AMSTERDAMO SUTARTIS:

REFORMOS PRIEASTYS,
PAGRINDINS NAUJOVS,
REIKM

Alina Dragun
TEbd7- 02

REFORMOS PRIEASTYS
1996 m. kovo mnes Turine (Italija) prasidjo tarpvyriausybin
konferencija. Ji buvo surengta dl keleto prieasi:
1995 m. gegus mn. Parlamentas prim rezoliucij, kvieiani
bsim tarpvyriausybin konferencij priimti sutart Sjungos
pilieiams, kurioje bt numatyta daugiau teisi Europos Sjungos
pilieiams ir kuri geriau apsaugot gyventoj pagrindines teises
Mastrichto sutartyje buvo numatyta iki 1996 m. pabaigos perirti
tam tikras specifines sritis
Buvo siekiama sustiprinti socialin Europos Sjungos aspekt ir
priartinti Europ prie jos moni
alys tikjosi pasiekti trij pagrindini tiksl: Europos Sjunga
geriau patenkins jos piliei lkesius, Sjunga gals efektyviau
veikti ir geriau pasiruoti pltrai bei jai bus suteikta platesn
veikimo laisv iorini veiksm srityje
Taip pat buvo tiktasi, kad Amsterdamo sutartis suteiks Europai
svaresn bals pasaulyje bei sutelks daugiau l uimtumui ir
piliei teisms ginti

Tarpvyriausybin konferencija savo darb pradjo

1996 m. kovo mn. ir baig 1997 m. birelio mn.
Europos Virni Tarybos posdyje priimdama
Amsterdamo sutart
Amsterdamo sutartis - sutartis dl Europos
Sjungos sutarties, Europos Bendrij steigimo
sutari ir kai kuri su jomis susijusi akt patais
J 1997 m. spalio 2 d. Amsterdame pasira
Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Didiosios
Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos,
Liuksemburgo, Nyderland, Portugalijos,
Pranczijos, Suomijos, vedijos ir Vokietijos
atstovai
Sutartis sigaliojo 1999 m. gegus 1 d.

PAGRINDINS NAUJOVS
Instituciniai pakeitimai:

Iplstos Europos Parlamento teiss akt primimo procese

Supaprastinta bendro sprendimo primimo procedra
Nustatyta, kad Europos Komisijos pirmininko kandidatrai
turi pritarti Europos Parlamentas
Komisijos pirmininkui suteikta daugiau gali dl Komisijos
sudties formavimo
Patikslintos ir iplstos Teisingumo Teismo bei Audito Rm
funkcijos

Turinio pakeitimai:

Socialins politikos protokolas inkorporuotas EB sutart. Daugiau dmesio skirta

nuostatoms dl socialins politikos koordinavimo, taip pat dl moter ir vyr
galimybi lygybs, gyvenimo aplinkos kokybs, sveikatos apsaugos, vartotoj
teisi
engeno sutartis inkorporuota ES teisin sistem, taiau Airijai, Danijai ir
Didiajai Britanijai palikta savo sien kontrols teis
Prieglobstis, vizos, imigracija ir iors sien apsaugos klausimai priskirti EB
kompetencijai kaip asmen judjimo laisvs dalis
Keiiasi treiojo ramsio pavadinimas teism ir policijos bendradarbiavim
baudiamosiose bylose. Pirmasis ramstis buvo iplstas siekiant pilieiams
suteikti aukto lygio saugum, kuris ypa aktualus Europoje be vidaus sien
Numatyta sustiprinti policijos ir muitini teisin bei administracin
bendradarbiavim baudiamj reikal srityje, ypa kovojant su organizuotu
nusikalstamumu, terorizmu, neteistu moni gabenimu, nusikaltimais,
padarytais vaikams, narkotik ir ginkl kontrabanda, korupcija ir
piktnaudiavimais
Numatytas glaudesnis teissaugos institucij bendradarbiavimas
BUSP vykdymo efektyvumas padidintas. Buvo sukurta nauja Auktojo galiotinio
bendrai usienio ir saugumo politikai institucija
Nustatyta taip vadinama pozityvaus susilaikymo teis, reikianti, kad valstybs
nedalyvavimas balsavime arba susilaikymas neukerta kelio sprendimo
primimui. Balsavime nedalyvavusiai ar susilaikiusiai valstybei spendimas nra
privalomas, taiau ji negali trukdyti to sprendimo gyvendinti kitoms valstybms

Amsterdamo sutart buvo traukta nauja dalis, numatanti galimyb

valstybms narms glaudiau ir lanksiau bendradarbiauti.
Valstybms narms norinioms veikti intensyviau, numatyta
galimyb tai daryti nelaukiant kit valstybi nari apsisprendimo
Jei nustatoma, kad valstyb nar paeidia pamatinius demokratijos
principus, tokius kaip laisv, demokratikumas, pagarba mogaus
teisms ir laisvms bei teisins valstybs princip, galima atimti tam
tikras jos teises, taip pat ir jos atstov teis balsuoti Taryboje
Kiekviena Europos valstyb gali pareikti nor tapti Sjungos nare.
Taiau stojimui gali sutrukdyti rimtas mogaus teisi paeidimas,
todl turi bti kruopiai tikrinama mogaus teisi padtis narysts
siekianioje valstybje
Priimtas Protokolas dl subsidiarumo ir proporcingumo princip
taikymo. Subsidiarumo principas leidia bendrijai iplsti savo
veiksmus nevirijant jai suteikt galiojim ir prieingai, jis reikalauja
juos apriboti ar net nutraukti, jei jie negali bti pateisinami
Pakeista EB sutarties numeracija
sutart trauktas kompromisas, suteikiantis valstybms narms veto
teis, jei priimamas sprendimas paeidia kurios nors i j
nacionalinius interesus

