CIVILIN TEIS. I BENDRIEJI NUOSTATAI 1. Civilin teis kaip teiss aka. T1.1. Civilins teiss svoka.

moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teiss normomis teisiniai santykiai. Iskiriamos dvi teiss rys: Pozityvioji teis, Prigimtin teis. Pozityvioji teis tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas valstybs prievarta. Prigimtin teis tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind sudaro isamus vaizdinys apie mog, mogaus gimins tapatum laike ir erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius; - jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis. Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis. LR CK 1 str. Sakoma, kad is K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij, neturini juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais). Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig mokjimo. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin pinigin iraika. Su prekine pinigine forma yra susij ir daugelis neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos, paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas. Antai, u daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan., gali bti iiekoma pinigais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), juridinio asmens pavadinimas, preks enklas, asmens laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taiau ne visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins normos, kuri CT nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir orum, ugarantuoja vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir kt. Naujuosiuose civiliniuose statymuose reikt iplsti bei padidinti piliei neturtini teisi apsaug. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikr krybos rezultat. Jeigu tas dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines
1

neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz., asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises: 1) autorysts teis; 2) teis autorin vard; 3) teis krinio paskelbim, dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin kitas kalbas. Taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim (honorar). Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb yra ta, kad ie santykiai turi objektyvia forma iorikai ireikt objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo asmenybs. Tuo tarpu asmenini neturtini santyki, nesusijusi su turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos vertybs, sudaranios i santyki objekt, i esms yra paties asmens savybs. T1.3. Visuomenini santyki civilinio teisinio reguliavimo metodas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais bdais ir priemonmis tai yra daroma. Civilinio teisinio reguliavimo metodas tai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi. Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio bdai): leidimo, sakymo (liepimo) ir draudimo. Administracinje teisje dominuoja liepimo (sakymo) elementai, baudiamojoje draudimo, civilinje teisje leidimo. Tokiu bdu susidaro savarankiki administracinio , baudiamojo ir civilinio teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam j bdingus poymius, kurie iuos metodus ir skiria vienus nuo kit. Civilinio teisinio reguliavimo metodo poymiai: 1) teisin civilini teisini santyki dalyvi lygyb; 2) i santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityvikumas gyjant bei gyvendinant civilins teiss subjektams priklausanias teises; 4) turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb, siekiant atstatyti paeistas subjektines teises; 5) iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. Teisin CT santyki dalyvi lygyb: CT reguliuojam santyki dalyviai yra nepavalds vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas i santyki subjektas fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstyb, kokia subjekt turtin padtis ir t. t.). Pavyzdiui, teisin lygyb pirkimo pardavimo santykyje reikiasi tuo, kad pirkjas ir pardavjas teisikai yra nepavalds vienas kitam ir pardavjas negali priversti pirkjo, kad jis nusipirkt daikt u tam tikr kain. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygi pradin teisin padt (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutart perdavs tam tikr pinig sum skolininkui, turi tik teis tos sumos reikalauti, o skolininkas tik pareig skol grinti), ir vl j atstatyti (skola grinama), t.y. pavalds vienas kitam netampa. CT santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, nordami gyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi ireikti savo vali: sudarydami vairius sandorius (pirkimo - pardavimo, main, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literatros krinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikim (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintel teiss aka, kurios normos civilins teiss subjektams suteikia toki plai valios ir veiksm laisv atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti vairiems teisiniams santykiams, taip pat sigyti subjektines teises bei disponuoti jomis. Dispozityvikumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrsta civilini teisini santyki subjekt galimyb savo nuoira gyvendinti savo civilin teisin subjektikum pasirinkti atitinkam savo elgesio variant: gyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar j negyti, pasirinkti konkret j gijimo bd, savo nuoira statymo nustatytuose rmuose reguliuoti teisini santyki turin, disponuoti subjektinmis teismis. Turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb. Pagrindinis CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtini santyki objektas turtas CT paeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu bdu padaromi nuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai neteistais veiksmais yra paeidiama ir CT santyki dalyvi turtin lygyb, kuri btina atstatyti. Todl turtini teisi paeidjas yra pareigojamas atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt: atlyginti al natra arba pinigais (nuostolius), o statymo nustatytais atvejais sumokti netesybas (baud, delspinigius) ir kt. Neturtini, susijusi su turtinmis, teisi paeidjas statym numatytais atvejais taip pat pareigojamas atlyginti al. Ji atlyginama, pvz., u autorysts teiss paeidimus, dl kuri atsirado turtini nuostoli, u juridini asmen neturtini teisi paeidimus, jeigu jie padar al. LR CK numato tik vienintel neturtini, nesusijusi su turtinmis, teisi paeidimo atvej, kai ala atlyginama. Tai vadinamasis moralins alos atlyginimas u garbs ir orumo paeidim, paskelbus tikrovs neatitinkanias inias, taip pat paskleidus informacij apie fizinio asmens asmenin gyvenim. alos atlyginimo dyd nuo 500 iki 10.000 Lt nustato teismas. iuo atveju ala padaroma asmeninms neturtinms vertybms ir nra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireikia dvasinio pobdio praradimais, kuriuos bent i dalies gali kompensuoti pinigins sumos. Reikt atsivelgti usienio valstybi patirt ir nustatyti daugiau neturtins alos atlyginimo atvej.

CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai u padaryt al atsako ne patys paeidjai, o kiti asmenys: pvz., u nepilnamei iki 15 met padaryt al atsako tvai, tviai, globjai arba mokymo, aukljimo ar gydymo staiga (CK 498 str.). Turtins atsakomybs tikslas paalinti civilini teisini subjektini teisi paeidimo pasekmes ir garantuoti i teisi gyvendinim. Iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. CT santyki dalyviai turi lygias teises, yra nepavalds vieni kitiems. Todl tarp j kilus gin turi sprsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryiais nra susijusi n viena i gino ali. Tokie specials jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitraas, kurie paprastai ir sprendia civilinius ginus. Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teiss subjekt juridine lygybe pagrsta teisinio poveikio bd ir priemoni visuomeniniams santykiams sistema, leidianti pasireikti t santyki dalyvi iniciatyvai ir dispozityvikumui, gyjant bei gyvendinant civilines subjektines teises, o jas paeidus, numatanti turtins atsakomybs priemones ir teis turiniam asmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad paeistosios teiss bus atstatytos.

T1.4. Civilins teiss funkcijos ir udaviniai. Teiss funkcija tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, tvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teis kaip visuomenini santyki tvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teiss akose jos pasireikia nevienodai. Baudiamoji, baudiamojo ir civilinio proceso teis daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinje teisje pagrindin vieta skiriama pozityviam visuomenini santyki reguliavimui, t.y . reguliavimo funkcijai. CT paskirtis teisikai veikti susiklosiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldi subjekt, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuot remiantis visuomens vystymosi dsningumais, pagal visuomens poreikius, kad bt ukertamas kelias atsirasti ir plstis visuomenei alingiems santykiams. Pagal CT norm poveikio visuomeniniams santykiams pobd tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos ris: statik ir dinamik. Statikos reguliavimo funkcijos poveikis reikiasi tuo, kad atitinkami CT institutai tvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybs teiss institutas nustato nuosavybs teiss subjektus, turin, objektus ir t.t., autorins teiss institutas, iradim teiss institutas ir kt.). Dinamika reguliavimo funkcija pasireikia tuo, kad civilins teiss norm poveikis nukreipiamas visuomenini santyki dinamikos forminim, t santyki keitim, tobulinim, skatinim atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems mogaus ir visuomens poreikius. Nors civilin teis i esms yra reguliacinio pobdio, taiau ji vykdo ir apsaugos funkcij. Paeidus CT normas bei kit asmen subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuri tikslas atstatyti padt, buvusi iki teiss paeidimo: pvz., savininkas ar teistas valdytojas gali ireikalauti daikt i svetimo, jei jis neteistai j valdo, reikalauti atlyginti al ar nuostolius, reikalauti per teism paneigti garb bei orum eminani informacij, jei ji neatitinka tikrovs, ir pan. Visuomenini santyki teisinio tvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali bti taikomos paeidus civilins teiss normas, be abejo, vaidina ir tam tikr aukljamj bei spjamj vaidmen. Todl manoma, kad CT atlieka ir aukljimo funkcij. Pagrindinis CT udavinys nukreipti moni, vairi organizacij, taip pat valstybs institucij veikl ta linkme, kad bt spariau vystoma privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz ir sudarytos slygos vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius ir dvasinius poreikius. Remdamiesi idstytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrim: Civilin teis tai teiss norm sistema, skirta teisikai reguliuoti vienas kitam nepavaldi subjekt turtinius santykius, kuri objektas turi tiesiogiai ireikt ar numatom vert, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrst visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius bei dvasinius poreikius. T1.5. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak. Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teiss aka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi daug bendro su CT.
3

Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins , bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo, koordinavimo elementai ir teisin lygyb. Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas santykiai, atsirandantys valstybei gyvendinant finansin veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j teisin lygyb. Darbo teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisini santyki subjektai teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo i esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins (pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai rangovas nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo darb, nustato veiklos tvark). eimos teiss reguliavimo dalykas asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos teisje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai. Atriboti CT nuo prekybos teiss i esms nemanoma.Todl kai kurie autoriai kelia klausim: ar civilin ir prekybos teis yra dvi savarankikos teiss akos, ar tai viena aka. Daugelis autori CT laiko bendrja privatine teise, o prekybin specialija privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos privaios teiss akos, tame tarpe ir prekybos teis, - siaurus, specifinius privaios teiss santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilins ir Prekybos teiss kodeks projektai. T1.6. Civilins teiss sistema. Sistema tai sandara, junginys, skirting reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip vientis santykinai savarankik darin. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir t komponent tarpusavio ryius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikr reikini pasidalijimas atskiras dalis elementus, bet ir t element tarpusavio ryiai, vienijantys juos darni visum. Sistem sudaro ne vien teis apskritai. Atskiros teiss akos, poakiai, net atskiros teiss normos, bdamos didesns sistemos elementai, paios sudaro santykinai savarankikas sistemas. CT, kaip teiss sistema, yra visuma CT norm tam tikra tvarka suburt atskirus, nuosekliai idstytus institutus, poakius, kurie sveikaudami sudaro viening civilins teiss sistem. Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira ios akos norma daniausiai taip pat sudaro sistem, susidedani i susijusi element: hipotezs, dispozicijos ir sankcijos. CT institutas tai tam tikra CT norm grup, reguliuojanti santykinai savarankik visuomenini santyki sistem, - dal CT reguliuojam santyki (CT subjekt, sandori, iekinins senaties ir kt. institutai). CT poakis tai keli pagal reguliavimo dalyk vienariai tarpusavyje susij CT institutai, sudarantys santykinai savarankik CT sistemos dal. Tai nuosavybs, prievolin, but teis, autorin ir iradybos teis (pvz., prievolins teiss poakis susideda i pirkimo pardavimo, dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institut). Be mint CT sistemos element, i sistema dar yra skirstoma : bendrj ir ypatingj CT sistemos dalis. Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT norm reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktr bendroji dalis skirstoma tarpusavyje susijus teiss institut kompleks. iems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai nuostatai, nurodantys civilini statym udavinius, civilins teiss normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisi gyvendinimo slygas, civilini teisi gynimo bdus, teisin civilins teiss subjekt padt, teiss normas apie sandorius, atstovavim, terminus ir iekinin senat. Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir poakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras visuomenini santyki grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos iuos poakius ir institutus: 1) nuosavybs teiss poakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatins, kooperatyv, visuomenini organizacij, valstybs, savivaldybi nuosavybs santykius. 2) Prievolins teiss poakis. Jis susideda i bendr norm ir institut, kurie taikomi vis ri prievoliniams santykiams, ir speciali norm bei institut, skirt atskiriems prievoliniams santykiams reguliuoti.
4

3) CT poakis, reguliuojantis santykius, atsirandanius dl dvasins krybos rezultat sukrimo ir panaudojimo, susideda i autorins teiss, teiss atradim, iradim teiss, teiss pramonin pavyzd institut. io poakio normos reguliuoja santykius, atsirandanius dl literatros, mokslo, meno krini sukrimo, atradim, iradim padarymo ir t.t. T1.7. Privatin ir civilin teis. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius; - jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis. Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. 2. Civiliniai statymai. Civilins teiss altiniai. Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss normos. iuo poiriu valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm. Pagrindinis CT altinis Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz., K 23 str. Nuosavyb nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Joks CT statymas negali paeisti io principo. LR CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susideda i 2 dali: bendroji dalis, prievoliniai santykiai. Sekantis altinis Civiliniai statymai. Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios neturi statymo leidybos teiss. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti aktai. Jie negali prietarauti statymams, yra maesns teisins galios. Postatymini akt paskirtis konkretizuoti statymus, juose tvirtintas normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobdio norm. Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti valstybs). Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai taip pat CT altiniai (danai paaikinama, kaip ginijam norm naudoti). Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus. Svarbiausi AT sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinjant statym taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika. Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen atvilgiu. 1993.04.06. ileistas statymas Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos nurodo nuo kada TA laikomi galiojaniais. Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas , jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena. Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai, kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba
5

respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose". Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami "Valstybs iniose". Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo ileistas apibrtam terminui, pasibaigus jo galiojimo laikui: 2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt, nenurodydami, kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo galios). Bendra taisykl teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau sigaliojus TNA-ui. Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir santykius buvusius iki TNA-o sigaliojimo. Galiojimas erdvje. Visi LR statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje alies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybs nutarimai, ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje. Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata statymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas bendruoju. Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santyki subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atvej subjekt, kuriems taikomas CTNA ratas turi bti nurodomas paiame CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims. 5, Usienio valstybi civilins ir prekybins teiss bendra charakteristika. Monistin ir dualistin civilins teiss sistemos. Raidos tendencijos. Dualistin CT teiss sistema civilin ir prekybos teiss laikomos savarankikomis privatins teiss akomis. Valstybs, turinios dualistin privatins teiss sistem: Vokietija, Pranczija, Ispanija ir kt. Prekybos teis i pradi susiklost kaip pirkli luomo teis. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis vis civilins teiss norm, kai kurios j var prekyb. Palaipsniui formavosi prekybos paproiai, savitos prekybos sandori sudarymo taisykls, kurios vliau buvo tvirtintos teiss normomis, o pastarosios savo ruotu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose. Monistin CT sistema. Prekybos teis nra savarankika teiss aka, nes vadinamoji prekybos teis yra ne kas kita, kaip specialios civilins teiss normos, taikomos komersant (verslinink) tarpusavio santykiams. Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistin privatins teiss sistema, ilgainiui jos atsisak. Viening (unitarini) civilini kodeks egzistavimas ir skirtum tarp civilins bei prekybos teiss inykimas buvo pavadintas civilins teiss komercializacija. Civilins ir prekybos teiss santykio problema tebra aktuali Lietuvoje). Pastaraisiais deimtmeiais alia svok civilin teis, prekybos teis pradtos vartoti kitos svokos: biznio, arba verslo, teis, ekonomikos teis, kin teis ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankikomis teiss akomis. Mintos svokos i esms reikia ne k kit, o tam tikr teisin disciplin, kurs, kur dstant yra analizuojama visa, kas yra susij su verslu (analizuojami ne tik civilins teiss institutai sutari teis, moni teis, bet ir darbo teis, kain ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotoj teisi gynimas, bankininkyst ir kt.). Pagrindins usienio ali teisins sistemos. Pasaulyje egzistuoja daugyb nacionalini teisini sistem. Panaumai, kuriuos nulemia istorins, ekonomins, kultrins, politins ar kitokios prieastys, leidia iskirti kelias giminingas teiss eimas. Literatroje pateikiamas skirtingas pagrindini pasaulio sistem grupi skaiius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas skirsto roman german (kontinentin) teiss eim, angl amerikiei (bendrj) teiss eim, socialistin teiss eim ir teiss eimas, grindiamas religijos ar tradicij panaumu. Pagrindins yra bendroji ir kontinentin teiss eimos. Valstybse, atstovaujaniose kontinentins teiss teisinei sistemai, civilin teis suprantama kaip vieninga teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius neturtinius santykius. Bendrosios teiss teisins sistemos alyse civilins teiss , kaip vieningos teiss akos, apskritai nra. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teiss teisins sistemos alyse egzistuoja institucin privatins teiss sistema, sudaryta i eimos teiss, nuosavybs teiss, sutari teiss, delikt teiss, moni teiss, paveldjimo teiss, intelektins nuosavybs teiss ir kt. teiss institut.
6

II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS. 6. Civilinio teisinio santykio svoka ir ypatumai. T6.1. Civilinio teisinio santykio svoka ir struktriniai ypatumai. Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos santykius reguliuoja TN os, visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neinyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum. T.y. faktinio visuomeninio santykio turin sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvi subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius santykius galime velgti dvejopai: kaip faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius. CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisin savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisi ir pareig subjektai. CT santyki ypatumai. Specifinius CT santyki bruous, pagal kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kit teisini santyki nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kit teisini santyki skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacin ir turtin atskirum, yra teisikai nepavalds vieni kitiems. CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teismis ir pareigomis numatyti civilini teisini santyki dalyvi veiksmai. Civilins subjektins teiss svoka. Civilin subjektin teis apibdinama, apibriama kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kit santykio dalyvi interesus. Civilins subjektins teiss turinys tai civilins teiss normomis leidiamas (nedraudiamas) elgesys, susidedantis i trij ri galimybi: 1) galimybs turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant, 2) galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro aktyvaus elgesio, 3) galimybs imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti. Civilin subjektin pareiga suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisini santyki dalyvi interesus. Civilins subjektins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka teis turinio asmens galimybes: 1) galimyb paiam teis turiniam asmeniui tam tikru bdu elgtis atitinka pareigoto asmens teisin btinyb netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turt valdyti, naudotis juo bei disponuoti), 2) galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito ar kit asmen atitinka pareigoto asmens teisin btinyb tuos aktyvius veiksmus vykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo isinuomot daikt), 3) galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka pareigoto asmens teisin btinyb ne tik kad netrukdyti imtis toki priemoni, bet atitinka jo pareiga padti atstatyti t paeist ar ginijam subjektin teis. Jeigu vieno asmens teiss negarantuotos kit asmen privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todl civilinis teisinis santykis ir reikiasi keli asmen galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato j teises ir pareigas. CT santyki subjektai. tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau toks teiginys i esms neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki subjektu gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CT NA gali bti t civilini santyki subjektu. T.y. tas asmuo turi turti civilin teisin subjektikum. gyvendindamas subjektikum, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines civilines teises. CT santykiu subjektu gali bti valstyb, savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi: 1) LR pilieiai, 4) usienieiai, 5) apatridai (asmenys be pilietybs). Usienio pilieiai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su neymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai. Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskir turt ir galinti savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti iekovu bei atsakovu teisme arba treij teisme (arbitrae).
7

CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei savivaldybs. CT subjektikumas tai CTN-omis nustatyta fizini, juridini, asmen bei valstybs ar savivaldybi galimyb bti civilini teisini santyki subjektais. CT santyki subjekt teisinis subjektikumas nra vienodas. Jis priklauso nuo Ctsantyki subjekt paskirties, j poreiki. Laikoma, kad fizini asmen TC subjektikumas yra bendro pobdio- jie gali turti vairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos mogui apskritai. Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiekt konkret, special tiksl. Todl j CT subjektikumas specialus. Tam tikr ypatum turi ir Valstybs bei Savivaldybi CT subjektikumas, nes j paskirtis specifin ir skiriasi nuo fizini bei juridini asmen subjektikumo. Vyrauja nuomon, kad CT subjektikumas susideda i teisnumo ir veiksnumo. Teisnumas tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias civiliniais statymais numatytas ar jais nedraudiamas teises bei susikurti sau pareigas. Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias civilines teises bei susikurti pareigas. Pvz., Konstitucijos 47 str. Yra nuostata, kad em () nuosavybs teise gali priklausyti tik LR pilieiams ir valstybei. i K nuostata nurodo kas gali tapti ems nuosavybs subjektais apibrtas LR piliei ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs subjektu, asmuo turi atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus t.y. turi bti veiksnus. Teisnumas tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad subjektas bt veiksnus. CT santyki rys. Daniausiai CT santykiai klasifikuojami atsivelgiant j objektus: 1) turtiniai CT santykiai atsirandantys tarp subjekt dl turto, 2) neturtiniai CT santykiai atsirandantys dl mogaus krybos rezultat ar asmenini neturtini grybi, neatskiriam nuo asmens Pagal savo turin CT santykiai skirstomi: 1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo, 2) santykiniai kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmen ratas. Turtiniai CT santykiai skirstomi : 1) nuosavybs CT santykius tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teis turintis asmuo, nuosavybs teiss subjektas, turi teis turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareig netrukdyti jam gyvendinti ias teises. 2) prievolinius CT santykius tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kuri vienas subjektas kreditorius, turi teis reikalauti i kito subjekto skolininko, kad is perduot jam turt, atlikt darbus, teikt paslaugas, sumokt pinigus arba susilaikyt nuo koki nors veiksm, o skolininkas privalo vykdyti savo pareig. Nuosavybs teisiniai santykiai skirstomi : 1) privaios nuosavybs teisinius santykius (subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys), 2) vieosios nuosavybs teisinius santykius ( subjektai valstyb ar savivaldybs). Neturtiniai CT santykiai yra trij ri: 1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dl neturtini grybi, kurios neatskiriamos nuo mogaus ar moni kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusij su turtiniais), - tai santykiai dl garbs, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), i santyki objektai negali bti perleidiami kitiems asmenims, 2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dl intelektualins veiklos produkt (neturtiniai santykiai susij su turtiniais), atsiranda dl mokslo, meno, literatros krini, iradim ir pramonini pavyzdi sukrimo bei panaudojimo, intelektualins veiklos objekt, neturtines bei turtines teises, iskyrus autorin teis, autoriai gali perleisti kitiems asmenims, 3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susij tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos gyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant perveimo ir kitas panaias kines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt. T6.10. Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktu Juridinis faktas (JF) tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. JF bdingi poymiai: 1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys, 2) tai toks reikinys, kur numato CT normos, 3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes).
8

JF sukelia pasekmes: 1) CT santyki atsiradim, 2) CT sant. Pasikeitim, 3) CT sant. Pasibaigim. Pagal jas JF klasifikuojami : 1) teis sukurianius, 2) teis pakeiianius, 3) teis panaikinanius. JF pagal savo turin skirstomi: 1) veiksmus, t.y. faktus priklausanius nuo mogaus valios, 2) vykius, t.y. faktus nepriklausanius nuo mogaus valios. Nors CT nevartojama svoka veika, bet CT statymais numatytais atvejais kaip veiksmas gali bti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievols nevykdymas, skolos negrinimas, utraukia skolininkui atsakomyb). Veiksmai gali bti teisti (neprietarauja CT norm reikalavimams) arba neteisti (neatitinka, prietarauja konkreioms teiss normoms). Pagal tiksl teisti veiksmai skirstomi teisinius aktus ir poelgius. Teisiniai aktai tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT santykius. Poelgiai tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C statymai. Teisiniai aktai savo ruotu skirstomi administracinius aktus ir sandorius. Administraciniai aktai tai valstybinio valdymo organ, visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm. Sandoriai asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai CT sutartys. Teisiniai vykiai skirstomi : 1) absoliuius atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir t.t.). 2) santykinius atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas, vaiko gimimas irt.t.) Viskas, kas aukiau idstyta, pavaizduota pieinyje:
CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO, PASIKEITIMO BEI PASIBAIGIMO PAGRINDAI

JURIDINIAI FAKTAI

Teis sukuriantys

Teis pakeiiantys

Teis panaikinantys

VEIKSMAI

VYKIAI

Teisti

Neteisti

Absoliuts

Santykiniai

Teisiniai aktai

Teisiniai poelgiai

9
Administraciniai aktai

Sandoriai

CT santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais neutenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia JF sistema, susidedanti i dviej ar daugiau tarpusavyje susijusi veiksm ar vyki, daniausiai vadinama faktine sudtimi, arba juridini fakt sudtimi. Juridini fakt sudt reikia skirti nuo sudtingo juridinio fakto. JF sudtis yra keli savarankik fakt sistema, o sudtingas JF vieno fakto poymi sistema (CT paeidimas kai juo padaroma ala tai vienas sudtingas JF, taiau norint nustatyti CT paeidim, rodyti, kad buvo vykdytas prieingas teises veiksmas, btina nustatyti prieastin ry tarp veiksmo ir alos, turi bti nustatyta asmens, padariusio al, kalt, pagaliau turi bti padaroma ala, - vis i veiksm sistema sudaro juridinio fakto sudt). T7. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI T7.1. Fizini asmen teisnumas Civilins teiss subjekto svoka yra glaudiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo svokomis.CK 8 str.civilin teisnum apibria kaip galjim turti civilines teises pareigas.Civilinio teisnumo,kaip ir bet kurios kitos teisins svokos,pobd ir turin nulemia konkreios visuomenins ekonomins formacijos gamybiniai santykiai.Valstyb fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimyb turti civilines teises ir pareigas,atsivelgdama atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo slygas. Teisnumas nra gimta mogaus savyb.Tai tam tikra socialin ekonomin savyb,kuri asmeniui,kaip teiss subjektui,savo statymais suteikia ir pripasta valstyb.Teisnumas tai antstatinis reikinys,teisikai ireikiantis individo visuomenin padt,paskiausiai slygot egzistuojani toje visuomenje formacijoje santyki ir bazs.Todl teiss ir pareigos ,kurias vienu ar kitu ekonomins formacijos vystymosi laikotarpiu gali turti teiss subjektai,yra nevienodos.Pvz.vergvaldinje ekonominje formacijoje vergai nebuvo teiss subjektai,todl jie neturjo teisnumo. Civilinis teisnumas tai galjimas turti ne tik civilines teises,bet ir civilines pareigas.Teis be pareigos neegzistuoja.Todl teisi ir pareig tarpusavio ryys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruoas.Galimyb turti civilines teises visada adekvati galimyb gyti ir civilines pareigas. Civilinis teisnumas glaudiai susijs su subjektine teise.Subjektin teis tai valstybs saugomo leistino asmens(teiss subjekto) elgesio ris ir apimantis,taip pat galimyb reikalauti tokio elgesio i pareigoto asmens.Subjektin teis- tai konkreti teis,priklausanti konkreiam teisinio santykio subjektui. T7.2. Fizinio asmens teisnumo pradia ir pasibaigimas . CK 9 str.numato piliei civilinio teisnumo atsiradimo ir jo inykimo momentus.Jame nurodyta.kad pilieio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir inyksta jam mirus. Taiau daugeliu atvej statymas gina ir pradto,bet dar negimusio vaiko interesus.Pvz. CK 499 str.nurodo,kad nekentjusiojo mirties atveju teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys,kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym,taip pat mirusiojo vaikas,gims po mirties.ios normos rodo,kad galiojantys civiliniai statymai gina pradt,bet dar negimusi vaik teises ir interesus.Taiau ms civiliniai statymai negimusi vaik nelaiko teiss subjektais.
10

