai susidaro, kai vandens garai nuo ilto vandens paviriaus patenka alt or. Toki rk
susidarymui reikia, kad temperatr skirtumas tarp vandens paviriaus ir oro bt ne maiau negu 10
o
C.
Garavimo rkai bna jriniai vir neulani lank, proper iemos mnesiais ir rudeniniai vir upi
ir eer rudens mnesiais, kai vandens paviriaus temperatra upse ir eeruose bna pakankamai auktesn
negu oro. Esant emai oro temperatrai garavimo rkai gali bti labai intensyvs ir j vertikalus
isivystymas gali siekti kelet metr, o kartais ir kelias deimtis metr.

12.6. FRONTINIAI RKAI
Frontiniai rkai susij su atmosferos frontais, skirianiais ilt ir alt oro mases. Daniausiai frontiniai
rkai susidaro iltame fronte altoje oro masje, ikrintani neintensyvi krituli zonoje. Pagrindin
frontinio rko susidarymo prieastis yra slgio sumajimas prie iltj front. Tai slygoja adiabatin oro
isipltim prie ems paviriaus ir jo atvsim. Vandens garai, esantys beveik prisotintame ore, nukritus
temperatrai iki rasos tako ir emiau, kondensuojasi. To pasekoje ir susidaro frontinis rkas. Jis uima iki
200 km ploio juost. Kartais frontinis rkas gali susilieti su aukiau esaniais debesimis ar advekciniu
rku, susidariusiu ufrontinje pusje iltoje oro masje. Frontinis rkas ypa pavojingas skrydiams, kai jis
susilieja su frontiniais debesimis. Tuo atveju netoli prieemins fronto linijos nuo pat ems paviriaus iki
dideli auki bus sudtingos skrydio slygos. Jei frontinis rkas susilieja su advekciniu rku, tai
sudtingos skrydio slygos bus dideliame plote.

13. VJAS
Oro navigacijoje naudojamas navigacinis vjas, kurio kryptimi yra nurodoma ta horizonto dalis, kuri
vjas puia. Pagal greit iskiriamas lygus ir gsingas vjas, pagal krypt pastovios ir besikeiianios
krypties. Vjas gsingas tada, kai jo greitis per 2 minutes keiiasi 4 m/s ir daugiau. Trumpalaikis vjo
sustiprjimas iki 20-30 m/s su rykiu krypties pakitimu vadinamas kvalu. Prie ems paviriaus vjo greitis
gali siekti 50 m/s, o laisvojoje atmosferoje 100-150 m/s. Vjo greitis prie ems paviriaus matuojamas
kliugeriais, anemometrais ir kt. Aerodrome vjo greitis ir kryptis matuojama 6-10 m auktyje. Vjo greitis
rykiai kinta per par. Stipriausias vjas bna popietinmis valandomis, kai paklotinis pavirius labai ils, o
silpniausias nakt.

13.1. VJ VEIKIANIOS JGOS
Koriolio jga.
em sukasi apie savo a kampiniu greiiu e ir nukreipia judant objekt i jo pradins krypties. Ji
nustatoma pagal formul:
A=2evsin,
ia: e ems sukimosi kampinis greitis;
v kno judjimo greitis, oro srauto greitis;
geografin platuma.
1. Kuo didesnis oro srauto greitis, tuo didesn Koriolio jga.
2. Koriolio jga priklauso nuo geografins platumos: aigaliuose, kur =90, Koriolio jga yra
didiausia, o ekvatoriuje, kur =0, lygi nuliui.
Dl ems sukimosi krintantys knai nukrypsta nuo vertikals rytus.
18
Trinties jga tai pasiprieinimo jga. Ji prieinga oro srautui. Trinties jga atsiranda judant oro
masms. Ji ne tik sumaina vjo greit, bet ir pakeiia jo krypt. Didiausia trinties jgos vert
prieeminiuose sluoksniuose, kylant ji maja ir ~1 km auktyje inyksta. Prie ems paviriaus trinties jga
atsiranda dl reljefo nevienodumo.
Icentrin jga atsiranda knams (oro masms) judant kreive. Jei knas juda tiese, icentrin jga lygi
nuliui. Orui judant ciklonuose ar anticiklonuose ji turi ma reikm. Itin didel icentrin jga bna
tropiniuose ciklonuose ir viesuluose.
Gradientinis vjas tai tolygus oro masi judjimas kreive, kai nra trinties, o horizontalaus barinio
gradiento jga atsveria Koriolio ir icentrin jgas. Kai ios trys jgos yra pusiausvyroje, gradientinis vjas
puia iilgai izobar taip, kad iaurs pusrutulyje emas slgis yra i kairs, o auktas slgis i deins, o
piet pusrutulyje atvirkiai. Anticiklone horizontalus barinis gradientas nukreiptas periperijos link, ta paia
kryptimi veikia ir icentrin jga, tik Koriolio jga nukreipta centr.

Ciklonas Anticiklonas
1010 V 1005
1005 1010
G A C A G C
L H
V


ia: A Koriolio jga;
G horizontalaus barinio gradiento jga;
C icentrin jga;
V vjo greitis.

Geografinis vjas tolygus horizontalus oro masi judjimas be trinties, tiese, o horizontalaus barinio
gradiento jga lygu Koriolio jgai. is vjas puia iilgai tiesini izobar vir trinties sluoksni. Trinties jga,
kai horizontalus barinis gradientas nekinta, faktin vjo greiti palyginus su geografiniu vju sumaina du
kartus. Kylant trinties jga maja ir ~1 km auktyje faktinio ir geografinio vj greiiai susilygina.

13.2. VJO GREIIO KITIMAS KYLANT AUKTYN
Kylant auktyn keiiasi vjo greitis ir kryptis. Paribio sluoksnyje oro greitis didja ir pasisuka dein,
kol vjas netampa gradientiniu, t.y. kol nepuia iilgai izobar palikdamas em slg kairje. Pvz., vjo
greitis 500 m auktyje gali bti dvigubai didesnis negu prie ems paviriaus. Laisvojoje atmosferoje kylant
auktyn keiiasi gradientinis vjas. Pagrindin to prieastis yra horizontalaus barinio gradiento pasikeitimas
kylant auktyn vir skirting rajon. Vjas kylant auktyn gali silpnti arba keistis kryptis prieinga negu prie
ems paviriaus. Keletas taisykli:
1) kylant auktyn vjas pasisuka dein anticiklon unugaryje ir ciklon priekinje pusje;
2) kylant auktyn vjas stiprja ir pasisuka kair priekinje anticiklono dalyje ir ciklon unugaryje;
3) kylant auktyn vjas stiprja nekeisdamas krypties iaurinje anticiklono ir pietinje ciklono pusje;
4) kylant auktyn vjas silpnja nekeisdamas krypties, po to keiia krypt prieing ir stiprja
iaurinje ciklono ir pietinje anticiklono pusje.

13.3. VIETINIAI VJAI










Katabatinis Anabatinis




19












iltas vsus vsus iltas

Jros (dienos) brizas emyninis (nakties) brizas

13.4. BEIS-BALO DSNIS
Jei atsistosime taip, kad vjas pst nugar, iaurs pusrutulyje kairje bus emesnio slgio sritis, o
deinje auktesnio slgio sritis. Piet pusrutulyje prieingai deinje bus emesnio slgio sritis, o kairje
auktesnio slgio sritis.

13.5. VJO TAKA ORLAIVIO KILIMUI IR TPIMUI
Orlaivio kilimo ir tpimo charakteristikos priklauso nuo fizinio atmosferos bvio. Didiausi poveik turi
vjo greitis ir kryptis.
Vjo greiio taka tai, kad orlaivis turi kilti ir tpti prie vj, nes sumaja atsiplimo ir tpimo
greitis, sumaja sibgjimo ir tpimo ilgis. Pavjui riedjimo kelias pailgja ir bna labai sunkus orlaivio
valdymas.
Vjo kryptis daro sudtingesn orlaivio kilim ir tpim (oninis vjas). Orlaiviui kylant esant oniniam
vjui susidaro papildoma aerodinamin jga, tupiant susidaro dar didesni sunkumai esant oninms
dedamosioms. Pagrindinis sunkumas tai piloto kova su nuoraa ir netikslus vjo paskaiiavimas takoja
nusileidimo tikslum. Kiekvienam orlaiviui numatoma ribin vjo greiio onin dedamoji.

14. ATMOSFEROS FRONTAI
Pagal geografin kilm skirstomi:
1) arktiniai, antarktiniai;
2) poliariniai (vidurini platum);
3) tropiniai.
Atmosferos frontas tai skirting oro masi pereinamoji zona. J slyginis skiriamasis pavirius su
bdinga didele meteorologini element kaita vadinamas frontiniu paviriumi. Pereinamosios zonos plotis
gali bti keliasdeimt kilometr, o storis maiau u vien kilometr. Ma stor lemia tai, kad pavirius yra
labai nuoulnus. Atmosferos fronto paviriaus susikirtimas su ems paviriumi vadinamas atmosferos
fronto linija. ios linijos vaizduojamos emlapiuose. Atmosferoje nuolatos vyksta fronto genez ir
frontoliz.
Praslenkant atmosferos frontams kinta oro temperatra, slgis, debesuotumas, jo tipas, vjo kryptis ir
greitis, krituliai. Priklausomai nuo slinkimo krypties, greiio, fronto struktros iskiriami ie frontai:
1) iltieji;
2) altieji;
3) stacionars;
4) okliuzijos.
Frontai, egzistuojantys prie ems paviriaus, bet aukiuose nestebimi, vadinami prieeminiais frontais.
Frontai, nesantys prie ems paviriaus, bet pakankamai gerai ireikti aukiuose, vadinami virutiniais
frontais.

14.1. ILTASIS FRONTAS
iltajame fronte ilta oro mas stumia tolyn altesn. Prie prieemin fronto linij atmosferos slgis
krinta, o kartu ir stiprja vjas. Masimal greit jis pasiekia prie pat fronto linij, o u jos vl susilpnja.
ilta oro mas fronto paviriumi kyla ltai, todl oras vsta adiabatikai ir debes sistemos bei krituli zonos
isidto dideliame plote. Fronto debesuotumas tsiasi iki 600-700 km ploio, o kartais ir ymiai plaiau. ilto
20
fronto artjimas pastebimas pasirodius Ci, Cs debesims, kurie pereina As, Ns. Krituliai iltajame fronte yra
itisiniai. J zona yra prie fronto linij ir uima iki 400 km plot. Vasar lietaus zona bna siauresn (iki
200-300 km), o iem sniego zona bna platesn (iki 400 km). Krituli zonoje dl didelio oro drgnumo
susidaro draskyti lietaus debesys Fr nb, kuri padas ne aukiau 50-100 m.

Ci
Cs

As
Ns



- -

- -


-


Atskirais atvejais, krituli zonoje gali susidaryti frontinis rkas, susiliejantis su aukiau esaniais
debesimis. Vasar iltajame fronte gali susidaryti ir Cb debesys su litiniais krituliais ir audromis.
Daniausiai jie susidaro naktimis dl stipraus radiacinio virutini debes sistemos atalimo, kai apatiniuose
sluoksniuose temperatra praktikai nepakinta. Padidja vertikalus temperatrinis gradientas, o kartu
sustiprja vertikals srautai, dl kuri ir susidaro Cb debesys. i debes padas paprastai bna 1500-2000 m
auktyje. iem neigiamos temperatros ir peraldyto lietaus zonoje galimas orlaivio apledjimas.

14.2. ALTASIS FRONTAS
Pagal fronto judjimo greit ir ilto oro srauto pobd altieji frontai skirstomi ltai judanius (I tipo) ir
greitai judanius (II tipo).

14.2.1. LTAI JUDANTIS ALTASIS FRONTAS
Ltai judanio altojo fronto greitis nevirija 30 km/h. iltas ora kyla ltai, o altas oras siveria po juo.
altuoju met laiku vertikals srautai nra galingi, todl ltai judanio altojo fronto debes sistema yra
panai kaip ir iltojo fronto tik isidsiusi prieinga kryptimi: i pradi prie fronto linijos yra Ns debesys,
po to As, Ac, Cs, Ci.
Ci
Ci
Cs

As

Ns


-


Vasar prie i debes sistem susidaro didelio vertikalaus isivystymo Cb debesys, i kuri ikrinta
litiniai liets, danai palydimi perknijomis, kvalai. Ltai judanio altojo fronto debes sistema yra du
kartus siauresn negu iltojo fronto. Krituli zonos plotis uima madaug 150-200 km ir didioji jos dalis yra
u fronto linijos. Krituli zonoje gali susidaryti draskyti lietaus debesys. Ltai judantys altieji frontai
daniausiai bna ciklono kratuose, kur jie bna beveik lygiagrets izobaroms.

