LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYB

LRV:
Vyriausyb sudaro - Ministras Pirmininkas ir
ministrai.
Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi
Lietuvoje.
Vyriausyb solidariai atsako Seimui u
bendr savo veikl.

Vyriausyb Seimo ir Prezidento

formuojama, solidariai atsakanti Seimui,
bendros kompetencijos, kolegiali, aukiausia
vykdomosios valdios institucija, valstybinio
administravimo centrinis vieojo
administravimo subjektas, kurios veiklos
teritorija yra visa valstybs teritorija.

VYRIAUSYBS SUDARYMAS

Vyriausybs formavimas - procesas,

kuriam bdingas politinis ir teisinis
aspektai.
Formuojant Vyriausyb dalyvauja dvi
aukiausios valdios institucijos Respublikos Prezidentas ir Seimas.
Pagrindinis vaidmuo tenka Seimui, nors
i pirmo vilgsnio gali atrodyti
atvirkiai.
Vyriausybs sudarymo procesas
susideda i dviej etap: neformalaus ir
formalaus.

VYRIAUSYBS SUDARYMAS: Ministro pirmininko

parinkimas
Neformalus etapas prasideda Ministro Pirmininko
kandidatros parinkimu. is proceso etapas yra vadintinas
neformaliu, nes teiss aktai nereglamentuoja tokios
procedros.

Respublikos Prezidentas teikia Seimui pretendento Ministrus

Pirmininkus kandidatr atsivelgdamas politini partij
(koalicij), sudarani Seime daugum, silymus.
Konstitucinis Teismas: Respublikos Prezidentas gali Seimui
silyti bet koki Ministro Pirmininko kandidatr, taiau jeigu
jai nepritars Seimo dauguma, toks silymas nesukels teisini
padarini ir Vyriausyb nebus pradta formuoti.
Suderins silomo Ministro Pirmininko kandidatr su Seime
daugum sudarania politine partija (koalicija) Prezidentas
teikia j svarstyti Seimui. Teikimas tvirtinamas dekrete, todl
nuo io momento prasideda formalusis Vyriausybs
formavimo proceso etapas, kuris yra juridikai reglamentuotas
teiss normomis.

VYRIAUSYBS SUDARYMAS: Ministro pirmininko

parinkimas

Seimas, gavs Prezidento teikim dl Ministro Pirmininko

kandidatros artimiausiame podyje suteikia galimyb jam
pristatyti kandidat Ministrus pirmininkus.
Kai Prezidentas pristato Ministro Pirmininko kandidatr
klausimai jam neuduodami.
Pristaius kandidatr odis suteikiamas pretendentui, po to jis
atsako Seimo nari klausimus.
Tuomet Ministro Pirmininko kandidatr svarsto Seimo frakcijos
(gali kviestis j savo posdius ir uduoti jam klausim).
Frakcijos apsvarsto Ministro Pirmininko kandidatr ne vliau
kaip per dvi darbo dienas.
Kitas Seimo posdis turi bti surengtas ne vliau kaip per
savait nuo Ministro Pirmininko kandidatros pristatymo dienos.
Pirmiausia iklausomos frakcij ivados (pradeda didiausia,
baigia maiausia).
Rengiama diskusija, pabaigoje pretendentui suteikiamas odis ir
galimyb dar kart atsakyti Seimo nari klausimus.
Prezidentas gali ataukti Ministro Pirmininko kandidatr iki
balsavimo dl pritarimo jai Seime pradios.
Ministro Pirmininko kandidatra laikoma patvirtinta, jeigu u j
balsavo dauguma posdyje dalyvaujani Seimo nari.

VYRIAUSYBS SUDARYMAS: ministr skyrimas

Ministras Pirmininkas privalo sudaryti Vyriausyb.

Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalis: ministrus skiria ir
atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos
Prezidentas (dekretu).
Ministrai skiriami atsivelgiant Seimo daugumos
nuomon (nes prieingu atveju Seimas gali pareikti
nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru,
Vyriausybe , du kartus i eils nepritarti Vyriausybs
programai dl ko Vyriausyb turt atsistatydinti).
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo
jo paskyrimo pristato Seimui sudaryt ir Respublikos
Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti
jos program.
Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas
posdyje dalyvaujani bals dauguma pritaria jos
programai.

MINISTRO PIRMININKO, MINISTR ATLEIDIMAS

1.
2.
3.

Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalis: ministrus skiria ir

atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos
Prezidentas;
Pagal Konstitucij Ministr Pirminink Seimo
pritarimu atleidia Respublikos Prezidentas;
Teisikai is procesas nra detalizuotas ir praktikoje
netaikomas;
Ministro Pirmininko atleidimo institut apsunkina
ie veiksniai:
Nesukonkretinta (nei Konstitucijoje, nei Vyriausybs
statyme, nei kt. teiss aktuose);
Neaiku, ar atleidus Ministr Pirminink Vyriausyb
privalo atsistatydinti;
Atsistatydinti Ministrui Pirmininkui bt paprasiau
(tai pat yra garbingesnis einam pareig netekimo
bdas)

VYRIAUSYBS GALIOJIM GRINIMAS IR

ATSISTATYDINIMAS
Teiss aktai nenustato Vyriausybs
funkcionavimo laiko.
Teiss aktai nustato veiklos pasibaigimo
formas - atsistatydinim ir galiojim
grinim.
ios formos nra tapaios svokos ir
susijusios su skirtingomis teisinmis
situacijomis, kurios lemia skirtingus teisinius
padarinius.
Esminis skirtumas - galiojim grinimas
nereikia Vyriausybs veiklos pabaigos
(iskyrus vien atvej), o Vyriausybei
atsistatydinus jos veikla galutinai pasibaigia.
Vyriausybs atsistatydinimas politinio
pobdio solidari atsakomyb.

VYRIAUSYBS GALIOJIM
GRINIMAS

1.
2.

3.

Vyriausyb grina galiojimus:

irinkus Respublikos Prezident;
po Seimo rinkim (kartu privalo
atsistatydinti);
kai pasikeiia daugiau nei pus
ministr;

VYRIAUSYBS ATSISTATYDINIMAS
Vyriausyb atsistatydina:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria
naujos Vyriausybs programai;
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma
slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim
Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba
mirta;
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja
Vyriausyb;
5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministr
arba irinkus Respublikos Prezident
Vyriausyb i naujo negauna Seimo
galiojim.