Civilinis piliei teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reikia,kad teisnumas nepriklauso nuo mogaus amiaus,sveikatos ir mirties prieasties. T7.3 Fizini asmen teisnumo lygyb. Civilinio teisnumo bdingas bruoas visada turi bti jo realumas.Galimyb bti statymo numatyt teisi ir pareig subjektu kiekvienam mogui turi garantuoti pagrindinis valstybs statymas Konstitucija.Civiliniam teisnumui bdingas lygybs principas,kurio esm ta,kad visi privalo turti vienodas galimybes gyti visas statyme numatytas teises ir pareigas,taiau negali turti joki privilegij. T7.4. LR Konstitucija apie fizini asmen asmen lygiateisikum. Galiojanti Konstitucija visiems pilieiams numato lygias teises,o kartu ir tok pat teisnum,nepaisant rass ,lyties,tautybs,priklausymo vienai ar kitai politinei partijai.. T7.5 Fizini asmen teisnumo turinys,teisnumo realumas ir garantijos. Kiekvienoje ekonominje formacijoje civilinio teisnumo turinys yra skirtingas.Fizini asmen civilinio teisnumo turin ir pobd slygoja toje ekonominje formacijoje susiklost gamybiniai santykiai.Ms respublikoje galiojantys statymai suteikia galimyb visiems turti lygias civilines teises ir pareigas ,nepriklausomai nuo lyties ir ,rass,politini ir religini sitikinim.Galimyb turti civilines teises ir pareigas yra neatskiriama mogaus savyb,tenkinant savo materialinius ir kultrinius poreikius.Turdami civilin teisnum mons gali dalyvauti vairiuose teisniuose santykiuose.Pagal galiojani Konstitucij ir civilinius statymus ms respublikoje civilin teisnum turi visi Lietuvos pilieiai,taip pat usienieiai ir asmenys be pilietybs. Civilini teisi ir pareig visuma, kurias ms respublikoje gali turti teiss subjektai, pagal galiojanius statymus sudaro teisnumo turin. Kaip jau akcentuota ,civilinio teisnumo turin slygoje egzistuojantys gamybiniai santykiai,kio sistema ir nuosavybs formos.Tai nulemia t kompleks civilini teisi ir pareig,kurias gali turti respublikos pilieiai (gyventojai), civilines teiss subjektai. 1990 02 12, primus Nuosavybs pagrind statym,civilinio teisnumo turinys buvo iplstas. io statymo 2 str.numato,kad Lietuvos pilieiai gali bti privatins nuosavybs subjektais.Kartu ipleiamos galimybs gyti subjektin nuosavybs teis daugel objekt.LR Konst. Nurodoma,kad turto kinio naudojimo rezultatai produkcija ir pajamos- priklauso turto savininkui.Taigi io statymo 12 str.numato numato piliei galimyb gyti civilin subjektin teis turto kinio naudojimo rezultatus produkcij ir pajamas. Civilinio teisnumo turin ms respublikoje iuo metu nustato Konstitucija,Civilinis kodeksas,Nuosavybs pagrind statymas,taip pat ir kiti paskutiniuoju metu priimti aktai. Kalbant apie piliei civilinio teisnumo turin,reikia nurodyti ,kad pilieiai pagal statymus gali turti turt privatin nuosavyb,teis naudotis gyvenamomis patalpomis ir kartu turtu,paveldti turt ir palikti j testamentu,pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet,turti mokslo,literatros ir meno krinio,atradimo,iradimo,racionalizacinio pasilymo bei kitas intelektualins veiklos produkt autorines teises,taip pat turti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises.Ivardytos teiss,kurios eina civilinio teisnumo turin,yra pagrindins civilinio teisnumo dalys.Kiekviena i i teisi tai statymais garantuota galimyb gyti konkrei civilin subjektin teis. T7. 7. Fizini asmen veiksnumas. Be civilinio teisnumo ,civilins teiss subjektams yra bdinga kita savyb- civilinis veiksnumas.CK 11 str.civilin veiksnum apibria galjim savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas.Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus.Kaip civilin teisnum,civilin veiksnum slygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai,ir jis remiasi teisinmis normomis. Civilinio teisnumo ir veiksnumo kategorijos turi daug bendr bruo,taiau tai yra dvi skirtingos teisins kategorijos.inome jog teisnumo svoka apibria tai,k gali turti teiss subjektas.O veiksnumas apibria vis pirma tai,k gali susikurti teiss subjektas savo veiksmais.Tokiais veiksmais gal bti statyme tiesiogiai numatyti(arba nenumatyti) veiksmai.Civilinio veiksnumo,kaip aktyviosios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudiai siejasi su civiliniu teisnumu.Galima sakyti,kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu civilinio teisnumo turin neeina galimyb gyti vien ar kit subjektin teis,tai nepaisant joki asmens pastang ,jis netaps tos subjektins teiss turtoju.Kita vertus veiksnumas neturi tiesiogins takos teisnumui. Skirtingai nuo civilinio teisnumo,kur turi visi,ir nepriklausomai nuo slyg,civilin veiksnum gali turti ne visi asmenys.Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada ,kai jis sugeba protingai veikti ir smoningai suprasti savo poelgius bei j pasekmes.Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio isivystymo,intelekto ir valios brandos laipsnio,gebjimo suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti.Be,to statymas veiksnum sieja ir su tam tikru amiumi.Jeigu asmuo veiksnus,tai reikia,kad jis fizikai ir protikai yra subrends,gali savarankikai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime,savarankikai atlikti vairiausius juridinius veiksmus ir ,be abejo,atsakyti u savo poelgius.Jeigu amius ir psichin bkl teisnumui neturi jokios takos,tai veiksnumui ie
11

faktoriai turi lemiam tak.Btent laikantis amiaus ir medicininio kriterijaus,statym leidjas ir diferencijuoja fizini asmen civilinio veiksnumo apimt.Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus,o veiksnus asmuo visada yra teisnus. T7.8. Visikas veiksnumas. statymas numato,kad visikas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts,tai yra sujus 18 met.Toks asmuo visikai supranta savo poelgi reikm.Jis yra visikai veiksnus.Taiau kartais visikas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus 18 met.tais atvejais ,kai statymas leidia sudaryti santuok asmeniui,neturiniam 18 met,toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento gyja visik veiksnum.is veiksnumas neinyksta ir tada ,kai santuoka vliau nutraukiama arba pripastama negaliojania dl prieasi ,nesusijusi su santuokiniu amiumi. T7.8. Santykinis veiksnumas kur turi nepilnameiai nuo 15 iki 18 met.Pagal CK 14 str.nepilnameiai nuo 15 iki 18 met gali sudarinti sandorius tik turdami tv,tvi arba rpintoj sutikim.Taiau jie turi teis savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija ,gyvendinti autorines teises savo krinius,atradimus,iradimus ir racionalizacijas,taip pat sudarinti smulkius buitinius sandorius.Ikilus btinybei i nepilnamei nuo 15 iki 18 met teis gali apriboti globos ir rpybos organai.taigi,kaip galime pastebti i CK 14 str.2d.numatyt atvej,turi apriboti j tvai ,tviai arba rpintojai.Nepilnamei nuo 15 iki 18 met veiksnumui bdinga tai kad jie gali savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija,savo indliais bankuose,sudarinti smulkius buitinius sandorius,savarankikai stoti kooperatines ir kitas visuomenines organizacijas,gyvendinti savo autorines ir iradj teises ir pagaliau savarankikai atsakyti u al,padaryt kitiems asmenims. Asmen ,piktnaudiaujani alkoh.grimais ,narkotinmis ar toksinmis mediagomis ,veiksnumas gali bti apribojamas teismine tvarka.(CK 16 str.)Apribojus veiksnum,sandorius jie gali sudarinti tik turdami savo rpintojo sutikim,iskyrus smulkius buitinius sandorius.Pilieiui nustojus piktnaudiauti alkoh.ir kitais gardumynais jo veiksnumo apribojimas gali bti panaikinamas taip pat teismine tvarka. Dalinis veiksnumas kalbant apie maamei iki 15 met civilin subjektikum ,lit.ilg laik buvo teigiama,kad jie yra visikai neveiksns,o statymas tik leidia kai kurias iimtis i ios taisykls,suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvaujant civilinje apyvartoje.Taiau bt neteisinga nepilnameius iki 15 met civilinio veiksnumo poiriu prilyginti asmenims,teismine tvarka pripaintiems neveiksniais dl psichins ligos ar silpnaprotysts.Nepilnameiai iki 15 met turi ,nors ir labai maos apimties,civilin veiksnum,kur galima bt vadinti daliniu. CK 13 str.nors ir pabriama,kad u nepilnameius iki 15 met sandorius j vardu sudarinja tvai,tviai arba globjai,ia pat nurodomos dvi iimtys.2 dalyje kalbama apie j teis savarankikai sudarinti smulkius buitinius sandorius,o treioje dalyje j teis dti kredito staigas ir jais disponuoti pagal kitus statymus. Veiksnumas ,kaip ir teisnumas pasibaigia asmeniui mirus.Taiau daugeliu atvej mogus gali netekti veiksnumo ir bdamas gyvas.Paaikjus,kad asmuo negali protingai tvarkyti savo reikal dl psichins bkls sutrikimo,statymo numatyta tvarka jis gali bti teismo pripastamas neveiksniu.Asmuo gali bti pripastamas neveiksniu dl psichins ligos arba silpnaprotysts,trukdani jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.Piliet pripainus neveiksniu,jam steigiam globa.Jo vardu sandorius sudarinja globjas.Tokiam asmeniui pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatos bklei,jis gali bti teismo pripaintas veiksniu.Kol asmuo atitinkama tvarka nra pripaintas neveiksniu,laikoma,kad jis veiksnus. T7.12. Gyvenamoji vieta,jos juridin reikm .Civiliniams teisminiams santykiams svarbi reikm turi tikslus j subjekt gyvenamosios vietos nustatymas.Kiekvieno asmens gyvenimas,jo darbin,politin ir visuomenin veikla yra susij su tam tikra gyvenamja vieta.Gyvenamoji vieta svarbi reikm turi gyvendinant vienas ar kitas teises ir pareiga,atsirandanias i konkrei teisni santyki. Gyvenamoji vieta (CK 17 str.)laikoma ta vieta,kurioje asmuo nuolat arba daugiausia gyvena.Taigi gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal darbo ar turo buvim,o pagal tai,kur jis nuolat arba daugiausia gyvena,t.y.daugiau negu kitose vietose.Kiekvienas fizinis asmuo turi tik vien gyvenamj viet,kuri pats laisvai pasirenka,laisvai gali pakeisti,realizuodamas savo teis pasirinkti gyvenamj viet(CK 10 str.)J pasirenkant pasireikia veiksnaus asmens valia.Numatydamas bendr gyvenamosios vietos nustatymo taisykl,statym leidjas tvirtina ir specialij maamei ir visikai neveiksni asmen gyvenamosios vietos nustatymo taisykl.Pagal CK 17 str.2d.nepilnamei iki 15 met ir globojam asmen gyvenamoji vieta laikoma atitinkamai j tv,tvi arba globj gyvenamoji vieta.Taigi i asmen gyvenamj vieta laikoma j statymini atstov gyvenamoji vieta. T7.13. Pripainimas neinia kur esaniu ir paskelbimas mirusiu. Kartais ilg laik dl vienoki ar kitoki prieasi nra galimybs nustatyti asmens gyvenamosios vietos ir suinoti ar jis gyvas ar ne.Tokiu atveju atsiranda tam tikras teisni santyki,kuri subjektas yra is asmuo,neapbrtumas.is neapbrtumas ilgai tstis negali.Tokio asmens interesai,jo kreditori interesai,valstybs interesai reikalauja ,kad is neapibrtumas bt paalintas.Todl civilins teiss normos leidia tokius pilieius pripainti neinia kur esaniais ir paskelbti mirusiais.Pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu ir paskelbtas mirusiu tik teismine tvarka,esant statyme numatytoms slygoms.Pagal CK 18 str.pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu,jei nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra ini,kur jis yra.Pripainus piliet
12