14.2.2. GREITAI JUDANTIS ALTASIS FRONTAS
Greitai judantis altasis frontas yra pats pavojingiausias i vis atmosferos front. Jis atsiranda
besivystaniame ciklone. Dl didelio judjimo greiio (40-50 km/h ir daugiau) altas oras su didele jga
stumia ilt or auktyn. Vasar dl didamins ir temeratrins konvekcijos susidaro galingo vertikalaus
isivystymo Cb debesys. altuoju met laiku vertikalus isivystymas bna kiek maesnis. Jis siekia 5-7 km.
Virutinje fronto dalyje yra Ci ir Cs debesys, sudarantys priekalo formos Cb debesies virn ir paprastai
21
itsti priek. Greitai judanio altojo fronto debes sistemoje yra debsys pranaai. Danai tai Ac form
likieji debesys. J pasirodymas perspja prie 1-2 valandas paie krituli zonos ir fronto priartjim.

Ci



Ac


Fr nb

-


Frontiniai Cb debesys labiausiai isivyst bna centrinje ciklono dalyje. Tolstant periperijos link, Cb
debes virtins siaurja, o tarpai tarp j didja. Paprastai Cb debes padas bna 300-400 m auktyje, o
krituli zonoje jis nusileidia ir iki 100-200 m susiliedami su Fr nb debesimis. Kamuoliniuose lietaus
debesyse pavoj kelia galingi auktyneigiai (iki 30 m/s) ir emyneigiai (iki 15 m/s) srautai, vertikals gsiai
bei turbulencija, sukelianti stipri orlaivio blak. Be to, debesyse galimi aibai, litiniai krituliai, krua, o
neigiamos temperatros zonoje stiprus oralivio apledjimas. Prie ems paviriaus vjas labai stiprus, kartais
galimas uragas. Litini krituli zona paprastai uima kelet deimi kilometr ir yra isidsiusi prie
fronto linij. U fronto paprastai stebimas pragiedrjimas. Greitai judantis altasis frontas ypa pavojingas
vasar. iuo periodu jo debes sistema ypa galinga. Vertikalus debes isivystymas, perknij ir krituli
isivystymas taip pat priklauso ir nuo paros laiko. Jie rykiausi vasar antroje dienos pusje. Todl danai to
paties fronto debes sistema ryte (~ 10 val.) sudaryta i Sc, dien i Cb, o vakare i As, Ac, Ci.
U altojo fronto gali susidaryti antriniai altieji frontai. Taiau jie yra trumpalaikiai, nelabai aukti (iki 3
km).

14.3. OKLIUZIJOS FRONTAS
Okliuzijos frontai tai komleksiniai arba sudtingieji frontai. Tai altojo ir iltojo front derinys.
Ciklone altasis frontas judai greiiau negu iltasis ir pastarj paveja. Abiej front oro mass susilieja ir
virsta okliuzijos frontu. Jis pradeda formuotis ciklono centre. Okliuzijos fronte dalyvauja trys oro mass: dvi
i j, uimanios erdv prie iltj front ir u alto fronto, yra altos oro mass, o treioji, istumta
auktesnius sluoksnius, ilta oro mas. altas oras savo terminmis savybmis nra vienodas. Viena i alt
oro masi yra altesn u antr. Priklausomai nuo to, kuri i j altesn, skiriami iltasis ir altasis okliuzijos
frontai.

14.3.1. ILTASIS OKLIUZIJOS FRONTAS
iltasis okliuzijos frontas susidaro tuo atveju, kai iltojo fronto alta oro mas yra altesn u altojo
fronto alt oro mas. Todl altojo fronto pavirius atsiduria vir iltojo fronto paviriaus. Tuomet viruje
altasis frontas sudaro virutin altj front, o prie ems paviriaus formuojasi emutinis iltasis frontas.
iltojo okliuzijos fronto debes sistem sudaro iltojo fronto Ci, Cs, As, Ns ir altojo fronto Cb debesys.
Krituli zonoje gali susidaryti Fr nb debesys.
Ci



As
vsus Ns altas
oras oras
St (Ns) Fr nb


- - -

- -



Cs
Cb
Cb
Cs
22
Praslenkant iltajam okliuzijos frontui itisiniai krituliai keiiasi su litiniais. Krituli zonos plotis sudaro
100-200 km. Frontiniuose debesyse neigiam temperatr zonoje galimas orlaivio apledjimas. Jis
pavojingiausias frontiniuose Cb debesyse. Juose taip pat vasaros metu galima perknija, stipri orlaivio
blaka. iltasis okliuzijos frontas daniausiai susidaro altuoju met laiku.

14.3.2. ALTASIS OKLIUZIJOS FRONTAS
altasis okliuzijos frontas susidaro tuo atveju, kai altojo fronto alta oro mas yra altesn u iltojo
fronto alt oro mas. Todl iltojo fronto pavirius atsiduria vir altojo fronto paviriaus. Tuomet viruje
iltasis frontas sudaro virutin iltj front, o prie ems paviriaus formuojasi emutinis altasis frontas.
Ci



As
altas Ns vsus
oras oras
Fr nb Cb

- -

- -




altojo okliuzijos fronto debes sistema yra tokia pati kaip ir iltojo okliuzijos fronto, tik labiau
isivysiusi ir pavojingesn, nes ia labiau vyrauja Cb debesys, kuriuose galima stipri turbulencija,
apledjimas, perknij veikla. Praeinant altajam okliuzijos frontui litinius kritulius keiia itisiniai. Prie
ems paviriaus krituli zonoje vjas sustiprja, kartais net iki uraganini. altieji okliuzijos frontai
danaiusiai susidaro iltuoju met laiku.

14.4. STACIONARUS FRONTAS
Stacionarus frontas gali susidaryti ciklono ar anticiklono periperijoje paraleliai izobaroms. Toks frontas
nejuda nei iltos, nei altos oro mass link. Stacionaraus fronto debes sistema yra tokia pati kaip ir iltojo
fronto, tik debes vertikalus isivystymas ir uimamas plotas yra maesni. Krituliai itisiniai tik maiau
intensyvs. Stacionaruas fronto ypatyb ta, kad tokios paios or slygos gali isilaikyti ilg laik (kelet
dien). Tai trukdo vizualiems skrydiams.

altas oras


iltas oras

Kartais stacionarus frontas gali susidaryti bangos formos iilgai fronto linijoms. Ji gali inykti arba
vystytis toliau, t.y. tapti altuoju arba iltuoju frontu.

15. TURBULENCIJA

15.1. KONVEKCIN TURBULENCIJA
Konvekcin turbulencija atsiranda dl vertikali oro sraut nevienodo judjimo. Konvekcij slygoja
ems paviriaus ilimas. iltas oras kyla auktyn ir tampa konvekcinmis srovmis. Kadangi konvekcins
srovs (ir konvekcin turbulencija) priklauso nuo ilto kylanio oro, tai ji stipriausia bna vasaros dienomis.
Faktin turbulencijos prieastis yra skirtingas kylanio ir besileidianio oro greitis. is skirtumas atsiranda
dl nevienodo ems paviriaus ilimo. Keliai, bet kurie grsti paviriai, dirbamos ems, smlio plotai,
kalnai sukelia stipriausias kylanias konvekcines sroves.
Vandens paviriai (eeras, jra ir kt.) bei augalija
(mediais, ole ir kt.) apeldinti plotai sukelia silpnas
konvekcines sroves ir daniausiai jos bna emyneigs.
Skrendant vir vairi emyneigi ir auktyneigi srovi
orlaivis yra blakomas.
Kildamas oras vsta. Kai jis atvsta iki aplinkos
temperatros, jis sustoja judjs auktyn. Jei kylanio oro
Konvekcin turbulencija
Cb
Cs
23



Kaln bangos

temperatra atvsta iki rasos tako, tame lygyje pradeda kondensuotis vandens garai ir susidaro kamuoliniai
debesys. Skrydio metu sutikus didelje zonoje tokius debesis galima sprsti, kad emiau j yra konvekcin
turbulencija. Kamuoliniai debesys esant graiam orui nurodo virutin turbulencijos rib. Oras vir i
debes yra labai lygus. Taip yra todl, kad kylanios oro srovs atvsta iki aplinkos temperatros ir nebegali
daugiau kilti. Daugeliu atvej konvekcins turbulencijos galima ivengti skrendant vir kamuolini debes.

15.2. DINAMIN TURBULENCIJA
Dinamin turbulencija pasiymi netvarkingais skuriniais judesiais, kylaniais dl oro horizontalaus
perneimo ir trinties paklotin paviri. Netvarking skuri vertikalios dedamosios gali siekti kelias
deimtis centimetr, o kartais ir metr per sekund.
Dinamin turbulencija stebima iki 1 1,5 km sluoksnyje nuo ems paviriaus.

15.3. OROGRAFIN TURBULENCIJA
Orografin turbulencija tai oro turbulencija, atsirandanti dl ems paviriaus nelygum. Stiprus jos
poveikis skrydiams bna kalvotose vietovse ir ypa kaln rajonuose. Oro srautas, aptekdamas kaln
klitis, deformuojasi. ios deformacijos laipsnis ir charakteris priklauso nuo:
1) atitekanio srauto charakterio jo greiio, krypties ir temperatrins stratifikacijos;
2) kalnagbrio formos ir dydio.
Kuo stipresnis vjas ir kuo didesn klitis, tuo intensyvesn turbulencija. Orografin turbulencija taip pat
gali slygoti debes susidarym dl kylani ir vstani oro masi. iuo atvilgiu didel reikm turi tai,
kokiu kampu susitinka oro srautas ir klitis. Eksperimentiniai bandymai parod, kad atmosferos turbulencija,
sukelianti intensyvi orlaivio blak, bna tais atvejais, kai oro srautas nukreiptas statmenai kliiai ir jo
greitis didesnis nei 8 10 m/s. Atmosferos turbulencija kalnuose sustiprja, kai sauls spinduliai ildo j
laitus arba esant artimiems atmosferos frontams.
Kalnagbrio poveikis oro srautui pasireikia dideliu atstumu. Pavyzdiui, kai kalno auktis yra 1000 m,
oro srautas pradeda judti auktyn 60 80 km atstumu nuo jo. Prievjiniuose kaln laituose oro srauto
prieeminiame sluoksnyje susidaro daug ma skuri, kuri diametras yra keli deimi metr. Vir
kalnagbrio dl skuri susidarymo srautui atitrkus nuo kalno krato ir sutankjus srauto linijoms pavojinga
turbulencija gali bti stebima 500 1000 m sluoksnyje vir kaln virni. Esant stipriems vjams,
nukreiptiems madaug statmenai kalnagbriui, pavjiniame laite beveik nuo pat kalnagbrio paviriaus iki 1
1,5 km aukio vir virns susidaro zona, kurioje stebima intensyvi turbulencija. ios turbulencijos
horizontalusis plotas gali tstis iki 10 15 km nuo kalnagbrio. Sumajus vjui, nukreiptam kalnagbr,
iki 4 6 m/s, turbulencija susilpnja.
Kartu su turbulencija didel tak skrydiams kaln rajonuose turi ir bendro srauto pakilimas
prievjinje ir jo nusileidimas pavjinje kalnagbrio pusse. Todl orlaivis prievjinje kalnagbrio
pusje tempiamas auktyn, o pavjinje spaudiamas artyn ems.
Esant dideliam vjo greiiui (daugiau nei 8 m/s), nukreiptam statmenai kalnagbriui, u pavjinio laito
gali susidaryti skuriai, vadinami rotoriais. Toki skuri ays bna horizontalios ir nukreiptos lygiagreiai
kalnagbriui. Rotori diametras gali siekti kelis imtus ir daugiau metr. Vertikalaus judjimo greitis
rykiuose rotoriuose svyruoja nuo 5 iki 10 m/s. Dl to rotoriuose stebima stipri turbulencija (analogin
turbulencijai kamuoliniuose lietaus debesyse). Kartais virutinje rotorinio skurio dalyje susidaro atskirti
kamuoliniai debesys su nedideliu vertikaliu vystymusi (primena grybo kepur). Rotoriai danai isidsto
keliose (daniau trijose) lygiagreiose kalnagbriui juostose.
Yra daudyb vietovs ri, kurios gali sukelti orografin turbulencij.
Jeigu vir kalnagbrio 4 5 km storio sluoksnyje stebimas
vjo, statmeno kalnagbriui, sustiprjimas kylant auktyn, o
termin atmosferos stratifikacija pastovi (turi inversijos,
izotermijos sluoksni viet ar temperatra kylant auktyn emja
maiau negu sausaadiabatinis gradientas), tai pavjinje pusje
aukiau kalnagbrio susidaro pavjins bangos, kartais
vadinamos stoviniomis arba kaln bangomis. Toki bang
susidarymui taip pat palanks stats kaln laitai. Stovinios
bangos taip vadinamos dl to, kad j virns ir slniai yra
vienoje vietoje kalnagbrio atvilgiu, o oro dalelyts lyg bga per jas. Toki bang ilgis gali bti nuo 5 iki 50
km, o amplitud 100 150 m. Jos sklinda atmosferoje aukt, kelet kart (4 5 ir daugiau) virijant
kalnagbrio aukt, ir gali bti stebimos per vis troposferos stor, o kartais pasklinda ir apatinje
stratosferoje. Paprastai stebimos kelios stovini bang keteros. Esant pakankamam oro drgnumui kylani
oro masi temperatra vsta iki rasos tako ir bang keterose lygiagreiai kalnagbriui susidaro maai
24
judanios debes virtins. Danai tai lio formos debesys. Tokie debesys gali bti keliuose auktuose
vienas auktas vir kito.
Pasiekusios kalno virn oro mass kitoje pusje leidiasi emyn (danai labai dideliu greiiu). Kaln
bangos veikia ne tik or auktyje iki kalno virns, bet ir aukiau. Kildamos oro mass prievjinje kalno
pusje vir kartu auktyn stumia ir viruje esanius oro sluoksnius. O pavjinje pusje besileidiant oro
masei kartu leidiasi ir aukiau esantis oras. Priklausomai nuo atmosferos pastovumo gali susidaryti kaln
bang zonos, kurios gali bti ypatingai stiprios.
Kita orografins turbulencijos ris yra slygojama aukt
miesto pastat. Jie taip pat veikia vjo krypt. Kai aukti
pastatai yra netoli oro uosto, nordamas leistis orlaivio pilotas
turi atsivelgti tai i kurios puss puia vjas. Pavyzdiui, jei
oro uostas yra pietus nuo miesto, tai esant pakankamai
stipriam iauriniam vjui gali atsirasti netoli kilimo tupimo tako
ar vir jo turbulencija. Oro srautui susidrus su klitimi jo
nusistovjusi kryptis yra sudrumsiama. Taip yra todl, kad visi
pastatai yra skirtingo dydio ir formos.

