ES pltra: etapai, narysts

reikalavimai. Pltros
perspektyvos. Turkijos
klausimas.
Darb atliko:
Anastasija Plotnikova,
Asia Saakova
Tebd7-2

Europos anglies ir plieno bendrija

1952m.
alys:
Belgija
Italija
Liuksemburgas
Nyderlandai
Pranczija
Vakar Vokietija

Steigimosi etap galima charakterizuoti,

kaip strategin jungimas ekonomikai
potencialiai pajgiausiu valstybi vien
ekonomin ir politin darin.

Pirmasis Europos Bendrijos

pltros etapas

Steigj eetas 1973 m. isiplt iki devyneto:

Airija
Danija
Jungtin Karalyst

1972m. Norvegijos pilieiai referendume pasisak prie

alies stojim Europos Bendrij. 1973m. Su EB pasira
laisvosios prekybos sutart.

Pirmojo etapo charakteristika

Pirmasis etapas pasiymi kaip begalo
sudtingas kompromis iekojimas
besikeiianiuose aplinkybse tarptautinje
arenoje, vykstant komplikuotms
ekonominiams ir politiniams pokyiams.

Antrasis ir treiasis pltros etapai

1981 Graikija
1986 Portugalija, Ispanija
Etapai apm Viduriemio jros regiono
alis.

Etapai tik parodo, kad vyksta vis glaudesn

eurointegracija, lemiamas politinis ir
ekonominis stabilumas ir kiti kriterijai, kurie
vliau buvo vardinti kaip Kopenhagos
kriterijai.

Ketvirtas etapas:
1990m. susijungus Ryt ir
Vakar Vokietijoms, ES
prasiplt buvusios komunistins
Vokietijos demokratins
Respublikos teritorijoje.

Penktas etapas, pirmoji Europos

Sjungos pltra: 1995m.
Austrija
Suomija
vedija
alis kandidate buvo ir Norvegija. Bet Norvegijos pilieiai
referendume vl balsavo prie. Neigiam nuomon dl
stojimo isak ir veicarai.

etasis etapas: 2004 05 01

ekija
Estija
Kipras
Latvija
Lietuva
Lenkija
Malta
Slovakija
Slovnija
Vengrija

 Didiausia ES pltra
Naujj nari daugiausia
postkomunistini valstybi primimas
ymjo Europos tapatybs esminius
pokyius.

Septintasis etapas 2007 01 01

Valstybs:
Rumunija
Bulgarija

Pltros mechanizmas
Siekianti tapti nare valstyb pirmiausia
Europos Sjungos Tarybai turi teikti
praym, kur bet kuriuo metu prie
ratifikuojant stojimo sutart gali atsiimti.
Tarybai gavus paraik, Europos Komisija
teikia Tarybai laikinj nuomon joje
idstomos narysts siekianios alies
galimybs ir problemos.

Tuomet Taryba, gavusi Europos Parlamento daugumos

pritarim, turi vienbalsiai nusprsti, ar pradti derybas. Viso
stojimo proceso metu kandidai paang ir pasirengim
narystei seka ir vertina Europos Komisija. Derybose
suderinus Stojimo sutart, Taryba priima galutin sprendim.
Stojimo sutart, kaip ir visas tarptautines sutartis, turi
ratifikuoti visos susitarianios alys. Pasibaigus ratifikavimo
procedrai, stojanti alis tampa vis Europos Bendrijos
steigimo sutari susitarianija alimi,
tad, nors ir nuolat plsdamasi, Bendrija
ilaiko juridinio asmens status.

Kopenhagos kriterijai 1993m.

stabilios demokratins teisins valstybs institucijos, gerbianios

mogaus ir maum teises;
funkcionuojanti rinkos ekonomika, pajgi atlaikyti konkurencin
spaudim ir rinkos jgas ES viduje;
gebjimas prisiimti narysts sipareigojimus, siekti politins,
ekonomins ir pinig sjungos. Tai vis pirma administraciniai
institucij persitvarkymo ir prisitaikymo prie ES reikalavim
gebjimai. Stodamos Europos Sjung valstybs turi perimti ali
nari sukurt acquis communautaire ir negali atsisakyti kurios nors jos
dalies, motyvuodamos tuo, kad nedalyvavo kuriant tam tikras normas

Pajgumas integruotis ES

Klausimas dl pajgumo integruotis ES pirm kart buvo pamintas 1993m.

per Kopenhagos konferencij, kurios metu buvo aptariami kriterijai
valstybms, norinioms tapti ES dalimi.
Netiesioginis narysts reikalavimas.