neinia kur esaniu ,atsiranda tam tikros teisins pasekms.Jo turtui steigiama globa.I io turto duodamas ilaikymas pilieiams,kuriuos neinia kur esantis pagal statym turi ilaikyti,ir padengiamas siskolinimas,kils i kit neinia kur esanio prievoli.Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis atsiranda arba paaikja jo buvimo vieta,is teismo sprendimas turi bti panaikintas.Po to globos ir rpybos organai panaikina ir jo turto glob. Pagal CK 21 str.pilietis gali bti paskelbiamas mirusiu ,jeigu nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet trejus metus.Tai bendra piliei paskelbimo mirusiais taisykl,kuri turi nemaai iimi: 1.Jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba yra pagrindas spti,jog jis uvo per nelaiming atsitikim,toks asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 6 mnesiams nuo paskutinij ini gavimo apie j dienos.iuo atveju paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti nelaimingo atsitikimo fakt; 2.karys ar kitas pilietis,dings be inios dl karo veiksm,gali bti paskelbiamas mirusiu ne anksiau kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos. Paskelbtojo mirusiu pilieio mirties diena laikoma ta diena,kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti mirusiu.Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba jei yra pagrindas spti j uvus per nelaiming atsitikim,teismas tokio pilieio mirties diena gali pripainti spjamo jo uvimo dien(CK 21 str.) Paskelbiant mirusiu ,teisikai tvirtinama tik jo mirties prezumpcija,bet nesaniojo pilieio mirties faktas.Pilieio paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas miriai,ir dl to atsirandanios teisins pasekms yra analogikos teisinms pasekmms,atsirandanioms pilieiams mirus.Paaikjus paskelbto mirusio pilieio buvimo vietai arba jam sugrus,teismo sprendimas paskelbti j mirusiu turi bti panaikintas.CK 22 str.numato,kokia tvarka grinamas turtas pilieiui,parklebtam mirusiu,jeigu jis sugrta. Jeigu paskelbtas mirusiu fizinis asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti fizin asmen mirusiu. Atvykusysis fizinis asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus j mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi,jis turi teis, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grinti savo turt, ilikus pas pdinius, taip pat turt, perjus tretiesiems asmenims, jeigu ie, gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais paiais atvejais turtas paveldjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendim paskelbti piliet mirusiu, jam grinama suma, gauta, realizuojant turt. T8: VALSTYB, KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAS Valstyb, kaip civ. teiss subjektas (o taip pat, kaip nuosavybs teiss subjektas) suvokiama pakankamai sudtingai. Nuosavybs teisiniuose santykiuose valstyb savo teiss turi gyvendinti per savo organus. Valstyb civ. santykiuose dalyvauja dviem prasmmis: 1. Valstyb dalyvauja civ. santykiuose, perduodama savo turt valstybinms monms, staigoms, organizacijoms turto patikjimo teise. Turto patikjimo turinys nra apibrtas statymuose, ir todl nra numatyta, kokias teises turt, perduot patikjimo teis, turi patiktinis. Tai nustatoma kiekvienu atveju, t.y. mons, staigos, organizacijos statuose (arba nuostatuose). ios teiss gali eiti tiek valdymo turin, tiek naudojimo (disponavimo). Turto patikjimo teiss turinys gali bti nustatytas kituose norminiuose aktuose, reglamentuojaniuose tam tikr grupi veikl. 2. Teis turt gyvendinama tiesiogiai per savo institutus, pvz., ministr, inspekcijas. Visame iame mechanizme dalyvauja ir kontroliuojanti institucija Valstybs kontrol. Pagal LR statym dl valstybs turto dalies perdavimo savivaldybms, didioji valstybs turto dalis buvo joms perduota. tiek valstyb, tiek savivaldyb gali dalyvauti prievolinse teisiniuose santykiuose. Jos taip pat gali bti pardavju (pirkju), t.y. dalyvauti sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Valstyb aktyviai dalyvauja paskoliniuose santykiuose, ileisdama vidaus obligacijas, kurias gyja asmuo ir tokiu bdu tampa valstybs kreditoriumi. Valstyb tampa skolininku (debitoriumi). Taip atsiranda civ. teisinis santykis. alies viduje valstyb civ. teisniuose santykiuose gali dalyvauti ir dar vienu specifiniu atveju. Kai, sudarydami sandorius, asmenys paeidia vien ar kit normini akt reikalavimus, teismas gali taikyti sankcij restitucija negalima. Tokiu atveju turtas pereina valstybei. Valstyb ia dalyvauja civ. teisiniame santykyje, taiau ji netampa civ. teiss subjektu. Kaip civ. teisini santyki subjektas valstyb gali dalyvauti ir usienio apyvartoje, pvz., imdama paskolas usienyje. Tokiu atveju ji yra civ. teisini santyki subjektas. T.p. pagal statymus ir teiss norminius aktus kiekviena valstyb turi galimyb sigyti ems sklyp savo atstovybei. Tokiu atveju ji t.p. yra civ. teiss subjektas. Be to civilinje apyvartoje valstyb gali dalyvaut utikrindama savo nuosavybs apsaug, parduodama savo turt.
13

Naujame CK valstyb bus tvirtinta, kaip civ. teiss subjektas. T.9. JURIDINIAI ASMENYS Civilini teisini santyki dalyviais g.b. ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys. Juridinis asmuo tai fizini asmen grupi (kartais ir vieno asmens) turtini interesu personifikacijos priemon. Pagal CK 23 str. 1 d. juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turti pareigas. Jie g.b. iekovais ir atsakovais teisme bei arbitrae. CK 23 str. 2 d. nurodo, kad juridiniais asmenimis g.b. mons, staigos, organizacijos, asociacijos, visuom. org., polit. part., kt. organizacijos LR statym ir i org. stat numatytais atvejais. Taigi jur. asmenys yra: AB, ems kio bendrovs (B), kooperatyvins bendrovs, valst. mons, staigos, organizacijos ir t.t. Pagal CK 23 str. skiriami tokie jur. asmen poymiai: 1) organizacinis vieningumas; 2) atskiras turtas; 3) galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas; 4) savarankika atsakomyb. Organiz. vieningumas. Jis bdingas jur. asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireikia tuo, kad atskiri jur. asmens organai ir j padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sveikauja tarpusavyje, yra susij. Vieni organai yra pavalds kitiems bei pagr. organui, kuris realizuoja jur. asmens teisnum ir veiksnum. Pvz., akcin bendrov sudaro akcininkai (visuot. akcinink susirinkimas auk. AB organas), stebtoj taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Vis j teises ir pareigas nustato LR AB stat. ir AB statai. Tai utikrina jos org. vieningum. Valstybini staig org. struktra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyri virininkai. Jur. asmenys stat. numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra jur. asmens struktriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. Filialo teisinius galinimus nulemia jur. asmens vadovo iduotas galiojimas, kur nurodom kokia veikla filialas usiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. U filialo prievoles atsako jur. asmuo bet iekiniai, susij su filialo veikla g.b. pareikiami ir pagal filialo buvimo viet (CK 138 str. 3 d.). Atstovybs t.p steigiamos ne jur. asmens bvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams), pvz., atsiskaityti su kontrahentais, arba sudaro sutartis. Ir filialai ir atstovybs yra jur. asmens padaliniai. Atskiras turtas. Kad jur. asmuo galt veikti jis turi turti materialin baz: pinigus, pastatus, patalpas, renginius, rankius ir t.t. is turtas jur. asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba patikjimo teise. Patikjimo teise turt valdo ir naudoja valst. staigos. Jur. asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo j teisinusi asmen turto (daniausiai savinink). Pvz., AB yra jai priklausanio turto savinink, akcininkams nuosav. teise priklauso tik akcijos. Valst. moni mater. veiklos baz sudaro joms patikjimo teise perduotas valstybs turtas. Turtini ir neturtini teisi ir pareig sigijimas savo vardu. Jur. asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logika, kad kiekvienas jur. asmuo turi savo vard. vard jis naudoja komercinje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasiraydamas sutartis. Be odi, nusakani jur. asmens r (pvz., akcin bendrov), privalo turti bent vien skiriamosios reikms od arba vard. Pvz., AB vyturys, AB Normantukas, UAB Perekinnoguczerezpleten. Firm vardai registruojami Valst. patent biure. Firm vard apsauga tvirtinta ir tarptautins teiss dokumentuose. Jur. asmenys neturi teiss naudotis kit firm vardu. Ginus dl vardo sprendia teismas. Teis vard turi tas, kuris pirmas pradjo j naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jur. asmuo patyr dl neteisto jo vardo naudojimo. Jur. asmuo gali turti preki ir paslaug enkl, kuris turi bti registruotas. Prek. enklas btinai turi turti skiriamuosius poymius, kitaip jis nebus pripaintas prek. enklu. Preki ir paslaug enklais negali bti valstybi vliavos ar herbai, oficials valst. pavadinimai bei emblemos. Preki paslaug apsaug garantuoja LR preki ir paslaug enkl stat (PP). enklai registruojami Valst. patent biure, registracija galioja 10 met, g.b. pratsiamas ne ilgiau kaip po 10 met. Be registruoto enklo savininko niekas negali naudoti io enklo savo komercinje veikloje. (Prisimenat visokius: Panasonix, Pionier?) Savininkas gali enkl perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencin sutart. Tokios sutartys t.b. registruojamos, kitaip negalioja. Kaip visada, jeigu paeidiamos tavo teises gali kreiptis teism ir reikalauti: atlyginti paeidimu padaryt al, nutraukti teis paeidianius veiksmus, atstatyti padt (PP 28 str.).
14