15.4. TURBULENCIJA CB DEBESYSE
Cb debesys turi tris vystymosi stadijas: 1) pradinio isivystymo; 2) maksimalaus isivystymo; 3) irimo.
Visose iose stadijose ryki oro turbulencija. Taiau pati pavojingiausia yra antroji maksimalaus
isivystymo stadija. Prasidjus krituliams turbulencija debesyje pasiekia maksimali vert. Galing
auktyneigi oro sraut greitis siekia kelis metrus per sekund, o atskirais atvejais net 30 m/s ir daugiau;
emyneigi iki 15 m/s. Stipri turbulencija debesies kratuose ir jo viduryje, kur susitinka auktyneigiai ir
emyneigiai oro srautai (emyneigiai srautai atsiranda dl ikrintani krituli, kurie atvsina ir traukia
emyn or debesyje). Skuriai ir gsingi vertikals srautai debesyje sukelia labai stipri orlaivio blak, dl
ko skrydis tampa ypatingai pavojingas.
Ypa galingi oro srautai virutinje Cb debesies dalyje. ia auktyneigiai srautai bna tokie stiprs, kad
i virns iplia debesies elementus. Taip debesies virn pasidaro panai priekal. Vir Cb debesies,
neturinio priekalo formos virns ar i jos isikiusio, 200 300 m auktyje vir paio debesies yra stiprs
auktyneigiai srautai. Stipri turbulencija iuo atveju pasireikia 50 100 m auktyje. Auktyneigi sraut
zonoje orlaivis tempiamas vir. Vir plokio priekalo formos virns 200 300 m sluoksnyje atsiranda
emyneigiai srautai. ia taip pat vietomis stebima turbulencija. Orlaivis, skrendantis ioje zonoje, yra
tempiama emyn. Taigi orlaiv, patekus vir kamuolini lietaus debes, vertikals oro srautai gali staigiai
mestelti auktyn arba traukti debes.
Iorinse Cb debesies ribose daniausiai atsiranda emyneigiai srautai, o kartu ir turbulencija. Artjant
prie tokio debesies blaka gali pasireikti priartjus atstumu, lygiu debesies diametrui. Taiau stipri blaka
bus tik priartjus iki debesies per vien kilometr.
Kadangi Cb debesys pradeda irti nuo apaios, tai priekalo formos virns ilieka daug ilgiau, negu patys
Cb debesys. Skrendant prie toki izoliuot priekalo formos debes stipri blaka jauiama iki visiko j
iirimo.

15.5. GIEDRO DANGAUS TURBULENCIJA
Giedro dangaus turbulencija paprastai atsiranda prie atmosferos sraujymi (t.y. siaur stipraus vjo
juost) ir kituose regionuose, kur pastebimas reikmingas vjo pasikeitimas vertikalia kryptimi.
Kai iluminis efektas yra labai stiprus, gali atsirasti atmosferos sraujyms, aptinkamos virutinje
troposferoje (t.y. nuo 9 iki 18 kilometr auktyje). Stipraus vjo sritis santykinai susikoncentruoja siauroje
juostoje virutinje troposferos dalyje vidurio platumose bei iaurs ir Piet pusrutulio subtropiniuose
regionuose. Oro sraujyms teka pusiau nenutrkstamai aplink em i vakar rytus. Tai slygoja oro
temperatros skirtumai, kur altas poliarinis oras, judantis link ekvatoriaus, sutinka ilt ekvatorin or,
judant link aigalio.
Paprastai atmosferos sraujyms bna 1500 jrmyli ilgio, 200 jrmyli ploio ir 12000 pd gilumo.
Atmosferos sraujyms nukreiptos ryt link ir j greitis daugiau negu 50 m/s. Vir Azijos ir Japonijos j
greitis gali siekti net 150 m/s. Frontins sraujyms gali sukelti stipresn turbulencij, nes jos dar juda fronto
judjimo kryptimi. i turbulencija pasireikia apytikriai deinje oro tekjimo atvilgiu sraujyms pusje.
Iorinse atmosferos sraujymi ribose dl aplinkos silpno oro judjimo trinties stebimas didelis vjo
gradientas. Staigus vjo greiio pasikeitimas sukelia skurik oro judjim. Tokios zonos bna stipresns ir
pavojingesns kairiojoje atmosferos sraujyms pusje (irint sraujyms tekjimo kryptimi). Deiniojoje
pusje turbulencijos zonos sutinkamos reiau. Turbulencijos zonos, kur stebima stipri orlaivio blaka,

Turbulencija dl aukt miesto
pastat
25
daniausiai tsiasi iki 300 600 m ploio, o j ilgis iilgai sraujyms apie 60 80 km. Orlaivio blakos zon
intensyvumas ir j vieta nuolatos kinta. Atskirose vietose jos ibna ne daugiau kaip 1 2 valandas.
Turbulencijos zonos, susijusios su atmosferos sraujymmis, daniausiai bna giedrame danguje. Taiau
gali atsirasti toje zonoje ir debesys. Tokiu atveju jie bna juost, nukreipt iilgai sraujymi judjimui,
pavidalo. Daniausiai ie debesys bna deinje apatinje atmosferos sraujyms pusje. Skrendant per tokius
debesis orlaivis yra blakomas.
Atmosferos sraujyms skrydio metu gali bti nustatomos orlaivio nuonaos kampo ir oro temperatros
pasikeitimu. Kai orlaivis horizontaliai artja i kairs atmosferos sraujyms puss, pastebimas gana staigus
temperatros augimas (2 3 C ir daugiau per 100 km kelio) ir orlaivio nuonaa kair. Kai orlaivis artja i
deins atmosferos sraujyms puss, temperatra krinta (1 2 C per 100 km kelio) ir orlaivis neamas
dein. Skrendant iilgai atmosferos sraujyms oro temperatra nesikeiia, tik padidja (skrendant pavjui)
arba sumaja (skrendant prie vj) orlaivio greitis.
Kai kurie pilotai, skrendantys rytus, inaudoja stipr vj, atmosferos sraujyms centrinje ayje.
Taiau jie labai rizikuoja patekti giedro dangaus turbulencijos zon, kuri atsiranda prie atmosferos
sraujymi rib. Orlaiviui patekus turbulencijos, susijusios su atmosferos sraujyme, zon, atsiranda aukio
nukrypimai iki 300 400 m arba kelio nukrypimai iki 50 70 km.

15.6. VALKIO TURBULENCIJA
Valkio turbulencij sukelia orlaivio sparnai. Ji pavojinga, jei yra silpnas vjas ir pastovios oro slygos.
Todl ji isilaiko kelet minui. i turbulencija priklauso ir nuo orlaivio dydio. Todl tarp orlaivio turi bti
ilaikomas 6 jrmyli ar 3 minui atstumas.

15.7. TURBULENCIJOS POVEIKIS AVIACIJAI
Dl turbulencijos poveikio orlaiviui gali atsirasti nukrypimai visose ayse, o tai gali sukelti tiek keleivi
nemalonius pojius, tiek apsunkinti gulos darb vykdant saug skryd. Blaka stipriai pablogina orlaivio
pastovum ir valdym, ikreipia kai kuri prietais (greitimaio, auktimaio, variometro) parodymus. Dl
blakos sukelt perkrov atsiranda atskir orlaivio kamp ir detali tempimas, pagreitinantis j
susidvjim, o tais atvejais, kai perkrovos dydis virija leistin vert, blaka gali bti nelaimingo atsitikimo
prieastimi. Be to, netgi nedidel, bet ilgai besitsianti blaka sukelia keleiviams, o kartais ir gulai, nuovarg
ar supimo lig. Prie skuri susikirtimo orlaivis pasisuka j vertikali ir horizontali dedamj veikimo link,
dl ko sutrinka aerodinamini jg, veikiani orlaiv, pusiausvyra ir atsiranda papildomi pagreitjimai,
sukeliantys kenksmingas perkrovas.
Orlaivis blaka pakankamai danai pasireikia kaip sukrtimai (vibracija), atskiri sibavimai, ar dani
nukrypimai vairiomis kryptimis (ypa auktyn ir emyn) deimtis metr. Danai abu ie poveikiai eina
kartu. Blakos poveikis taip pat gali bti stebimas orlaiviui skrendant per oro bang, kylani inversij
sluoksniuose, zon (kartu ir tropopauzje) arba pavjinje kaln pusje. iuo atveju blaka yra ciklinio
charakterio. Kaln bangos yra ypa pavojingos. Ypa sunkios slygos skrydiams yra trumpose bangose su
didele amplitude. Kaln bang susidarymo srityse stebimas staigus atmosferos slgio svyravimas. Todl
barometrinio auktimaio parodymai danai bna nenaudingi. Taip skrydio metu gali bti padarytos klaidos
nustatant aukt iki 300 m ar net iki 750 m.
Skrendant turbulentinje zonoje ypatingai pavojingi galing vertikali sraut junginiai, besitsiantys
kartu su danais ir dideliais vertikaliais gsiais. Tokie junginiai sukelia labai stipri orlaivio blak, ypa
pavojing keleiviniams orlaiviams, nes labai stipriai sumaja orlaivio patvarumas ir stabilumas. Jei orlaivis,
pateks stipr auktyneig sraut, pereis pikiravim, pasieks neleistin greit ir tuo momentu kirs
auktyneig gs, tuomet perkrova gali pasiekti tok dyd, kurio orlaivis gali neatlaikyti. Esant stipriam
emyneigiui srautui orlaivis gali ieiti didelius kabravimo kampus greiiui neleistinai majant. Tokioje
padtyje sutikus stipr emyneig gs orlaivis gali bti ivestas toli u kritini atakos kamp, kuriems esant
jis kris emyn ant sparno ar nosies.