Komponentai:
1.
ES vidaus preki ir paslaug rinka
2.
Darbo rinka
3.
ES biudetas
4.
Efektyvus ES institucij funkcionavimas priimant naujas valstybes nares
5.
Visuomens pajgumas integruoti naujas nares
6.
Gebjimas utikrinti strategin saugum

Derybos dl narysts (assesion

negotiations)
Derybos dl narysts tai tarpvyriausybinje
konferencijoje tarp Europos Sjungos
valstybi ir alies kandidats vysktanios
derybos dl kandidats narysts ES
sipareigojim permimo slyg.

Suderinus visus ikilusius klausimus ir sutikus

su pozicija, kurioje yra siloma baigti derybas
dl konkretaus derybinio skyriaus, derybos
dl jo laikomos preliminariai baigtomis
(skyrius udaromas).

Derybini skyri sraas:

Siekdamos utikrinti, kad derybos bus

tsiamos, alys kandidats taip pat turs daryti
paang vykdydamos narysts reikalavimus.
Kopenhagos kriterijai
Acquis tikrinimas

alys kandidats turi priimti Sjungos acquis

communautaire tai ES galiojani teiss akt
pagrindas. Acquis sudaro visos ES sutartys ir teiss
aktai, deklaracijos ir rezoliucijos, su ES reikalais
susij tarptautiniai susitarimai ir Teisingumo
Teismo priimti sprendimai. Be to, acquis eina ir
priemons, kuri ES valstybi vyriausybs drauge
imasi teisingumo ir vidaus reikal srityje bei
vykdydamos bendrj usienio ir saugumo politik.

Perspektyvos
iuo metu kandidatmis ES pripastamos
Kroatija, Makedonija, Turkija.
Praymus pradti derybas dl ES narysts
pateik ir Juodkalnija, Albanija, Islandija ir
Serbija.
Kitos Vakar Balkan alys Bosnija ir
Hercogavina, Kosovas yra potencialios alys
kandidats.

TURKIJOS KLAUSIMAS

Ilgas kelias link ES

1963 m. Ankaros susitarimu buvo sudaryta ES-Turkijos asociacijos
sutartis.
1987 m. Turkija pateik oficiali ES narysts paraik.
1995 m. ES ir Turkija sudar muit sjung.
1999 m. Turkijai suteiktas ES valstybs kandidats statusas.
2005 m. spalio 3 d. su Turkija pradtos derybos dl narysts ES su slyga,
kad Turkija ipls 1970 m. pasirayto Ankaros susitarimo Papildomo
protokolo taikym 10 nauj ali nari (tarp j Kiprui).
2006 m. pabaigoje dl Turkijos atsisakymo vykdyti Ankaros protokol bei
pripainti Kipro Respublik, ES nusprend sustabdyti derybas atuoniuose
derybiniuose skyriuose bei neudaryti nei vieno derybinio skyriaus.
2008 m. vasario 18 d. ES Taryba prim atnaujint Stojimo partneryst su
Turkija, kurioje nurodomi svarbiausi trumpojo ir vidurinio laikotarpio
Turkijos prioritetai.

Turkijos paangos ataskaita

2009 m. spalio 14 d. Europos Komisija paskelb Turkijos paangos

ataskait. Joje teigiama, kad Turkija toliau liko sipareigojusi ES
stojimo procesui. alyje buvo surengti laisvi ir siningi savivaldos
rinkimai, imtasi reikaling ingsni teism sistemos, civilins
kariuomens kontrols, kultrini teisi srityse. Turkija vaidina esmin
vaidmen utikrinant regiono saugum, energijos tiekim.
Vis dlto Turkijai btina paspartinti reformas saviraikos laisvs,
spaudos laisvs, religijos laisvs, profesini sjung teisi, civilins
kariuomens kontrols, moter teisi ir lyi lygybs srityse.
Reikalinga paanga normalizuojant dvialius santykius su Kipro
Respublika ir utikrinant gerus kaimyninius santykius.