Savarankika atsakomyb u savo prievoles. Jur. asmuo turi turt ir savo vardu gyja teises ir pareigas, todl jis savo turtu ir atsako u nevykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles, padaryt al. T.y. u jur. asmens skolas neatsako asmenys, j steig. Jur. asmuo neatsako u i asmen skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomyb apsiribuoja ta suma, kuri sumokjo u akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), B neatsako u nari, o nariai u B skolas. Kadangi jur. asmens atsakomyb atribota nuo steigj turtins atsakomybs, tai tokia atsakomyb teiss aktuose vadinama ribota atsakomyb. Ji yra skiriamasis jur. asmen poymis. Pagrindinis civ. teiss subjekt, neturini jur. asmens statuso skirtumas nuo jur. asmen yra tame, kad jie (pirmieji) atsako u savo prievoles neribotai. T.y. jeigu turi perdaug skol, tai savininkui kelnes numaus ir atims. T9.6. JURIDINI ASMEN RYS Laisvosios rinkos valstybi teiss doktrinoje skiriami vieosios teiss jur. asmenys ir privatins teiss jur. asmenys, t.y. vieieji ir privats jur. asmenys. Vieieji jur. asmenys steigiami kompetentingos valstybs institucijos akto pagrindu. ie aktai gali bti: statymas, Vyriausybs, ministro, savivaldybs aktas steigti atitinkam jur. asmen. Steigimo aktas ir atitinkami statymai nulemia steigto jur. asmens teisnum ir veiksnum ir organizacin struktr. Vie. jur. asmenys civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civ. teiss subjektai. Jie negali priversti kit asmen sudaryti su jais sandori. J materialin baz sudaro patikjimo teise jiems perduotas valstybs ar savivaldybs turtas. Civilinje teisinje apyvartoje vie. jur. asmenys yra prilyginami privatiems jur. asmenims. Priv. jur. asmenys steigiami privai asmen iniciatyva. Steigjai tokiam asmeniui perduoda turt, nustato veiklos srit, valdymo organus, tikslus, valdymo organ kompetencij. Toki jur. asmen steigjais g.b. fiziniai asmenys, privats jur. asmenys ir vie. jur. asmenys. Priv. jur. asmuo veikia nepriklausomai nuo j sudarani asmen ir steigj pasikeitimo. Steigjai gali keistis, taiau tai neturi takos jur. asmen veiklai ir jo teisms. statymuose ir kt. aktuose naudojama svoka kio subjektas. Jais g.b. jur. asmenys, mons, neturinios jur. asmen teisi, ir fiziniai asmenys usiimantys komercine veikla pagal statymus. Jie gamina, parduoda, teikia paslaugas. Pagrindinis i asmen veiklos tikslas pelnas. Yra jur. asmenys nesiekiantys pelno. J veiklos tikslai patenkinti juos sukrusi asmen materialinius ir kultrinius interesus. Tai visuomen. organizacijos, krybini profesij asmen sjungos (pvz., Lietuvos raytoj sjunga) ir t.t.Politins partijos t.p. turi jur. asmens status, bet pagrindinis tikslas kova u politin valdi valstybje. Jur. asmenys gali sudaryti tokius junginius: Kartelis monopolinis moni susivienijimas, kurio dalyviai isaugo finansin, ekonomin ir teisin savarankikum. Steigiami sutartimi. Paprastai kartelio dalyviai susitaria dl preki ir paslaug kain, pasidalija rinkas ir pan. JAV ir Europoje kartelius draudia antimonopoliniai statymai, bet kartais, jeigu j gamyba sudaro ne daugiau kaip 5 proc. rinkos, kai sisavinamos naujos rinkos ar gaminiai, karteliai g.b. steigiami ir ten. Karteliai nevaromai g.b. steigiami . kyje. Koncernas moni susivienijimas, kuris gyja jur. asmens teises. J sudaranios mons isaugo savo teisin subjektikum. Steigimo tikslai bendra gamyba, investicijos, savo interes gynimas ir t.t. Danai koncerno brandul sudaro bankas. Konsorciumas laikinas moni susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai (pvz., nupirkti Lietuvos Telekom). Pvz., norint gauti usakymus arba juos pasiskirstyti, atlikti fin. operacijas, utikrinti bendr gamyb ir t.t. Daniausiai vadovauja bankas. Konsorciumas steigiamas dalyvi sutartimi. Joje numatoma firma, kuri koordinuos konsorciumo veikl (daniausiai tai bankas). Konsorciumo dalyvi atsakomyb usakovams solidarin. Trestas moni susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda gamybin, komercin, danai teisin subjektikum. Trestui vadovauja valdyba arba pagrindin mon. moni dalyvi akcininkai perduoda savo akcijas patiktiniams, jiems ilieka teis tik dividendus, jie netenka teiss dalyvauti tresto valdyme. Trest valdo patiktiniai. Asociacija savanorikas jur. asmen susivienijimas (jas gali sudaryti ir fiz. asmenys), kuris siekia gamybini komercini, mokslini, kultrini ar kt. tiksl. Asociacijos nariai gali dalyvauti kt. susivienijimuose, asociacijose. Lietuvoje mons, norinios sudaryti susivienijim pagal LR konkurencijos statymo 10 str., turi gauti Valstybins konkurencijos tarnybos leidim. Atsisakymas suteikti leidim g.b. apskstas teismui (14 str.). Tai reikalinga, kad susivienijimas neuimt vyraujanios padties rinkoje ir nepiktnaudiaut. Vyraujanti padtis rinkoje, jeigu jo gaminamos produkcijos rinkos dalis >40 proc. Vyraujanti padtis nustatinjama atsivelgus Europos Sjungos rink, tik jeigu usienio mons negali realiai dalyvauti konkurencijoje Lietuvoje, padtis apskaiiuojama pagal Lietuvos rink. T.9.4. JURIDINI ASMEN ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS Jur. asmenys atsiranda juos steigus. Jie steigiami ia tvarka:
15

1) potvarkine; 2) leidimine; 3) pareiktine normatyvine; 4) pareiktine. Potvarkin tvarka. Taip steigiami vie. jur. asmenys. Kompetentinga valdios ar valdymo institucija priima sprendim dl jur. asmens steigimo. Pvz., LR Vyriausybs statymas numato, kad Vyriausyb prireikus steigia ir naikina Vyriausybs staigas. Savivaldybs t.p. gali steigti mones ar staigas. Leidimine tvarka steigiant jur. asmen, reikalingas kompetentingos valstybs institucijos leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos. Pareiktine normatyvine tvarka jur. asmenys teigiami, kai statymas yra numats toki jur. asmen steigimo tvark, tikslus, organiz. struktr, asmen dalyvavimo juose slygas. Tokie jur. asmenys atsiranda steigj iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar registruojamo jur. asmens statai atitinka statymo reikalavimus. Taip steigiamos AB, USB, B, daugiabui nam savinink bendrijos ir t.t., taip pat polit. partijos, visuom. organizacijos. Pareiktine tvarka steigiamos profsjungos. LR profesini sjung statymo 6 str. sako, kad profsjunga laikoma steigta, kai minimalus steigj skaiius (30 arba 1/5 vis darbuotoj), patvirtina status ir irenka vadovaujanius organus. Jur. asmeniu profsjunga tampa registravus jos status. Jur. asmenys yra registruojami. CK 26 str. numato, kad jur. asmens teisnumas atsiranda nuo j stat (nuostat) patvirtinimo momento, o jeigu statai turi bti registruojami tai nuo j registravimo momento. Tai reikia, kad nuo to momento jur. asmuo tampa teiss subjektu. Jur. asmens reorganizavimas ir likvidavimas priklauso nuo j steigimo tvarkos ir ries. Vie. jur. asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos steigusios institucijos savo potvarkiais, tai gal padaryti ir auktesn pagal pavaldum institucija, kai jur. asmuo atliko savo paskirt ir jo tolesn veikla nereikalinga. Tai gali bti padaryta ir vykdant valstybs valdym. moni reorganizavim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas ir atskir moni ri statymai (LR AB statymas, LR kini bendrij statymas ir kt.). Reorganizavimas mons, kaip jur. asmens pertvarkymas be likvidavimo procedros. Reorganizuojant mones, visos reorganizuojam moni teiss ir pareigos pereina po reorganizavimo steigtoms arba ilikusioms monms. Reorganizavimo bdai: 1) jungiant mones; 2) skaidant mones; 3) keiiant mons r ir status. Valstybs ir savivaldybi mons g.b. reorganizuojamos keiiant j priklausomyb. Reorganizuojant mones jungimu, prie mones, kuri tsia veikl, prijungiama viena ar kelios mons, kurios baigia savo veikl kaip jur. asmenys, arba mons, kurios kaip jur. asmenys baigia savo veikl, steigia nauj mon. Keiiant m. r, valstybs ir savivaldybs mons g.b. reorganizuojamos AB ir UAB. Taip pat AB g.b. reorganizuojamos UAB ir atvirkiai. Keiiant m. priklausomyb valstybs mon reorganizuojama savivaldybs mon, perduodant reorganizuojamos mons turt savivaldybs nuosavybn, arba savivaldybs mon reorganizuojama valstybs mon. Vyriausyb gli reorganizuoti tik valstybs mones, savivaldybs taryba tik saviv. mones. AB reorganizavim sprendia visuotinis akcinink susirinkimas. Likvidavimas. Vis ri mons g.b. likviduojamos: 1) kai pasibaigia mons statuose nurodytas mons veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditori susirinkimas priima sprendim likviduoti bankrutavusi mon (likviduojama pagal LR moni bankroto statym); 3) kai teismas priima sprendim likviduoti mon u LR statym nustatys paeidimus. Be to, AB gali bti likviduojamos visuot. akcinink susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Valstybins mons g.b. likviduojamos Vyriausybs nutarimu, o savivaldybs mons savivald. tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla. Institucija, primusi sprendim likviduoti mon, skiria likviduojamos mons likvidatori arba administratori. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos mons administracija netenka galiojim valdyti mon, jos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris statym nustatyta tvarka pranea mon registravusio rejestro tvarkytojui apie mons statuso pasikeitim. mon gyja likviduojamos mons status. Likviduojama mon gali sudaryti tik u jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidia sudaryti likvidavimo sprendimas. Likvidatorius turi m. administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja monei santykiuose su valst. staigomis, su kt. jur. asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradios balans, baigia valdyti prievoles, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetencij, Atsiskaito su mons debitoriais ir kreditoriais,
16