15.8. TURBULENCIJOS TAKA SRAIGTASPARNI SKRYDIAMS
Sraigtasparnis yra besikeiiani jg poveikyje ir jo dalys patiria svyravimus, kurie yra vairios formos
ir danio. Daugeliu atvej sraigtasparnio vibracijos danis yra kartotinis sukimosi daniui ir keliamojo
sraigto meni kiekiui. Ramioje atmosferoje i dani reikms kinta nedidelse ribose. Maiausia
svyravimo amplitud sraigtasparnio kabojimo metu, kai keliamasis sraigtas dirba ainio aptekjimo reimu.
Esant nedideliems horizontalaus skrydio greiiams (20-25 km/h) sraigtasparnio vibracijos stipriai padidja,
o didiausi reikm pasiekia stabdymo metu, kai keliamasis sraigtas turi didiausi atakos kamp. Todl
siekiant ivengti tokios kenksmingos vibracijos takos daugelis sraigtasparni turi minimalaus skrydio
apribojimus. Skrydio sauga turbulentinje atmosferoje nustatoma netvarkingo oro judjimo charakteriu ir
26
sraigtasparnio valdymu, o taip pat apsprendiama mojamaisiais meni judesiais, konstrukcijos element
patikimumu ir valdymo sistemos pastangomis, nes kylantys atsitiktiniai pagreiiai iaukia skirtingas
perkrovas. Normali perkrova, kai nevirija 0,5-0,7g, realioje atmosferoje turbulencijos slygose nevirija
eksploatacijos. Skrydiams turbulentinje atmosferoje nustatyti atitinkami apribojimai, o tolimi ir ilgi
skrydiai nerekomenduojami.

15.9. GALIMOS TURBULENTINS ZONOS
Galimas turbulentines zonas, sukelianias orlaivio blak, nustatyti pagal stebjim duomenis yra sunku,
todl btina reguliariai informuoti (radijo ryiu ir odiu) orlaivi gul apie blakos idinius, kuriuos gali
sutikti skrydio metu.
Turbulentines zonas galima nustatyti pagal stebimus vertikalius temperatros ir vjo greiio gradientus.
Duomenys apie iuos gradientus gali bti gaunami i atmosferos zondavimo, paimti i aerologini diagram,
nustatyti pagal atmosferos dydius ar barins topografinius emlapius. Labiausiai tikimos turbulentins
zonos atmosferoje stebimos ten, kur vertikalus temperatros gradientas artimas 1/100 m ar yra didelis.
Turbulencija taip pat gali bti tuose sluoksniuose, kur stebimas vertikalus vjo greiio gradientas lygus 1,5
m/s (5 km/h) ir daugiau 100 m aukio, o horizontalus gradientas lygus 3 m/s (11 km/h) ir daugiau 100 m
atstumo. Ypa pavojinga turbulencija bna ten, kur vertikalus vjo greiio gradientas yra nuo 3 m/s (11
km/h) ir daugiau 100 m aukio, o horizontalus nuo 6 m/s (22 km/h) ir daugiau 100 m atstumo.
Galimos turbulencijos zonos gali bti randamos auktuminiuose emlapiuose (barins topografijos
emlapiuose). Juose vienodo aukio takai yra sujungiami kreivmis, kurios vadinamos izohipsmis.
Galimos turbulencijos zonos gali bti:
1) vietose, kur izohipss staiga konverguoja / diverguoja, t.y. staiga susilpnja vjo greitis prie oro
srauto;
2) vietose, kur izohipss staiga isiskiria skirtingas puses, t.y. labai susilpnja vjo greitis tolyn oro
srauto tkmei (izohipsi isiskyrimo zonoje);
3) vietose, kur izohipss sudaro slnius, t.y. staiga pasikeiia vjo kryptis.

15.10. REKOMENDACIJOS PILOTAMS DL TURBULENCIJOS
Prie skryd pilotas pagal meteorologo rekomendacijas suino labiausiai tiktinas turbulencijos zonas.
Pakilus orlaiviui blakos zon, pilotas turi teis pakeisti orlaivio aukt atitinkamai pagal aviacijos
reikalavimus suderinus su skrydi vadovais. Esant turbulentinms zonoms, susijusioms su Cb debesimis,
reikia skristi saugiame nuotolyje nuo i debes nustatant vizualiai ar pagal lokatori. Skrendant emiau
1000 m ir patekus stipri turbulencij, btina iskristi i ios zonos auktjant arba grti oro uost ar
leistis atsarginiame. Patekus turbulencij dideliuose aukiuose, reikia iskristi emjant, bet ne emiau
kaip 500 m vir Cb debesies virns.

16. VJO POSLINKIS
Vjo greiio ir krypties skirtumas tarp gretim oro tri vadinamas vjo poslinkiu. Ypa stiprus vjo
poslinkis apatiniuose atmosferos sluoksniuose, kur jauiamas trinties ems paviri poveikis.
Vjo poslinkis sukelia maus skurius tarp dviej srovi, kuri
skirtingi yra kryptis, greitis ar abu kartu. Vjo poslinkis gali atsirasti
atmosferoje bet kuriame auktyje. Vjo poslinkis labiausiai tikimas netoli
temperatros inversijos, fronto zonos, ar atmosferos sraujyms. Nepaisant
vjo poslink suklusios prieasties, schema paveiksle paaikina jo
veikimo princip. Duotajame pavyzdyje, vjo greitis viruje yra slyginai
stiprus apaioje esanio beveik ramaus oro atvilgiu. Dl mao atstumo
tarp i dviej oro masi srovi jos veikia viena kit tuo sukeldamos
ma skuri virtin, kuri pernea or tarp i srovi. Jei orlaivis skrenda
tarp toki srovi, jis susiduria su stipria turbulencija.
Vjo poslinkis, turintis poveikio orlaivio kilimui ir tpimui, 1964 metais Paryiuje ir 1967 metais
Monrealyje pirm kart buvo specialiai aptariamas tarptautiniu mastu.
Skrendant emai orlaiv veikia staigs oro judjimo pasikeitimai, kurie stebimi maose atkarpose. Jie
gali sukelti esminius orlaivio nukrypimus nuo kurso. Staigs vjo pasikeitimai iilgai skrydio trajektorijos
gali sukelti sunkum orlaivio valdymui.
Priklausomai pagal dviej tak orientacij erdvje vjo poslinkis gali bti vertikalus ir horizontalus.





Vjo poslinkis
27


O
h
2
V
1

h
1
V
2
V
1
VERTIKALUS VJO POSLINKIS
A AV AV vjo poslinkio vektorius
V
2
P

Takas A yra vjo matavimo punktas, atkarpa OA vertikal. Aukiuose h
1
ir h
2
imatuoti atitinkamai
v
1
ir v
2
vjo greiiai horizontalioje ploktumoje.

HORIZONTALUS VJO POSLINKIS



Vjo poslinkio poveikio orlaiv esm yra ta, kad staigus vjo pasikeitimas iilgai skrydio trajektorijos
sukelia laikin pusiauspvyros tarp keliamosios jgos ir orlaivio svorio sutrikim. Kelio greitis dl inercijos
ilieka, o oro greitis staiga pasikeiia. Keliamoji jga tiesiai proporcinga oro greiio kvadratui (L~v
2
).
Didjant prieiniam vjui iilgai trajektorijos, oro greitis didja, didja ir keliamoji jga. Tai bus teigiamas
vjo poslinkis (tpimo perskrida). Silpnjant vjui iilgai trajektorijos, oro greitis ir keliamoji jga maja.
Tai yra neigiamas vjo poslinkis (tpimo neprieskrida). Atitinkamai didjant oro greiiui orlaivis kils, o
majant leisis emyn. Tai ypa pavojinga orlaiviui kylant ar tupiant arti ems paviriaus
Vjo poslinkis yra susijs su:
1. intensyvios konvekcins veiklos zonomis (perknijos, smarki litini krituli idiniai, gsingi
frontai, emyneigiai srautai);
2. atmosferos front idiniais;
2.1. greitai judanio altojo fronto atveju Cb debesys, stiprs gsingi vjai prie ems paviriaus;
2.2. iltojo fronto atveju vasar perknijos;
3. inversijos sluoksniais (prie ems paviriaus vjas silpnas, o 30-40 m auktyje ir aukiau gali siekti
15 m/s);
4. atmosferos sraujymmis apatiniame atmosferos sluoksnyje, ~200-1500m auktyje.
Meteorologins stipri vjo paslinki isiystymo stadijos
Intensyvi krituli i Cb debesies zonoje gali susidaryti stiprus alto oro emyneigis srautas. Jis,
susidrs su ems paviriumi, nuteka alis nuo perknijos debesies. Taip, susumavus bendros oro pernaos
greit, oro greitis prie Cb debes padidja. Palyginus plonas nutekanio alto oro sluoksnis primena altojo
fronto palindim po iltuoju. Pirmas ilto oro kratas yra turbulencijos zona (gsi frontas). Kertant front
gali bti stebimi prieinio vjo pasikeitimai. Yra buv atvej, kai vjas per 5 sekundes pasikeit 13 km/h ar
net 77 km/h.

17. ORLAIVIO APLEDJIMAS
Atskir orlaivio dali, jo specialios rangos, iorini detali pasidengimas ledu skrydio metu vadinamas
apledjimu. Ledo susikaupimas ant orlaivio galimas ir aerodrome. Abi apledjimo rys turi daug bendro:
susidarymo slygos ir prieastys, bet yra ir skirtum, kuriuos apsprendia didelio orlaivi ir sraigtasparni
greiiai. Dl ios prieasties ledo nusdimo procesas, o taip pat ir meteorologins slygos skrydyje i esms
gali bti kitokios negu anteminio apledjimo. Ledo nusdimas ant orlaivio paviriaus gali sukelti pavoj
skrydio saugumui, o atskirais atvejais bti katastrofos prieastimi.

Lift lessens


Drag increases Trust fall


28

Weight grows
Apledjimas blogina aerodinamines ir skrydio charakteristikas. Daniausiai apledja priekins aptakios
orlaivio dalys. Dl apledjimo keiiasi t dali profilio forma, atsiranda paviriaus nelygumai. Apledjus
sumaja keliamoji jga, padidja orlaivio mas, sumaja vertikalus kilimo greitis, emja orlaivio lubos,
maksimalus greitis, sunaudojama daugiau kuro.
Apledjimo intensyvumas charakterizuojamas ledo, kuris nusda ant orlaivio paviriaus, storiu per laiko
vienet. Tarkim, kad orlaivio sparn esant neigiamai temperatrai apteka debesies oro srautas, kuriame yra
peraldyt vandens laeli.

Schema vandens masei, nusdaniai ant orlaivio
h
1
sparno profilio, apskaiiuoti
h
2




Debesies vandeningumas o, orlaivio greitis v, vandens mas m
v
, sparno skersin h.
m
v1
=oh
1
v m
v2
faktinis nusdimas
m
v2
=oh
2
v m
v1
maksimalus galimas nusdimas
E= m
v2
/m
v1
=h
2
/h
1
E pilnas nusdimo koeficientas
Tuomet, jei atmestume srovs linijos kreivum arti sparno ribos, tai nuss vandens mas. i lygyb pilnai
teisinga su slyga, kad oro dalelyi ir laeli srovs linijos sutampa ir ore esantys laai neieina u sparno
liestini ir kratini rib. Realiomis slygomis reikia atkreipti dmes linij kreivum arti priekins sparno
ribos. Todl dl inercijos jgos ir kreivumo (su oro srautu) ne visi vandens laai patenka ant sparno. Todl
nagrinjant vandens laeli nusdim ant sparno btina vertinti oro klampum, nuo kurio priklauso laeli
trajektorijos kreivumas. I to seka, kad nusdanti vandens mas per laiko vienet ilgio vienet priklauso nuo
trio, kurio ribos nustatomos dviem kratinm (utrichuota dalis).
m
v2
=oh
2
v
Akivaizdu, kad kuo didesni peraldyti vandens laeliai, tuo mass maiau kreiva j trajektorija (tuo
didesnis h
2
). Analogikas efektas stebimas skrydio greiiui.
Jei uraytume santyk faktikai nusdusio vandens mass su galima mase, tai is santykis vadinamas
pilnu nusdimo koeficientu.
E= m
v2
/m
v1
=h
2
/h
1

Tokiu bdu E charakterizuoja santyk skaiiaus daleli, atsitrenkiani priekin orlaivio krato
ploktum su skaiiumi daleli, kuri centrai prabgt pro priekin sparno krat, jei laeliai judt tiese
linija.
Tarkim, kad visas vanduo ula, tada susidariusio ledo kiekis, apskaiiuotas sparno ilgiui:

ledo
h
1
I=oh
2
v
ia:
ledo
ledo tankis,
I apledjimo intensyvumas,
I ios formuls gausim apledjimo intensyvumo iraik:
I=ovE/
ledo