Naujas skyrius, skirtas uimtumui

Pagal skyri pagrindinis Bendrijos politikos tikslas

yra siekti koordinuoti uimtumo strategij, o btentugdyti gudusi, mokyt ir mokani prisitaikyti darbo
jg, taip pat darbo rink, reaguojani ekonominius
pokyius
Taryba, remdamasi Europos virni tarybos
suformuluotomis ivadomis, privalo kasmet patvirtinti
gaires, kurias valstybs nars turi atsivelgti
vykdydamos savo uimtumo politik
Kiekviena valstyb nar privalo Tarybai ir Komisijai
kasmet pateikti ataskait apie pagrindines priemones,
kuri buvo imtasi pagal mintsias gaires
Prireikus Taryba teikia atitinkamas rekomendacijas
Pagal skyri priimamos priemons skirtos palaikyti ir
papildyti nacionalines priemones. ios priemons yra
vadinamoji velni teis ir nra teisikai privalomos

13 straipsnis, skirtas
nediskriminacijai

is straipsnis gerokai praplt Bendrij kompetencij asmen

lygybs ir nediskriminavimo srityje
Taiau tai neatsitiko taip jau netiktai, kaip gali atrodyti.
Bendrijos jau 20 amiaus devinto deimtmeio pradioje
prim nemaai rezoliucij, deklaracij dl negalij asmen,
etnini ir rasini maum padties, lygi galimybi skatinimo.
Vienas i pavyzdi- 1989 m. Europos Vadov Tarybos
susitikime priimta bendrijos darbuotoj pagrindini socialini
teisi chartija, tvirtinusi nuostat, kad svarbu kovoti prie bet
koki diskriminacijos form. Kadangi tai buvo nepareigojanti
teis, Bendrijos buvo nuolat kritikuojamos dl nerytingumo ir
nenoro engti tolesnio ingsnio privalomojo pobdio teiss
akt primimo link
Todl buvo priimtas 13 straipsnis, kuris teig, kad Taryba gali
vieningai imtis atitinkam veiksm siekiant kovoti su
diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos
ar tikjimo, negalios, amiaus ar seksualins orientacijos
Naujojoje nediskriminavimo teisje asmen lygybs principas
tapo fundamentali, universali asmens teis, kuri maumoms
reikia garantuoti dl pagarbos j orumui

KRITIKA

Amsterdamo sutartis danai sulaukdavo kritikos, dl to,

kad nepateisino lkesi
Nepavyko isprsti institucij pertvarkymo klausim, vis
pirma j parengimo pltrai. Institucijos nebuvo pritaikytos
prie vis platjanios bendruomens. Lauktosios
institucins reformos pasirod esanios ribotos
Atskir deklaracij prie Amsterdamo sutarties pridjo
Belgija, Italija ir Pranczija, kurios teig, kad sutartis
neatitinka uduoties i esms sustiprinti institucijas ir kad
toks sustiprinimas yra btina bsim stojimo deryb
baigimo slyga
Tenka pripainti, kad i ios sutarties tiktasi daugiau nei
ities buvo pasiekta. Iskyrus skyriaus apie uimtum bei
13 straipsnio traukim maai kas atspindi Europos
Sjungos valstybi nari politini jg pusiausvyros
pokyius
Todl buvo nusprsta reform tsti. Kita tarpvyriausybin
konferencija buvo surengta 2000 m. gruodio mn.
Konferencijoje buvo patvirtinta Nicos sutartis

IVADOS

Amsterdamo sutartis - sutartis dl Europos Sjungos

sutarties, Europos Bendrij steigimo sutari ir kai kuri
su jomis susijusi akt patais. J 1997 m. spalio 2 d.
Amsterdame pasira 15 ali atstovai. Sutartis
sigaliojo 1999 m. gegus 1 d.
Amsterdamo sutartimi buvo siekta sukurti politines ir
institucines slygas, leidianias Europos Sjungai
vykdyti tokius ikius kaip tarptautin ekonomikos
globalizacija ir jos poveikis darbo viet krimui, kova su
terorizmu, tarptautiniu nusikalstamumu ir prekyba
narkotikais, ekologines problemas ir grsmes
visuomens sveikatai
Daugiau dmesio skirta nuostatoms dl socialins
politikos koordinavimo, taip pat dl moter ir vyr
galimybi lygybs, gyvenimo aplinkos kokybs,
sveikatos apsaugos, asmens teisi ir laisvi
Sutartis ypatingai iplt Europos Sjungos
kompetencij diskriminacijos draudimo srityje
Ypatingai kritikuojama tai, kad valstybs nesugebjo
susitarti dl svarbiausi institucini pakeitim

LITERATRA

Europos bendrijos steigimo sutartis, Roma, 1957 m.

Amsterdamo sutartis (
http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=29686
)
Europos Sjungos pltra ir integracija- Saulius Spurga,
Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,
2009 m.
Europos teiss vadas- Walter Cairns, Eugrimas,
Vilnius, 1999 m.
Europos Sjungos teis, Eugrimas, Vilnius, 2007 m.
Lygios galimybs ir ES nediskriminavimo teisvadovas teisininkui: Lietuvos mogaus teisi centras,
2007 m.
http://europa.eu/legislation_summaries/institutional_a
ffairs/treaties/amsterdam_treaty/a09000_en.htm
http://en.wikipedia.org/wiki/Treaty_of_Amsterdam
http://www.historiasiglo20.org/europe/amsterdam.htm

Dkoju u dmes