paskirsto likus po likvidavimo turt akcininkams arba perduoda steigjui (valst. mons), formina likvidavimo akt ir iregistruoja likviduota mon. Apie mons likvidavim vieai skelbiama tris kartus ne daniau kaip kas du mnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (jei yra), ratu praneama apie mons likvidavim, kad jie galt pareikti savo pretenzijas likviduojamai monei. SPECIALUS JURIDINI ASMEN TEISNUMAS Juridinio asmens teisnum slygoja jo steigimo tikslai ir paskirtis. Kai kas mano, kad jur. asmuo turi tik teisnum (specialj), o kiti mano, kad yra ir veiksnumas ir teisnumas. CK 26 str. kalba tik apie teisnum. Pagal j, jur. asmenys turi teisnum sutinkamai su nustatytais j veiklos tikslais. 2 d.: Teisnumas atsiranda stat patvirtinimo momentu, o kai jur. asmuo turi remtis bendrais nuostatais, tai teisnumas atsiranda, kai kompetentingas organas ileidia nutarim dl steigimo. Jeigu statai turi bti registruojami teisnumas atsiranda registravimo momentu. Jur. asmen teisnumas nra vienodas. J nulemia to asmens veikl reglamentuojantys statymai ir statai. Privai jur. asmen teisnumas yra platesnis, nes viei jur. asmenys steigiami siauresnei funkcijai gyvendinti. Neturdami veiksnumo jur. asmenys negalt gyvendinti statuose keliam udavini, negalt gyti civ. teisi ir pareig taip teigia manantys, kad jur. asmenys ir teisnum ir veiksnum. J nuomone jur. asmenys savo veiksnum realizuoja per konkreius jur. asmen organus, kurie ir formuoja jur. asmen vali., nors j formavimo tvark nustato statai. Daniausiai jur. asmenys turi individualius status, nors yra ir bendrieji. Pirmiausia statai slygoja jur. asmen teisnum. CK 49 str. numato, kad negalioja joks sandorius, kuris prietarauja jur.asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo dokumentuose. Sprendiant jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausim, reikia atsivelgti : jur. asmens r ir tai, ar kontrahentas, sudarydamas sutart inojo, kad jur. asmuo neturi teiss sudaryti tok sandor. Vie. jur. asmen teisnumas yra siauresnis nei privaij. Jie gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi j funkcijoms bei udaviniams gyvendinti. Be to, j kontrahentas, sudarydamas sandor, ino arba privalo inoti jur. asmens teisnumo ribas nes paprastai inoma tokio jur. asmens paskirtis. Priv. jur asmen teisnumas nra grietai apibrtas, todl jo kontrahentas ne visada gali inoti priv. jur. asmens teisnumo ribas. visa ias aplinkybes turi atsivelgti teismai, sprsdami jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausimus. Jur. asmens sudarytas sandoris turi bti pripaintas negaliojaniu ti, jeigu jur. asmens kontrahentas, sudarydamas sandor, inojo arba turjo inoti, kad jur. asmuo neturi teiss jo sudaryti. Jur. asmens organai g.b. vienasmeniai (direktorius, pirmininkas, virininkas ir pan.), ir kolegials ( akcinink susirinkimas, taryba ir t.t.). Organai ireikia jur. asmens vali. Organ sudarymo tvark, teises nustato statymai ir statai (nuostatai). Organo veiksmai, atlikti pagal status, laikomi jur. asmens veiksmais. Jur. asmens buvein pagal CK 30 str. yra nuolat veikiantis jo organas. Jur. asmuo gali steigti filialus ir atstovybes. J vadovas veikia pagal galiojim, duot jam atitinkamo jur. asmens. (CK 31 str.) Apie juridinius asmenis skaityti CK 22-1 40 str. (tai yra 2 psl.).

17

T10. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI, NETURINTYS JURIDINIO ASMENS TEISI Tokie subjektai tai individualios (personalins) mons (I), tikrosios kins bendrijos (TB) ir komanditins kins bendrijos (KB). Pagal LR moni statym mon yra firmos vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai komercinei kinei veiklai. is apibrimas yra bendras tiek jur. asmenims, tiek monms, neturinioms jur. asmens. teisi. I nuosavybs teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui, o bendrosios jungtins nuosavybs teise keliems fiz. asmenims. Jas gali steigti ir negamybins organizacijos, turinios jur. asmens teises. kin bendrija bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso keliems fiz. ar jur. asmenims. moni statymas aikiai nustato, kad nei I nei B neturi jur. asmens teisi ir j turtas neatskirtas nuo savinink turto, taiau i moni negalima sutapatinti su savininkais. Turto bendrumas tik reikia, kad savininkas u mons prievoles atsako neribotai, t.y. visu savo turtu (po mons turto). I ir B turi firmos vard, savo vardu gyja teises bei pareigas, pareikia iekinius, dalyvauja bylose kaip atsakovai. moni turtas fiksuojamas atskirame balanse. Taigi civ. teiss subjektai, neturintys jur. asmens teisi neribotos atsakomybs mons, kurios nuosavybs teise priklauso vienam ar keliems asmenims ir savo vardu dalyvauja civ. teisniuose santykiuose. T.10.1. INDIVIDUALI MON Asmenis gali turti mones. Tokios mons yra I. Jos neturi jur. asmens teisi. I turtas yra apskaitomas atskirai, vedant buhalterij ir sudarant balansus, t.y. nesutapatinamas su savininko turtu. mons vardu yra mokomi pelno ir kt. mokesiai. Civ. turtins atsakomybs poiriu I turtas nra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu turtu (kelnes oi kaip numaus). I steigim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas. Prie pradedama savo veikl I turi bti uregistruota moni rejestre. Neregistruotos mons veikla draudiama. mon laikoma steigta nuo registravimo dienos. Registravimui pateikiami pareikimas, kuriame apibdinamas mons veiklos pobdis, jei reikia pateikiami leidimai usiimti komercine kine veikla, ekologinis pasas, ems sklypo suteikimo aktas. I gali valdyti pats savininkas arba samdyti valdytoj. I pelnas ir nuostoliai priklauso savininkui, I veiklos tikslas pelnas. Civ. teisiniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o I. I savarankikum slygoja: atskira I buhalterija, atskiras apmokestinimas, galimyb mon parduoti, inuomoti ar kitokiu bdu perduoti kitiems asmenims, kaip viening turtin kompleks su teismis ir pareigomis, I gali bti paveldima. T10.5. KINS BENDRIJOS B bna 2 ri: 1) TB; 2) KB. TB yra visikos turtins atsakomybs mon steigta pagal bendrosios kins veiklos sutart komercinei kinei veiklai vykdyti, sujungus keli fiz. ar jur. asmen turt bendrj dalin nuosavyb ir turinti bendr firmos vard. TB, kaip ir I, turtas neatskirtas nuo savinink turto atsakomybs prasme. Bet TB yra savarankikas kinis darinys, turintis jam skirt turt. TB sudaro galimyb sujungti keleto asmen turt bendrai kinei komercinei veiklai. Leidia paskirstyti galimus nuostolius tarp nari bei leidia nariams bendrai sprsti bendrus klausimus. Kreditori atvilgiu TB yra pakankamai palanki, nes j sujungtas kapitalas ir solidari atsakomyb leidia geriau utikrinti kreditini reikalavim patenkinim. Steigimo sutartis turi bti patvirtinta notarikai ir TB laikoma steigta nuo registravimo dienos. Kiekvienas bendrijos narys privalo vykdyti sutartyje numatytas prievoles, o paeidus pareig, privalo atlyginti B padarytus nuostolius ir gali bti paalintas i bendrijos. Kiekvieno nario naai gali bti piniginiai ir nepiniginiai. Yra nuostata, kad TB perduodamas vis nari nuosavybei (bendrai) bet gali bti perduodamas tik naudotis. Skirtumas tame, kad atsitiktinio turto uvimo atveju atsakomyb tenka tik savininkui. Sprsdami klausimus visi TB nariai turi po 1 bals, nepriklausomai nuo savo dalies. Steigimo sutartis nustato pelno, pajam, nuostoli paskirstymo tvark. Bet jeigu tvarka nenustatyta, tai pagal statymus pelnas ir nuostoliai atitenka proporcingai netam turtui. Sudaryti sandori TB vardu gali kiekvienas narys, tai gali bti pavesta vienam nariui arba samdomajam asmeniui. Sandoriai sudaromi TB vardu, nurodant TB pavadinim. Bet, pagal statym net nenurodius, kad sandoris sudarytas TB vardu, bet i jo turinio galima sprsti, kad sandoris sudarytas TB interesais, tai TB atsako pagal j. Jeigu narys sudar sandor TB vardu, bet asmeniniais interesais, tai TB atleidiama nuo atsakomybs tik, jei kontrahentas inojo, kad sandoris nra susijs su TB veikla. Pagal kreditori iekinius TB yra 2 atsakovai: pati TB ir jos nariai. Pirmiausia kreditori reikalavimai dengiami i TB turto, o jeigu neutenka i nari turto. Laikoma, kad atsakomyb prie kreditorius yra subsidiarin (papildoma), t.y. nariai atsako tik jeigu TB turto nra ar jo neutenka. TB nariai tarpusavyje
18