Kriterij vykdymas:
Politinis kriterijus
alyje surengti laisvi ir siningi savivaldos
rinkimai.
Pasiekta paanga teism sistemos reformos,
civilins kariuomens kontrols, kultrini
teisi srityse.
Vyriausyb pradjo plaias konsultacijas su
politinmis partijomis ir pilietine visuomene
siekiant isprsti kurd klausim.

Demokratija ir teisin valstyb

Padaryta paanga kovos su korupcija srityje, taiau korupcija vis dar plaiai
paplitusi.
Teism srityje padaryta paanga priimant teism sistemos reformos strategij,
didinant darbuotoj skaii ir finansavim. Susirpinim vis dar kelia teism
priklausomumas, alikumas bei neefektyvumas.
Reikalingos tolesns pastangos vieojo administravimo reformos srityje, ypa
reformuojant valstybs tarnybos sistem.
Padaryta tam tikra paanga civilins saugumo pajg prieiros srityje, ypa
ribojant karini teism kompetencij. Susirpinim kelia ginkluotj pajg
vyriausij karinink pareikimai, virijantys j kompetencij, bei tariamas
karinink sitraukimas antivyriausybines veiklas.

mogaus teiss ir maum

apsauga
Padaryta tam tikra paanga mogaus teisi ir maum
apsaugos srityje, taiau dar reikia papildom pastang.
Reikia stiprinti institucin mogaus teisi apsaugos ir
utikrinimo sistem, steigti ombudsmeno pareigyb.
Padaryta tam tikra paanga kaljim infrastruktros
gerinimo, darbuotoj skaiiaus didinimo ir mokym
srityje, taiau kaljimai vis dar perpildyti.
Susirinkim laisvs srityje teisinis pagrindas i esm
atitinka europietikus standartus, taiau reikalinga paanga
gyvendinant teiss aktus.

Sukurta bendra teisin sistema, garantuojanti moter teises ir lyi lygyb,

bet reikia toliau dti pastangas, kad iomis teismis but galima visikai
naudotis bei kad nelikt skirtum moterims ir vyrams dalyvaujant
ekonominiame, politiniame gyvenime, siekiant isilavinimo.
Religijos laisvs srityje sklandiai gyvendinamas steigimo statymas,
vyriausyb palaik dialog su nemusulmonikomis religinmis
bendruomenmis. Taiau dar nesukurta Europos mogaus teisi
konvencija pagrsta teisin sistema, pagal kuri visos nemusulmonikos
religins bendruomens funkcionuoti be nereikaling apribojim.
Turkijai reikia dti pastangas utikrinant vaik teises, ypa
administracini gebjim stiprinimo, sveikatos, isilavinimo,
nepilnamei teismins sistemos, vaik darbo srityse.
Su maum teismis susijusi padtis nesikeiia. Vyriausyb pradjo
plaius vieus debatus Ryt ir pietryi region atvilgiu dl kurd
klausimo.

Ekonominis kriterijus
Nepaisant sudtingos tarptautins ekonomins
aplinkos, Turkijos ekonomika, skaitant
finansin sektori, rod esanti tvirta ir atspari.
Taiau ekonomins reformos sultjo, ymiai
padidjo nedarbas. Svarbu tsti struktrines
reformas bei apdairi fiskalin politik,
siekiant sustiprinti ekonomikos
konkurencingum.

Gebjimai prisiimti narysts

sipareigojimus

Gera paanga padaryta derinant teiss aktus laisvo preki judjimo,

intelektins nuosavybs teisi, antimonopolins politikos, energijos,
moni ir pramons politikos, vartotoj apsaugos, statistikos,
transeuropini tinkl ir mokslo bei mokslini tyrim srityse.
Derinimo proces reikia tsti, pirmiausia aplinkos, valstybs pagalbos,
socialins politikos ir uimtumo, bendrovi teiss, viej pirkim,
maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos bei laisvo
paslaug judjimo srityse. Taip pat reikia ubaigti derinimo proces
muit sjungos ir iorini santyki srityse bei toliau didinti Turkijos
administracinius gebjimus, susijusius su acquis vykdymu.