Ledo priaugimo greitis pagal profil yra skirtingas, todl laeli nusdimo intensyvumo vertinimui
vairiose profilio dalyse vedamas vietos pagavimo koeficientas. koeficient patogu naudoti tyrinjant
apledjim skirtingose orlaivio dalyse.
Apledjimo priklausomyb nuo kit charakteristik galima ireikti per laeli inercijos parametr (p):
p=2r
2
v
laelio
/gc
ia: r laelio spindulys;
v orlaivio oro greitis;

laelio
priauganio ledo tankis duoto spindulio laelio sskaita;
- klampumo koeficientas;
g trinties jg veikiamo laelio pagreitis;
c bdingas sparno storis, dydis.
I ios lygybs matyti, kad laeli, judani dl trinties jg, sskaita pagreitis yra atvirkiai
proporcingas dydiui p, t.y. kuo didesnis laeli inercijos parametras, tuo maesnis pagreitis. Ir i to seka,
kad laeli trajektorijos kreivumas yra maesnis, o nusdimo koeficientas padidja. I ios teorijos galime
padaryti ivad, kad laeli judjimas arti orlaivio sparno yra sudtingas. Jis priklauso nuo oro klampumo,
skrydio greiio, laelio spindulio, orlaivio sparno storio. Kuo didesni laai debesyje ir didesnis aptekjimo
greitis, tuo didesn lao inercijos jga, tuo didesn tikimyb, kad daugiau la nuss ant ploktumos plonos
29
dalies per laiko vienet. Dl ios prieasties greiiau apledja sparn galai ir liau ploktumos prie sparno
pritvirtinimo pagrindo. Didjant debes vandeningumui apledjimo intensyvumas juose didja ir
intensyviausias apledjimas bna esant vandeningumui virijant 1g/m
3
. Apledjimas priklauso nuo skrydio
reimo, o skrydio reimas labiausiai pasireikia nuo skrydio greiio.
Ledo nusdimas gali sukelti labai svarbi orlaivio detali darbo sutrikim. Dl iorini anten
apledjimo gali sutrikti radijo ryys, skrendant apledjimo slygomis beveik visada ledas nusda ant kabinos
stiklo ir stipriai pablogja apvalga, kas ypa svarbu orlaiviui tupiant. vairi orlaivi tip ir sraigtasparni
apledjimas yra nevienodas. Labiausiai apledjimui jautrs turbosraigtiniai orlaiviai, kuri greitis ir lubos
nedidels, o taip pat sraigtasparniai. Reaktyviniai orlaiviai nelabai jautrs apledjimui, taiau jam kylant ir
auktjant arba tupiant taip pat gali apledti. Apledjimo pavojaus laipsnis priklauso nuo nusdusio ledo
kiekio ir pobdio to ledo, kuris savo ruotu priklauso nuo daugelio meteorologini slyg ir orlaivio
aerodinamini charakteristik. Orlaivio anteminis apledjimas (apalimas) sudaro pavoj kilimo metu, ypa
tais atvejais, jei apatiniuose atmosferos sluoksniuose yra peraldyt vandens laeli. Vidutinio ar stipraus
apledjimo tikimyb priklauso nuo debes vandeningumo ir iek tiek nuo j formos. Debesyse, sudarytuose
i vandens laeli, apledjimo tikimyb labai didel. Miriose debes struktrose apledjimas gali bti nuo
silpno iki stipraus arba gali visai nebti. Kristal susidarymas debesyse vyksta esant temperatrai emesnei
u -10C. Kristal susidarymas bdingas Cu debesims. Cb debesys susidaro auktyneigi konvekcini sraut
dka. Laeliai konvekciniuose debesyse yra palyginti dideli. St, Sc, Ns debes vandeningumas yra maesnis
(0,2-0,3g/m
3
), apledjimas daniausiai bna vidutinis. Vidurinio aukto debesys Ac ir As gali bti sudaryti i
vandens laeli esant temperatrai 10-(-12)C, apledjimo tikimyb labai didel.
Ledo nusdimo rys:
1. Ledas
a) skaidrus, kuris susidaro nuo 0C iki -10C ir daniausiai nuo 0C iki -5C. Orlaivis apledja
skrendant debesyse arba emiau debes peraldytose oro zonose.
b) pusiau skaidrus (pavojingiausias), mirus. is apledjimas bdingas debesyse, sudarytuose i
stambi ir ma vandens laeli, ledo kristal ir snaigi. Daniausiai susidaro esant temperatrai
nuo -6C iki -10C.
c) baltas, stambiagrdis, bdingas debesyse, sudarytuose i ma vandens laeli esant
temperatrai emiau -10C.
2. arma smulkiakristalinis ledo antskrydis, kuris susidaro sublimacijos bdu.
3. erknas baltas stambiagrdis kristalinis ledas susidaro debesyse esant temperatrai emiau -
10C.
Pagrindins anteminio apledjimo grups
1 grup:
arma;
kristalinis antskrydis;
kiti panas nusdimai.
2 grup:
lijundra;
erknas.
3 grup:
ledo nusdimai ulant rasai, lapdribai.
Esant anteminiam apledjimui ledo nusdimas yra nesimetrikas ir sluoksnis nebna vienodas.
Kylant apledjusiam orlaiviui susidaro:
1) prielaikinis ir staigus srauto atotrkis nuo sparno;
2) orlaiviui auktjant jis yra pilotuojamas dideliais atakos kampais.
Lijundra
Lijundra tai ledas, kuris padengia riedjimo kelius, KTT, nusda ant ryio linij. Sluoksnis ledo
susidaro apie 1-3 mm. Ledo sluoksnis visada susidaro pavjinje pusje esant temperatrai 0-(-6)C, 50 -
0-(-2)C. Santykinis oro drgnumas siekia 94-100, o vjo greitis iki 7 m/s. Tipikas lijundros atvejis bt
staigus atilimas arba atalimas ikrintant ledjaniai dulksnai arba lietui ir ie krituliai ula ant objekt.
Tai vienas i pavojing reikini. Ledui nusdant ant orlaivio susidaro sudtingas kilimas ir nusileidimas.
Ledui nusdus ant KTT ir riedjimo tak, sumaja orlaivio trintis su danga. Dl nepakankamo sukibimo su
danga tampa sudtinga kilimo ir riedjimo rieda. Tupiant rat stabdymas tampa maai efektyvus. Jei orlaivis,
puiant oniniam vjui ir apledjus KTT, gali nuslysti on. Ypating pavoj orlaiviui sudaro lapdriba.
Atsiranda pavojus patekti variklius lapiam sniegui. Maja orlaivio rat sukibimas su KTT, pailgja rieda.
Kaip paalinami lijundros ir lapdribos padariniai
30
Lijundros metu ledas nuvalomas cheminiu, mechaniniu ir iluminiu bdais. iluminis bdas: ilumos
srautas nukreipiamas tak ir taip itirpsta ledas. ilumos srautas susidaro veikiant reaktyviniam varikliui,
montuotam specialioje mainoje. ilumins mainos naudojamos ir grubioms dangoms. i main greitis
parenkamas pagal ledo stor. Cheminis bdas esant lijundrai naudojamas kaip 1) perspjimas;
2) itirpinti.
Ant tako ipilamas cheminis miinys. Susidariusio ledo valymui cheminis regentas naudojamas milteli
arba skiedinio pavidalu. Didiausio poveikio regentas led bna esant temperatrai 0-(-8)C, o esant
temperatrai -12C poveikio neturi.
Aviacin apledjimo ir lijundros prognoz
Apledjimo zonos nustatomos sinoptiniu bdu. Palankiausios slygos apledjimui yra frontiniai ir
vertikalaus isivystymo debesys. apledjimas stebimas debes arba krituli sluoksniuose tarp 0C ir -
20C izoterm.
Kai T=0...-7C, T-T
d
>2C;
T=-8...-15C, T-T
d
>3C;
T=-16...-24C, T-T
d
>4C,
Tai apledjimo tikimyb ne didesn kaip 80.
Apatiniame 2 km sluoksnyje esant gerai isivysiusioms debes sistemoms naudojamas atmosferos
zondavimas.
Lijundros susidarymo slygos priklauso nuo daugelio prieasi:
1) nuo oro temperatros prie ems paviriaus;
2) nuo rasos tako deficito;
3) nuo vjo krypties ir greiio pasikeitimo vietovs atvilgiu;
4) nuo reljefo.
Lijundra susidaro sluoksniniuose debesyse ir inversijos sluoksnyje esant neigiamai temperatrai
apatiniuose sluoksniuose.
Prie skryd pilotas privalo vertinti vidutinio ar stipraus apledjimo galimybes. Apledjimas galimas
frontiniuose debesyse: Ns, As ir taip pat debesyse, kurie susiformuoja tos oro mass viduryje: St, Sc, Ac, ir
taip pat esant peraldytam lietui. Vidutinis ar stiprus apledjimas susidaro temperatros intervale 0-(-20) C,
tai atitinka aukt iki 5000 m. pilotas turi vertinti apledjimo tikimyb atskirose trasos atkarpose. Taip pat
suinoti, nulins ir -10C izoterm aukt. Siekiant ivengti apledjimo reikia jungti tais prie apledjim.
Vienas i stipraus apledjimo poymi yra prietaiso greiio sumajimas. Pilotas visada turi prisiminti, kad
orlaivis apledjimo slygomis turi bti minimal laik.

18. ORLAIVI ELEKTRIZACIJA
Atmosferai yra bdingos elektros savybs. Ledo kristalai, laeliai turi elektros krv ir orlaiviai
sielektrina. is sielektrinimas pasireikia skrendant debesyse ir krituliuose, o orlaivio elektrinim skatina
orlaivio charakteristikos, skrydio reimas ir kita. Debes ir krituli elektrinimosi savybs susijusios su j
fiziniu bviu, forma, dydiais, koncentracija trio vienete, elektros lauko tampa debes aplinkoje.
sielektrinimui bdingiausios orlaivio charakteristikos: variklio tipas, dangos mediaga. Skrydio reimas
nustatomas naudojamu kuru, skrydio greiiu, aukiu ir variklio darbo reimu. Orlaivio elektrizacija yra
nepaprastas dalykas, nes skrydio metu orlaivis gyja krv ir j praranda, o orlaivis sikrauna debesies ir
krituli dalelyi sveikoje su orlaivio paviriumi, o taip pat nesudegusio kuro dalelyi sveikoje su
sudegusio kuro imetamos sistemos dalelytmis. Susilietus neutraliai debes ar krituli nekrautai dalelytei
su orlaivio paviriumi ir jai atokus nuo paviriaus ji nusinea vieno krvio, o palieka kito krvio.
Srovs susidaranios gerai sudegus kurui yra paliginti maos su srovmis, kurios susidaro tanki debes
ir krituli sveikoje, galima ias sroves atmesti. Laeli smulkinimo procesas ir kristal limas j
susidrimo metu su orlaivio paviriumi yra nevienodas vairiuose debesyse. Smulks laeliai atoka nuo
paviriaus, o kristalai sulinja smulkias dalelytes, todl kristalins struktros debesyse orlaivio
sielektrinimo galimyb ir intensyvumas yra didesni negu debesyse, sudarytuose i vandens laeli.
Nemetalins dalys greiiau ir daugiau sielektrina. Orlaivio elektrizacijai daug reikms turi debes struktra:
kuo didesnis debes vandeningumas, tuo labiau sielektrina (Cb, Cu cong, Ns). Ilgai skrendant auktutiniuose
debesyse Ci, Cs gali vykti stipri elektrizacija. Didelio vertikalaus isivystymo debesyse stipri elektrizacija.
Skrydi praktika rodo, kad Vakar Europoje 50-60 orlaivi yra pakenkiama. Tai buvo atymta bet
kuriuo met ir paros metu, auktjant, emjant ir tupiant. Toki ikrov buvo pakenkti 200-6000 m, daniau
500-4000m auktyje esant temperatrai 0-(-15)C. Pagal praneimus Ns, As debesyse primena blyksn
(ikrov) ir palydima nedidelio trenksmo. Tokios ikrovos pakenkia orlaiviams: pakenkiamos radijo
31
lokatoriai, o korpuse pradegina ang 1-20 cm skersmens, kartais ir daugiau. Tokiu atveju pakenkiama
hermetizacija. Taip pat gali perdegti avianavigaciniai ir valdymo aparatai.