Pasirengimo narystei parama

ES Turkijai teikia ymi finansin pagalb.
Europos Komisija patvirtino 1.758 milijard
eur dotacij 2009 m. ir 653.7 milijard eur
2010 m. i finansin parama bus panaudota
stiprinti esminms teisms ir laisvms,
demokratijai, teiss virenybei, mogaus
teisms, maum apsaugai ir ES-Turkijos
NVO dialogo padrsinimui.

Turk nesutarimai usienio

politikoje
Graikija ir Kipras
Armn genocidas

Nuomons dl Turkijos stojimo

ES
Europos Komisijos Pirmininkas Jos
Manuelis Barroso teig, kad Turkija nra
pasiruousi stoti ES "nei rytoj, nei poryt",
taiau derybos dl narysts turt bti
tsiamios.

Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy patvirtino nemans, kad Turkija

turt bti priimta Europos Sjunga , ir pridr, kad su ia musulmonika
alimi turt bti umegzta tikra partneryst.
Nemanau, kad Turkija priklauso Europai, ir dl paprastos prieasties - ji yra
Maojoje Azijoje, - sak N.Sarkozy interviu, kur geriausiu laiku transliavo
televizijos TF1 ir France 2.
Turkijai a noriau pasilyti tikr partneryst su Europa, tai ne integracija
su Europa, - sak prezidentas.

Vokietijos kancler Angela Merkel parm

privilegijuot partneryst su Turkija, bet
pasiprieino Turkijai, kaip pilnateisei ES
narei.
Graikijos Prezidentas Karolos Papoulias
pareik, kad jis neteiks paramos Turkijos
narystei tol, kol Ankara elgiasi lyg okupacin
jga Kipre.

Jungtin Karalyst vis dar tvirtai palaiko

Turkijos naryst ES. 2009 m. spalio 26 d.
kalboje apie usienio politik Didiosios
Britanijos usienio reikal sekretorius
Davidas Milibandas pareik, kad nusisukti
nuo Turkijos narysts ES bus "nesininga".

JAV prezidentas Barackas Obama paragino Europ labiau

suartti su pasaulio musulmon bendruomene ir dar kart
nesutiko su Pranczijos prezidento Nicola Sarkozy neigiamu
poiriu Turkijos siek stoti Europos Sjung. "Vieai
sakiau, jog manau, kad Turkijos naryst ES bt svarbi", JAV vadovas sak urnalistams bendroje spaudos
konferencijoje su N.Sarkozy, kuri buvo surengta prie
sjunginink pajg isilaipinimo Pranczijos iaurje 65-j
metini minjim.

Baigiamieji faktai

Kalbama, kad Turkijai tapus narei, prasidt masin migracija. Vieni

tai vertina pozityviai, kiti tai iri nepalankiai. Jau nuo 1960 met
daugiau negu trys milijonai turk imigravo daugiau kaip 30 usienio
ali darbo tikslais. iandien daugiausiai turk gyvena Vakar
Europoje, ypatingai Vokietijoje.
Turkija islamo religij ipastanti alis. Vis dlto vyrauja nuomon kol ES identifikuos save kaip kultrin ir religin mozaik, kuri
vairov, religiniai ir kultriniai skirtumai bus nereikmingi.
Turkijos stojimas ES padaryt poveik teisingumui ir saugumui.
Glaudesnis bendradarbiavimas tarp ES teissaugos institucij
pagerint padt nusikalstamumo (prekybos su monmis, terorizmo,
nelegalios migracijos, narkotik ) srityje.

Turkija yra unikali dl savo geografins padties ir tuo, jog yra vienintel
musulmonika sekuliari demokratin valstyb. Turkijos teritorija ne tik driekiasi
dviejuose emynuose Europoje ir Azijoje, bet ir ribojasi su tokiais strategikai
svarbiais regionais kaip Artimieji ir Vidurio Rytai, Balkanai bei Centrin Azija.
Turkijos stojimas galt iplsti ES pasaulio energijos altini turting
region Vidurio Ryt ir Kaspijos jros baseino rib.
Atsivelgiant Turkijos gyventoj skaii, jai tapus ES nare, bt daromas
stiprus poveikis ES institucijoms, ypatingai Parlamentui ir Tarybai. Turkija
turt didel poveik balsavimo procese.
Ivada: Turkija turi toliau vykdyti reformas, stiprinti demokratij ir mogaus
teises ir toliau modernizuoti al.

Js nuomon