Atskiros paeidiamos orlaivio dalys
27 - radijo antenos;
22 - sparnai;
15 - fiuzeliaas;
2 - radijo kompaso antenos;
27 - kitos dalys.
Sinoptins slygos, palankios orlaivio elektrizacijai:
Aktyvs ciklonai, frontins sistemos su debes sistemomis Ns, As, Sc, St, 5-7 oktai, su krituliais
ir be.
altieji nejudrs frontai, okliuzijos ir bariniai slniai su debes sistemomis Ns, As, Sc, St, 5-7
oktai, su krituliais ir be.
Maagradientins maesnio slgio sritys, su apsiniaukusiais orais, su krituliais ir be, su Ns, As
debesuotumu.
Intensyvaus slgio kritimo sritys prie ems paviriaus: 2,0-3,0 hPa/3val.
Meteorologins slygos, palankios orlaivio elektrizacijai:
Pilnas (10 bal/8oktai) arba beveik pilnas (7-10 bal/5-7 oktai) debesuotumas Ns debes.
Krituliai (ypa sniegas ir labdriba).
Nuo silpno iki stipraus apledjimo debesyse ir krituliuose.
Nuo silpno iki stipraus intensyvumo turbulencijoje.
Auktjimo ir emjimo zonose ne tik Ns, As, Sc, St, bet ir atskir perknij ir litini krituli
debesyse, nuotolyje nuo j nuo keletu iki 30-40 km (nuo skrydio trasos).
Pilotas mato vytjim ant sparno gal ir pan. 1500-4000m auktjimo ir emjimo zonose visi ie
procesai vyksta. Didiausia galimyb gyti Cb ir Ns debesyse, o taip pat ir Cu cong. Yra rekomendacija, kad
pastebjus elektrizacij reikia keisti skrydio aukt.
Slygos, nepalankios orlaivio elektrizacijai:
Anticiklonai ir bariniai gbriai prie ems paviriaus ir aukiuose su judriais ir maai
debesuotais orais.
Barini slgi unugarin dalis AT
850
(1500m), AT
700
(3000m), AT
500
(4000-6000m).
Debesuotumas bet kuri form maiau 5 bal (3-4 oktai), iskyrus perknijos debesis, kuriuos
galima apeiti saugiais nuotoliais.
Norint sumainti orlaivio sielektrinim yra padengiamas pavirius dielektriniais elementais, parenkamos
skrydio slygos.

19. BENDROJI ATMOSFEROS CIRKULIACIJA
ems atmosfera yra nuolatiniame judjime, o jgos, sukelianios atmosferos judjim, atsiranda dl
nevienodo ems paviriaus ilimo. i jg veikimas yra nukreiptas palaikyti atmosferos pusiausvyr.
Taiau realioje atmosferoje tokios pusiausvyros nra, kadangi oro judjimas niekada nenutrksta, o tai
sukelia or permainas. Or pasikeitimo analiz sinoptini emlapi pagalba leido iaikinti priklausomyb
kiekviename ems geografiniame take ir fizini atmosferos proces. I sinoptini emlapi galima
suinoti ne tik orus, kurie buvo stebimi tam tikr valand, bet ir numatyti dsningumus, or pasikeitimus
keli valand ar net par bgyje. sudting darb atlieka meteorologai. I vis oro tkmi galima iskirti
pagrindines, dsningesnes savo masteliais ir pastovesnes. Tokios oro tkms, apimanios didelius
geografinius rajonus ir tam tikru atvilgiu pastovios, vadinamos bendrja atmosferos cirkuliacija. Bendroji
atmosferos cirkuliacija yra daugelio faktori rezultatas, i kuri esminiai yra ie:
1) sauls energijos pritakos nevienodumai vairiose platumose ir vairiu met laiku;
2) ems sukimasis apie savo a ir dl to kylanios inercins jgos poveikis;
3) ems paviriaus nevienodumai;
Vieni i pagrindini bendrosios atmosferos cirkuliacijos element:
1) Zonins cirkuliacijos tkms, turinius bendr judjimo krypt vir platumini rat.
Troposferoje ir stratosferoje vyraujantys iem poliariniuose rajonuose ir itisus metus vidurio
platumose vakar vjai. iaurs ryt vjai pasatai vyrauja prie ems paviriaus ir apatinje
troposferoje tropinje platumose...
2) Masonai vyrauja vir tropini srii, kyla dl nevienodo emyno ir vandenyno ilimo. Vasar
puia i vandenyno emyn, iem atvirkiai.
32
3) Ciklon ir anticiklon trajektorijos ir j tkms. Yra didiuliai skuriai su udara cirkuliacija.
Bdinga vidutinms platumoms. Tropinse srityse vir vandenyno vlyv vasar ir ruden
susidaro tropiniai ciklonai (taifnai, uraganai).
20. LIETUVOS KLIMATAS
Lietuvos kaip tam tikro geografinio rajono klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams. Paius
bendriausius Lietuvos klimato bruous lemia teritorijos geografin padtis. Lietuva isidsiusi vidutins
klimato juostos iaurinje dalyje. Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo yra 6000 km, o nuo iaurs aigalio
3900 km. Tai labai nulemia bendrosios sauls radiacijos prietak: vidutinikai per metus gauna 85 kcal/cm
2
.
Antras globalinis faktorius tai vyraujanti vakarin oro masi pernaa vidutinse platumose. Ji apima
vis troposfer ir dal stratosferos. i pernaa atsiranda dl temperatros ir slgio skirtum horizontalaus
barinio gradiento dedamoji yra nukreipta subtropines platumas veikiant Koriolio jgai. Reikmingiausia i
vietini slyg yra emyn ir vandenyn pasiskirstymas. vakarus nuo Lietuvos Baltijos jra ir Atlanto
vandenynas. rytus kelis tkstanius kilometr tsiasi Eurazijos emynas, todl Lietuvos teritorijos
klimatas nra tipikai jrinis. I vakar rytus didja klimato kontinentalumas: auga temperatros kitimo
metin ir paros amplitud, maja krituli, oras tampa sausesnis. Palyginti negilios Baltijos jros taka
pasireikia siaurame 30-100 km ruoe. Sumajus metinei temperatros amplitudei, iem padidja rk
skaiius, apatinis debesuotumas, 5-10 dien vliau susidaro sniego danga. Taip yra todl, kad Baltijos jros
pakrantje vyksta dinaminiai oro sraut pasikeitimai. Sausumos iurktumas 10
2
-10
4
didesnis negu vandens
pavirius. Pasiekus sausum vjo greitis sumaja 1,4-1,7 karto. Todl ties kranto linija susidaro
konvenciniai ritiniai, dl ko atsiranda iemins perknijos, litiniai krituliai. iltuoju met laiku esant
anticiklonui formuojasi brizin cirkuliacija. Pagal Keperio klasifikacij Lietuvos klimatas apibdinamas kaip
vidutinikai altas su snieginga iema. Nemaiau kaip 4 mnesius vidutin oro temperatra yra auktesn u
10
o
C. Maiausia temperatra (-3)
o
C aukiausia 22
o
C.
Lietuva priklauso taigos zonos miriems mikams, dl alio ia neauga bukas.
Alesavo genetinje klasifikacijoje Lietuvos klimatas priskiriamas vidutini platum Atlantins
kontinentin mik srities pietvakarinei posriiai.
Svarbiausi radiaciniai procesai, nulemiantys Lietuvos klimat yra ie: paklotinio paviriaus ilimas dl
em pasiekusios trumpabangs sauls radiacijos. io proceso intensyvumas priklauso nuo geografins
platumos. Per metus Lietuvos teritorija gauna ne vienod sauls energijos kiek, o tai susij su ems
judjimu apie Saul ir ems aies polinkiu, Lietuvos padtimi pusiaujo atvilgiu, kas savo ruotu nulemia
dienos ir nakties kait. Dienos trukm ir sauls auktis vir horizonto vadinami sauls radiacijos pritakos
astronominiais faktoriais. Kadangi iaurin ir pietin Lietuvos sienos nutolusios tik 2
o
, tai dienos trukms
skirtumas iaurinje ir pietinje Lietuvos dalyse nevirija 36 min. Ignalinos rajone Vasin kaime ir Nidos
kopose diena ir naktis prasideda ne vienu momentu: 20min anksiau saul pateka Vasinuose. Ryto ir vakaro
prieblandos trukm taip pat kinta. Prieblanda vadinamas laikas, kol sauls disko virutinis kratas iki
patekjimo arba po jo nusileidimo nukeliauja 6-7
o
u horizonto. Prieblanda tsiasi birelio mnes 108 min.,
gruodio mnes 85 min.

20.1. ATMOSFEROS CIRKULIACIJOS YPATUMAI
Lietuvos klimatas priklauso ne tik nuo geografins padties, bet ir nuo atmosferos cirkuliacijos: nuo
ciklon ir anticiklon danumo, oro masi vertikalaus judjimo. ie procesai utikrina nenutrkstam
ilumos ir drgms apykait tarp vairi teritorij, taip pat tarp ems paviriaus ir atmosferos.
Atmosferos cirkuliacijoje Lietuvoje formuojasi trys svarbiausi centrai:
1) iaurs Atlanto (Islandijos) ciklonas;
2) Azor anticiklonas;
3) Azijos anticiklono vakarinis gbrys.
i centr padtis Lietuvos atvilgiu ir j aktyvumas kinta. iem, kai padidja Islandijos ciklono
aktyvumas, o alto Azijos anticiklono gbrys uima vis Europ, tai Lietuva atsiduria tarp j. Izobaros kerta
i pietvakari iaurs rytus. Pavasar, sumajus temperatros kontrastui tarp vandenyno ir emyno, vir
Europos formuojasi mao gradiento barinis laukas su silpnais vjais. O vasar patenka gbrio tak.
Izobaros gauna vakar ir iaurs vakar orientacij. Ruden prasideda Islandijos depresijos regeneracija ir
slgis joje krinta. Azor anticiklono slgis sumaja ir centras pasislenka 2-3
o
pietus. Izobaros sutankja ir
gauna platumin vakar ar ryt pobd.
Lietuvos atmosferos prieeminio slgio teritoriniai skirtumai nra dideli ir nevirija 1,5 mbar. Vidutinis
slgis 1014-1015 hPa. Taiau is dydis per metus kinta. Didiausias slgis bna sausio mnes 1016-1017
hPa, o maiausias liepos mnes apie 1012 hPa. Vidutin kitimo amplitud yra apie 5 hPa, nors absoliutus
slgio svyravimo diapazonas svyruoja 100 hPa. Pastebimi dar du antriniai maksimumai gegus ir spalio
mnesiais. Toki slgio eig Lietuvoje lemia ciklon ir anticiklon veikla bei globalinio slgio lauko kitimas.
33



20.2. KRITULIAI
Krituli pasiskirstymas Lietuvoje ir j kitimas per metus turi didel reikm hidrologiniams reikiniams,
mogaus kinei veiklai, transportui. Per metus vidutinikai ikrinta 675mm krituli. Krituli pasiskirstymui
Lietuvoje didiausi reikm turi reljefas, lait padtis vyraujani masi atvilgiu, nuotolis nuo jros.
Todl vidutinis metinis krituli kiekis yra nevienodas ir svyruoja nuo 900mm (ilals raj.) iki 520mm per
metus (Pakruojyje). Daugiausia krituli (800-900mm) ikrinta prievjiniuose pietvakariniuose ir
vakariniuose emaii auktumos laituose.taip yra todl, kad drgnos jrinio vjo mass, atslinkusios i
vakar, yra priverstos kilti emaii auktumos laitais. Todl adiabatikai atvsta, aktyvja debesodara,
gausja krituli. Prieingas procesas vyksta pavjiniuose emaii auktumos laituose. ia oras,
besileisdamas Vidurio Lietuvos emum, adiabatikai atyla ir krituli sumaja iki 550-700mm per metus.
Suprantama, kad tolstant nuo jros krituli kiekis maja dar ir dl to, kad isenka ore esani gar atsargos.
Krituli kiekis pastebimai sumaja pavjiniuose iaurs ryt Sduvos auktumos laituose, o rytinje dalyje
padidja iki650-700mm. Krituli kiekio pasiskirstymui turi takos mikai ir vandens telkiniai. Vir vidutinio
dydio vandens telkini krituli kiekis sumaja 5-10. Mik poveikis krituliams yra prieingas (pagausja
5-10). Didiausias kiekis krituli rytinje ir pietrytinje Lietuvos dalyje bna vasaros pradioje (birel
liep) 70-80mm kiekvien mnes, o vakarinje ir iaurs vakar Lietuvoje rugpjio mnes 90-100mm.
Kietieji krituliai, ikrintantys sniego pavidalu, suformuoja sniego dang. Sniego danga iemos metu atspindi
60-90 sauls radiacijos. Anksiausiai sniego danga pasirodo iaurinje ir rytinje Lietuvos dalyje apie
lapkriio 15 d., o reiausiai pajryje lapkriio 25d. Be to, sniego storis nebna tolygus, nes j paskirsto ir
pernea pusnis pgos. Lietuvoje vidutinikai bna 14-26 dienos su pgomis. Daugiausiai dien su pgomis
bna ryt ir vakar Lietuvoje (20-26 d.), o maiausiai pietvakari Lietuvoje (14d.). Pgas sukuria piet ir
pietryi vjai tuo metu Lietuvos teritorijoje i vakar atslenkani ciklon priekyje. Krituliai pg metu
bna susij su iltaisiais okliuzijos frontais.

20.3. RKAI
Lietuvoje rk reiausiai bna gegus liepos, pajryje - rugpjio mnesiais. Kovo gegus
mnesiais pajryje jie bana daniausiai. emaitijos auktumoje rkai tvyro 600-650 val., ryt Lietuvoje
400-500 val., o kitur 350-380 val. I to skaiiaus vien spalio mnes 70 val. altuoju met laiku rkas gali
isilaikyti ilgesn laik. 20-30% lapkiriio rk ir apie 80% vasaros rk trunka 4 val. Metinis rk
pasiskirstymas: vakar emaitijos auktumoje 90-105 dienos, vidurio Lietuvoje 38-51 diena (maiausiai).
Paskutini deimtmei stebjimai parod, kad rk danumas miestuose, turiniuose 0,5 mln. gyventoj,
yra ymiai maesnis negu kaimuose.

20.4. DEBESUOTUMAS
Vidutinis metinis debesuotumas yra 6,7-7,2 balo. Tame tarpe apatinis iki 2 km debesuotumas yra 5,4-5,9
balo. 10-12 mnesiais debesuotumas didesnis 8,1-8,7, apatinis 7,4-7,8 balo, nes tuomet bna didiausias
santykinis drgnumas ir intensyviausia ciklono veikla. Vasaros pradioje, 5-6 mnesiais, debesuotumas
sumaja iki 5,6-6,5 balo.
Per metus kinta ne tik debes kiekis, bet ir j forma. iemos metu vyrauja emi sluoksnini form
debesys. Frontinis debesuotumas altuoju met laiku daniausiai yra St debes. Vasaros metu vyraujant
nepastoviai atmosferos stratifikacijai itisin debes danga suyra ir susiformuoja kamuoliniai debesys.
Didiausias debesuorumas yra ryt, maiausias - vakar Lietuvoje (Kuri Nerijoje). Be metins
debesuotumo eigos bdingi ir paros svyravimai. Jie nevienodi vairias met laikais. Pajryje visais met
laikais naktys yra giedros, o apsiniaukia ryte 9-12 val. Pajryje paros svyravim amplitud yra vasaros metu,
kai pasireikia brizin cirkuliacija. Nutolus nuo jros debsuotumas skiriasi . 10-3 mnesiais debesuotumas
daniausias ryte 9-12 val., o isigiedrija nakt nuo 21-23 val. 4-19 mnesiais giedros bna naktys 0-3 val., o
labiausiai debesuota 15-18 val., kai didiausia konvekcija.

20.5. ORO TEMPERATRA
Ruden ir iem oro temperatra vakar Lietuvoje yra 2-3 auktesn negu ryt. ildanti Baltijos jros
taka yra labai ryki pajrio ruoe iki emaitijos auktumos (ia izotermos tankiausios ir isidsiusios
meridiano kryptimi). Pavasario pabaigoje vasaros pradioje temperatrinis kontrastas tarp jros ir
sausumos vl padidja, bet tokio rykaus skirtumo kaip iem nepasiekia. Vasar svarbiausi du faktoriai: 1)
atstumas nuo jros;
2) vietovs auktis.
34
Dl abiej i faktori ir sauls radiacijos prietakos formuojasi specifinis klimatinis vasaros oro
temperatros laukas. Teritoriniai skirtumai liepos mn. yra 1,3-1,4. Vidutin metin temperatra Lietuvoje
kinta nuo 6,5-7,1C pajryje iki 5,5 C iaurs ryt Lietuvoje.
Absoliutus minimumas -44,5C uregistruotas 1956 m. Zaras rajone (Tauragnuose) ir -42C Varnoje, o
absoliutus maksimumas 37,5C 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose ir 36,8C 1959 m. liepos mnes Varnoje.

21. AVIACINS PROGNOZS, J RYS IR FORMATAI
Prognoz tai trumpas numatom ar prognozuojam meteorologini slyg apraymas aerodromui,
zonai, marrutui. Meteorologiniams elementams keiiantis erdvs ir laiko atvilgiu, o taip pat dl
prognozavimo metodikos kai kuri trkum bet kuri nurodyto elemento konkrei reikm turi bti
irima kaip labiausiai tiktin dyd, kur duotas elementas gali turti prognozs galiojimo periodo bgyje,
lygiai taip pat kaip ir prognozs nurodomo elemento susidarymas ar jo ilikimas turi didiausi tikimyb.
Aviacins prognozs tikslumas priklauso nuo meteorologijos stebjimo punkt kiekio, stebjimo danumo,
tikslumo, prognozi periodo bei faktori, susijusi meteorologini reikini analize.
Tenkinant aviacinius poreikius, susijusius su skirtingais skrydio planavimo etapais yra sudaromos
vairios meteorologins prognozi rys. Jos danai skiriasi zonos ar oro erdvs atvilgiu, kurioms yra
prognozuojama, o taip pat tarnyb, kurioms jos yra sudaromos atvilgiu.
Type of forecast Area/airspace covered
(kam sudaroma)
Stage of flight planning Responsibility for
preparing issuing the
forecast
Aerodrome forecast
(TAF)
Aerodrome Pre-flight
In-flight
Meteorological office
Landing forecast
(TREND)
Aerodrome approach and
touchdown zone
In-flight Meteorological office
Take off Runway complex Pre-flight Meteorological office
Forecast of en-route
condition
At different levels Pre-flight
In-flight
Meteorological office or
World and/or regional
area forecast center
(WAFC/RAFC)
GAMET
(general aviation)
FL100
FL150
Pre-flight
In-flight
Meteorological office
SIGMET Flight information region
(FIR) or control area all
levels used for flights

AIRMET
(informacija atviru
santrump tekstu,
glaustai apraomi
faktiniai arba numatom
or reikiniai, galintys
turti poveikio emj
skrydi saugai)
Below FL 100
Kalnuose below FL150
Pre-flight
In-flight
Meteorological office
Aerodrome warning
(glausta informacija
atviru tekstu apie
meteorologines slygas,
kurios gali neigiamai
paveikti ant ems
esanius orlaivius,
aerodromo rang)
Aerodrome surface
conditions
Parked aircraft,
aerodrome installation
Meteorological office
Wind shear warning Aerodrome and
approach, take off paths
between runway level
and 500 m (1600 ft) or
higher in measure
In-flight prior to and
during take-off
Meteorological office



35



21.1. PROGNOZI FORMATAI
Prognozs ris Atskiras tekstas
su santaupomis
Kodo
formatas
Lentels
TA1, TA2
Aviacins
meteorolo
gijos
emlapiai
Prognoz aerodromui (TAF) X X X -
TREND X X - -
Kilimo prognoz X - - -
Marruto prognoz X X X X
GAMET X X - -
SIMET, AIRMET X - - -
Perspjimas aerodromui X - - -

21.2. PROGNOZI GALIOJIMO LAIKAS
Prognozs ris Paprastas Nustatytas
TAF 9;12;18;24 val.
TREND/METAR 2 val.
Kilimo prognoz Konkreiam periodui (trumpam)
Marruto prognoz Kitu formatu: konkreiam perio-
dui, atitinkaniam skrydio laik
emlapi formatu: nustatoma
00:00; 06:00; 12:00; 18:00; UTC
laiku
SIGMET/AIRMET 6 val., pageidautina ne daugiau
kaip 4 val.
Perspjimas aerodromui Sinoptiko nuoira, bet ne dau-
giau kaip 24 valandom

GAMET 6 val.
Perspjimas apie vjo poslink Laiko periodas, kuriam numa-
tomas vjo poslinkis.


22. PRANEIMAI I ORLAIVIO PAGAL ICAO PROCEDRAS IR REKOMENDACIJAS
1. Reguliars praneimai i orlaivi kilimo metu ir skrendant marrute. Perduodami pagal AIP ir
regionin susitarim tarp meteorologins ir skrydi valdymo tarnybos vienos valandos intervalu, jei
yra intensyvs skrydiai.
2. Specials praneimai bei kiti nereguliars praneimai bet kuriame skrydio etape (pirma stebjimai,
po to praneimai). ie praneimai perduodami visais tais atvejais, kai yra stebimi tokie reikiniai:
Ikigarsiniams orlaiviams Virgarsiniams (SST) orlaiviams
- Stipri turbulencija (SEV TURB)
- Stiprus apledjimas (SEV ICE)
- Stiprios kaln bangos (SEV MTW)
- Perknijos be kruos
- Paslptos perknijos be kruos arba su
kvalais
- Paslptos perknijos su krua arba su
kvalais
- Stiprios smlio ar dulki audros (SEV
DS/SEV SS)
- Vulkanini pelen debesys arba vulkanin
veikla (VA)
- Turbulencija
- Krua
- Cb debesys

Reguliars stebjimai turi tokius elementus
Ikigarsiniams orlaiviams
1 blokas
- Orlaivio atpainimo indeksas
- Geografins koordinats (platuma, ilguma)
36
- Skrydio lygis
- Laikas (UTC)

2 blokas
- Vjo kryptis
- Vjo greitis
- Oro temperatra
- Turbulencija
- Drgnumas (jei turimi duomenys)

Specials praneimai turi tokius elementus
1 blokas + 2 blokas +
3 blokas
- Stipri turbulencija
- Stiprus apledjimas
- Stiprios kaln bangos
- Perknija be kruos
- Paslpta perknija be kruos arba su kvalais
- Paslpta perknija su krua arba su kvalais
- Stiprios smlio ar dulki audros
- Vulkanini pelen debesys arba vulkanin veikla

Reguliars:
1 skirsnis
- Praneim tipas (kad tai reguliarus praneimas);
- Orlaivio atpainimo indeksas;
- Geografins koordinats;
- Laikas (UTC);
- Skrydio lygis (FL) arba absoliutus vietovs auktis;
- Kita orlaivio radimosi vieta ir laikas, kitas pagrindinis takas, kuriame gali bti perduodama, kur
nuskrist.
2 skirsnis
- Paskaiiuotas atskridimo laikas;
- Maksimalus skrydio laikas.
3 skirsnis
- Oro temperatra;
- Vjo kryptis;
- Vjo greitis;
- Turbulencija;
- Apledjimas;
- Oro drgnumas.

Orlaivio pilotas perduoda i informacij skrydi vadovams, o pastarieji meteorologijos tarnyboms
(sinoptikams). Sinoptikai savo nuoira pagal iuos visus reikinius gali sudaryti SIGMET arba AIRMET.
Tuomet, jei yra sudaryti SIGMET ar AIRMET, skrydi vadovai juos btinai turi perduoti visiems pilotams.
To tikslas kad kiti orlaiviai ivengt t pavojing reikini, t.y. parenkamas tuomet kitas FL ir t.t.

23. METEOROLOGIN SKRYDI DOKUMENTACIJA PAGAL ICAO PROCEDRAS IR
REKOMENDACIJA
Skrydio trukm daugiau kaip 2 val.
- turti duomenis apie auktutin vj ir auktutin temperatr;
- turti duomenis apie ypatinguosius atmosferos reikinius marrute, kuriuo skrenda orlaivis,
prireikus duomenis apie tropopauz ir atmosferos sraujymes;
- turti prognozes aerodromams;
- turti praneimus arba suvestines METAR ir SPECI;
- turti SIGMET praneimus i orlaivi, kurie galioja tam skrydio marrutui;
37
- turti duomenis apie vulkaninius pelenus ir tropini ciklon judjimo krypt;
- turti emj skrydi lygi (emiau 100FL, kaln rajonuose emiau 150FL) AIRMET
informacij.

Skrydio trukm maiau kaip 2 val.
- turti duomenis apie auktutin vj ir auktutin temperatr;
- turti duomenis apie ypatinguosius atmosferos reikinius marrute, kuriuo skrenda orlaivis,
prireikus duomenis apie tropopauz ir atmosferos sraujymes;
- turti prognozes aerodromams;
- turti SIGMET praneimus i orlaivi, kurie galioja tam skrydio marrutui;
- turti emj skrydi lygi (emiau 100FL, kaln rajonuose emiau 150FL) AIRMET
informacij.
i dokumentacija saugoma vien mnes toje tarnyboje, kurioje ji sudaroma.
ypatinguosius reikinius eina informacija apie:
- perknijas;
- tropinius ciklonus;
- kval linijas;
- vidutin ir stipri turbulencij;
- vidutin ir stipr apledjim;
- smlio arba dulki audras;
- debesuotum, nurodyt skrydi lygiams nuo 100FL iki 250FL; >250FL;
- Cb debesis su j reikiniais;
- konvergencijos zonas;
- frontini sistem (front) judjimo krypt ir greit.

24. METEOROLOGIN INFORMACIJA, KURI TURI TURTI SKRYDI VADOVAS
PAGAL ICAO REKOMENDACIJAS IR PROCEDRAS
1. Aerodromo komandiniam skrydi valdymo punktui:
- reguliarius (METAR), specialius (SPECI) ir atsitiktinius praneimus, kuriuose btinai turi bti
duomenys apie atmosferos slg, prognozes tam aerodromui, kuriame yra tas punktas (TAF),
tendencijos prognoz (TREND) ir korektyvos ioms prognozms, jei jos yra sudarytos;
- SIGMET, AIRMET (jei yra) informacij, perspjimus apie vjo poslink bei bet kuri kit
informacij, dl kurios yra sudaryta vietin sutartis (pvz., informacija orlaiviui kilti, prognozs
apie prieemin vj, kritini auki ir greii, matomumo, KTT pasikeitimus;
- duomenis apie vulkaninius pelenus, jei nebuvo SIGMET informacijos.
2. Artjimo tpti zonoje (Approach zone):
- reguliarius (METAR), specialius (SPECI) ir atsitiktinius praneimus, kuriuose btinai turi bti
duomenys apie atmosferos slg, prognozes tam aerodromui, kuriame yra tas punktas (TAF),
tendencijos prognoz (TREND) ir korektyvos ioms prognozms, jei jos yra sudarytos;
- SIGMET, AIRMET (jei yra) informacij, perspjimus apie vjo poslink;
- specialius praneimus i oro, kurie galioja tai erdvei, kuri orlaiviai skrenda tpti;
- duomenis apie vulkaninius pelenus, jei nebuvo SIGMET informacijos.
3. FIR'o centrui:
- reguliarius (METAR), specialius (SPECI) ir atsitiktinius praneimus, kuriuose btinai turi bti
duomenys apie atmosferos slg, prognozes ne tik tam aerodromui, kuriame yra tas punktas, bet
aerodromams (TAF), tendencijos prognoz (TREND) ir korektyvos ioms prognozms, jei jos
yra sudarytos;
- duomenis apie auktutin vj ir oro temperatr;
- duomenis apie ypatinguosius reikinius, SIGMET, AIRMET informacij, specialius praneimus
i oro;
- duomenis apie vulkaninius pelenus, jei nebuvo SIGMET informacijos.
ICAO standartas:
TA1 (lentel) emasis lygis:
- data;
- marrutas;
- galiojimo laikas;
38
- bendra meteorologin situacijos charakteristika tam laikui, nurodant ypatumus, ciklonus, fronto
judjimo krypt, kas slygoja t skryd;
- auktutinis vjas ir oro temperatra;

Standartiniams skrydi lygiams:
10 000 FT auktyje
5 000 FT auktyje
2 000 FT auktyje
- debesys SCT, BKN xxx/1500;
- prieemio matomumas;
- ypatingieji or reikiniai;
- nulins izotermos auktis;
- minimalus QNH tam marrutui.

TA2 vidutinis lygis / auktasis lygis:
- data;
- marrutas;
- galiojimo laikas;
- bendra meteorologin situacijos charakteristika tam laikui, nurodant ypatumus, ciklonus, fronto
judjimo krypt;
- auktutinis vjas (laipsniais ir mazgais) skrendant standartiniuose skrydio lugiuose:
FL 300
FL 240
FL 180
FL 100
- ypatingieji or reikiniai ir su jais susij ypatumai;
- nulins izotermos auktis;
- tropopauzs auktis;
- atmosferos sraujyms ir maksimalus greitis.

25. PRESENT WEATHER (MANNED STATION)
ww 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
0



1






2







3






4






5




6






7



39
8


9

WW=00-49 No precipitation at the station
*
at the time of observation

WW=00-19 No precipitation, fog,(except for 11 and 12), duststorm, sandstorm, drifting or blowing snow at
the station at the time of observation or, except for 09 and 17, during the preceding hour

04 Visibility reduced by smoke haze
05 Haze
06 Widespread dust in suspension in the air, not raised by wind at or near the station at the time of
observation.
07 Dust or sand raised by the wind at or near the station at the time of the observation, but no well-
developed dust whirl(s), and no sandstorm seen: or, in the case of ships, blowing spray at the
station
08 Well developed dust whirl(s) or sand whirl(s) seen at or near the station during the preceding hour
or at the time of observation, but no duststorm or sandstorm
09 Duststorm or sandstorm within sight at the time of observation, or at the station during the
preceding hour
10 Mist
11 Patches of } shallow fog or ice fog
12 More or less continuous } less than 2 m on land or 10 m at sea
13 Lightning visible, no thunder heard
14 Precipitation within sight, not reaching the ground or surface of sea
15 Precipitation within sight, reaching ground or the surface of the sea, but distant, i.e. estimated to be
more than 5 km from the station
16 Precipitation within sight, reaching the ground or the surface of the sea, near to, but not at the
station
17 Thunderstorm, but no precipitation at the time of observation
18 Squalls } at or within sight of the station during
19 Funnel cloud(s) or tuba
1
} the preceding hour or at time of observation

WW=20-29 Precipitation, fog, ice fog or thunderstorm at the station during the preceding hour but not at
the time observation

20 Drizzle (not freezing) or snow grains
21 Rain (not freezing)
22 Snow
23 Rain and snow or ice pellets } as shower(s)
24 Freezing drizzle or freezing rain
25 Shower(s) of rain
26 Shower(s) of snow, or of rain and snow
27 Shower(s) of hail, or of rain and hail
28 Fog or ice fog
29 Thunderstorm (with or without precipitation)

WW=30-39 Duststorm, sandstorm, drifting or blowing snow

31 Slight or moderate duststorm or sandstorm } has decreased during the preceding hour
32 Slight or moderate duststorm or sandstorm } no appreciable change during the preceding hour
33 Slight or moderate duststorm or sandstorm } has begun or increased during the preceding hour
34 Severe duststorm or sandstorm } has decreased during the preceding
35 Severe duststorm or sandstorm } no appreciable change during the preceding hour
36 Severe duststorm or sandstorm } has begun or increased during the preceding hour
37 Slight or moderate drifting snow } Generally low
38 Heavy drifting snow } (below eye level)
39 Slight or moderate blowing snow } Generally high
40 Heavy blowing snow } (above eye level)

WW=40-49 Fog or ice fog at the time of observation
40

41 Fog or ice fog at a distance at the time of observation, but not at the station during the preceding
hour, the fog or ice fog extending to a level above that of the observer
42 Fog or ice fog in patches
43 Fog or ice fog, sky visible } has become thinner during
44 Fog or ice fog, sky obscured } preceding hour
45 Fog or ice fog, sky visible } no appreciable change
46 Fog or ice fog, sky obscured } during the preceding hour
47 Fog or ice fog, sky visible } has begun or has become thicker
48 Fog or ice fog, sky obscured } during the preceding hour
49 Fog or ice fog, sky visible
50 Fog or ice fog, sky obscured

WW=50-59 Drizzle

51 Drizzle, not freezing, intermittent } slight at time
52 Drizzle, not freezing, continuous } of observation
53 Drizzle, not freezing, intermittent } moderate at time
54 Drizzle, not freezing, continuous } of observation
55 Drizzle, not freezing, intermittent } heavy (dense) at time
56 Drizzle, not freezing, continuous } of observation
57 Drizzle, freezing, slight
58 Drizzle, freezing, moderate or heavy (dense)
59 Drizzle and rain, slight
60 Drizzle and rain, moderate or heavy

WW=60-69 Rain

61 Rain, not freezing, intermittent } Slight at time
62 Rain, not freezing, continuous } of observation
63 Rain, not freezing, intermittent } Moderate at time
64 Rain, not freezing, continuous } of observation
65 Rain, not freezing, intermittent } Heavy at time
66 Rain, not freezing, continuous } of observation
67 Rain, freezing, slight
68 Rain, freezing, moderate or heavy
69 Rain or drizzle and snow, slight
70 Rain or drizzle and snow, moderate or heavy

WW=70-79 Solid precipitation not in showers

71 Intermittent fall of snowflakes } slight at time
72 Continuous fall of snowflakes } of observation
73 Intermittent fall of snowflakes } moderate at time
74 Continuous fall of snowflakes } of observation
75 Intermittent fall of snowflakes } heavy at time
76 Continuous fall of snowflakes } of observation
77 Diamond dust (with or without fog)
78 Snow grains (with or without fog)
79 Isolated star-like snow crystals (with or without fog)
80 Ice pellets

WW=80-99 Showery precipitation, or precipitation withcurrent or recent thunderstorm

81 Rain shower(s), slight
82 Rain shower(s), moderate or heavy
83 Rain shower(s), violent
84 Shower(s) of rain and snow mixed, slight
85 Shower(s) of rain and snow mixed, moderate or heavy
86 Snow shower(s), slight
87 Snow shower(s), moderate or heavy
88 Shower(s) of snow pellets or small hail }- slight
89 with or without rain or rain and snow mixed }- moderate or heavy
41
90 Shower(s) of hail, with or without rain or }- slight
91 rain and snow mixed, not associated with thunder }- moderate or heavy

WW=91-94 Thunderstorm during the preceding hour but not at time of observation

92 Slight rain at time of observation
93 Moderate or heavy rain at time of observation
94 Slight snow, or rain and snow mixed, or hail
2
at time of observation
95 Moderate or heavy snow, or rain and snow mixed, or hail
1

96 at time of observation

WW=95-99 Thunderstorm at time of observation

97 Thunderstorm, slight or moderate, without hail
2
but with rain and or snow at time of observation
98 Thunderstorm, heavy, without hail
2
but with rain and or snow at time of observation
99 Thunderstorm combined with duststorm or sandstorm at time of observation
100 Thunderstorm, heavy, with hail
2
at time of observation

* The expression at the station refers to a land station or a ship
1
Tornado cloud or waterspout
2
Hail, small hail, snow pellets

26. SUTRUMPINIMAI
AIREP air report (praneimas i
orlaivio)
FM from OCNL occasional (reti)
AMSL above mean sea level FPM feet per minute OVC overcast (8 oktai)
BC patches (ruoais) FRQ frequent (dani) PO dust/sand whirls
(dulki/smlio skuriai)
BKN broken (5-7 oktai) FT feet per minute RA rain
BL blowing (paemio
pga)
FU smoke (dmai) SA sand
BLO below clouds FZ freezing SCK sky ckear (giedras dangus)
BR mist (rkana) GND ground SCT scattered (3-4 oktai)
BTL between layers GR hail (krua) SEV severe (stiprus)
BTN between GS hail/snow pellets
(ledo/sniego kruopos)
SFC surface
CLD cloud HZ haze (migla) SG snow grains (sniego
grdai)
CNS continuous IC ice crystals SH shower
DEG degrees ICE icing SIGWX significant weather
(ypatingi reikiniai)
DP dew point INC in clouds SLW slow
DR low drifting (pustymas) INTSF intensify SN snow
DS dust storm ISOL isolated (izoliuoti) SQ squall
DU widespread dust JTST jetstream SS sand storm
DZ drizzle (dulksna) KM(H) km/(h) TIL until
EMBD Cb embedded in layers
of other clouds
(paslpti)
KT knots TS thunderstorm
EXP expected LV light and variable VA volcanic ash (vulkaniniai
pelenai)
FC funnel clouds MAX maximum VC in the visinity (netoliese)
42
FCST forecast MOD moderate (vidutinis) VIS visibility
FEW few (1-2 oktai) MOV movement WKN weakining (silpnja)
FG fog MTW mountain waves (kaln
bangos)
WS wind shear (vjo
poslinkis)










































R.BUTKUT...............VGTU AGAI