atsako solidariai, t.y. kreditorius gali nukreipti iekin vieno nario turt, o is vliau gali iekoti i kit nari atgrtine tvarka. Naryst TB gali baigtis: 1) mirus nariui; 2) pripainus j neveiksniu; 3) jam istojus; 4) j paalinus. TB veikla gali pasibaigti: 1) pasibaigus sutarties terminui (jei terminuota); 2) ataukus registracij u statym paeidimus; 3) vienbalsiu TB nari nutarimu 4) TB bankrutavus; 5) kt. statymo numatytais atvejais. Likvidavim atlieka TB likvidatoriai, kuriuos skiria patys TB nariai arba teismas. KOMANDITIN KIN BENDRIJA (KB) bendrai kinei veiklai sutarties pagrindu susijung keli asmenys, i kuri vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai tik savo indeliu. KB turtas priklauso nariams pagal bendrosios dalins nuosavybs teis. I KB istojus komanditoriui ji tampa TB. Komanditoriaus tikslas: savo kapitalu dalyvauti kinje komercinje veikloje ir gauti pajamas. KB turi bti maiausiai 1 komanditorius ir 1 tikrasis narys. Komanditoriaus turtas atskirtas nuo KB turto ir skirtingai nuo tikrj nari jie pagal prievoles atsako ribotai, t.y. kiek ne (kelni nenumaus). Pajamas i KB veiklos komanditorius gauna proporcingai indlio dalies dydiui KB turte. Komanditorius neturi teiss atstovauti bendrijai, nedalyvauja sprendiant KB veiklos klausimus bet gali kontroliuoti. KB steigimo, veiklos ir likvidavimo klausimai sprendiami taip pat, kaip ir TB. Tik nedalyvauja komanditoriai. T11. CIVILINI TEISI OBJEKTAI Daiktai daniausias civ. teiss objektas. Daiktai tai i gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktas yra civ. teiss objektu nepriklausomai nuo to ar turi savinink ar jo neturi. Nuosavyb t.p. gali bti civ. teiss objektu. Nuosavyb tai daiktai arba turtas, kurie kam nors priklauso. Daiktai skirstomi : kilnojamus ir nekilnojamus; pakeiiamus ir nepakeiiamus (t.y. pagal rinius poymius apibrtus ir individualius); iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius apyvartoje; suvartojamus ir nesuvartojamus; daliuosius ir nedaliuosius. Be to, bt tikslinga skirtyti daiktus pagrindinius ir antraeilius. Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Nekiln. daiktai em ir kt. su eme susij daiktai, kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts. Kiln. daiktai atvirkiai.Numatyta, kad daiktai g.b. nekiln. ir kiln. pagal prigimt. Prie neklin. daikt priskiriami kai kurie pagal prigimt kiln. daiktai, bet juo prie nekiln. priskiria statymas (pvz. lktuvas, laivai, traukiniai, nes juos nuosavybs teis atsiranda juos registravus). Kiln. daiktas inkorporuojamas nekiln. ir prarads savo individualum, yra nekiln. daikto dalis, o neprarads savo individualumo gali bti laikomas nekiln. daikto dalimi. Neatskiriamos nekiln. daikto dalys. laikinai atskirtos, isaugo savo kaip nekiln. daikto, savybes, jei jas numatoma grinti atgal. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai. Pakei. daiktais laikomi riniais poymiais apibrti daiktai. Jiems bdinga tai, kad jie apibdinami bendrais visai tai daikt riai poymiais ir, bdami vienariai negali bti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors poymius. Nepakei. daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Savo poymiais jie skiriasi nuo kit panai daikt. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai Suvart. daiktai yra tokie, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami arba i esms pasikeiia (pvz., obuolys, degtin ir t.t.) Nesuvart. daiktai kurie naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties (pvz., butelis (tuias), batai ir pan.). Dalieji ir nedalieji daiktai Nedal. daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis fizikai juos padalijus pasikeiia ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedal. pripasta statymai, o kartais ir alys abipusiu susitarimu (pvz., automobilis ir pan.) Dal. daiktais laikomi tokie, kurie, padalijus juos fizikai, nepakeiia savo tikslinies paskirties ir kiekviena dalis gali egzistuoti kaip savarankikas daiktas (pvz., nafta). Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai
19

Iimti i apyvartos tai iskirtinje valst. nuosavybje esantys daiktai. Tai ems gelms, valst. reikms vidaus vandenys, mikai, parkai ir t.t. Jie negali bti perduoti kit asmen nuosavybn. Ribotai esantys apyvartoje tai daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tam tikr j savybi, pvz., nuodai, ginklai ir pan. Toki daikt apyvart riboja specialios taisykls, jiems reikia leidim. Neiimti i apyvartos daiktai. Pagal CK 95 str. 2 d. Lietuvos Respublikoje priv. nuosavybs teise leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia Konstitucija ir statymai. Pagal tai neiimtais i apyvartos daiktais laikomi visi daiktai, iskyrus pirmsias 2 grupes (pvz., drabuiai, baldai ir t.t.) Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai Pagr. laikomi daiktai, galintys bti atskirais teisini santyki objektais, pvz., namai, automobiliai ir t.t. Antr. turt bti laikomi daiktai, egzistuojantys su pagrindiniais jiems priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai. prastin vert, iskirtin vert ir asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktai Daiktai, kuri vert nepriklauso nuo to, kas yra juos valdo, naudoja ar jais disponuoja, nes bet kuriam kitam juos panaudojus gaunama tokia pati nauda (pvz., televizorius, dviratis ir t.t.) J vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto. Daiktai, kuriuos valdyti, naudoti pagal paskirt ar jais disponuoti reikia speciali ini arba gdi laikomi iskirtin vert turiniais daiktais (pvz., stomatologin ranga). Asmeniniais tikslais pagrsti daiktai tokie daiktai, kuriems savininkas dl tam tikr prieasi priskiria iskirtin vert (pvz., senelio laikrodis, gautas I pasauliniame kare; sutuoktuvi su pirma mona iedas ir t.t.) Pinigai ir vertybiniai popieriai Jie danai yra iskiriami i daikt, nes pagal savo materialin vert labai skiriasi nuo daikt. Vert. popieriai turi turti: 1) tam tikr form; 2) jame turi bti ireikta turtin subjektin teis; 3) ireikta teis gali bti gyvendinta tik pateikus vert. popieri. Vert. popieriai skirstomi 3 ris, pagal tai, kokiu bdu galima perleisti iame vert. popieriuje ireiktas reikalavimo teises: 1) vardiniai vert. popieriai (juose nurodomas asmuo, kuriam priklauso juose ireikta teis); 2) orderiniuose vert. popieriuose nurodomas tik 1 gijjas ir kartu suteikiama jam teis, nurodyti kit asmen, galint gyvendinti dokumente ireikt teis (pvz., ekiai, vekseliai); 3) pareiktiniai vert. popieriai. Juose nra nurodomas asmuo, kuriam priklauso popieriuje ireikta turtin teis ir todl j gali pasinaudoti bet kuris asmuo, nustatyta tvarka, pateiks t vert. popieri (pvz., loterijos bilietai, obligacijos). Turtas kur kas platesn svoka u daikt. turt eina ir pinigai, kt. vert. popieriai, turtin reikalavimo teis (aktyvas) bei turtin pareiga (pasyvas). CK IV skirsnis apibria autorines teises krinius ir j gynim. 515 str. sako, kad kriniais laikomi asmens intelektualins veiklos rezultatas. Krinius ir itraukas i j galima naudoti tik autoriui sutikus, o autoriui mirus, sutikus testamento vykdytojui. CK t.p. numato, kada galima naudoti krinius ir itraukas i j (532 str.) nemokant autorini honorar u juos. T12. ASMENINS NETURTINS TEISS, NESUSIJUSIOS SU TURTINMIS, IR J GINYMAS ie klausimai yra aptariami CK 7 ir 7 1 str. Daniausiai ginami garb ir orumas. Pagal Auk. teismo senat: Garb teigiamas visuomeninis asmens ar organizacijos vertinimas (iorinis vertinimas). Orumas visuomeninio vertinimo atsispindjimas asmens smonje (subjektyvus savs vertinimas). Orumo paeidim lengviau rodyti negu garbs. Pagal CK 7 str. 1, 2 dalys: Asmuo arba organizacija turi teis reikalauti per teism paneigti j garb ir orum eminanias ir tikrovs neatitinkanias inias. Jeigu tokios inios buvo paskelbtos per masins informacijos priemones, teismas priima nagrinti byl tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios inios buvo paskleistos, pateik atitinkamai masins informacijos priemonei ratik paneigim, nurodydami jame, kokios inios neatitinka tikrovs ir kada jos buvo paskleistos, taiau ta masins informacijos priemon atsisak paskelbti paneigim arba paskelb j tokios formos, kad ini nepaneig, arba jo nepaskelb per mnes nuo paneigimo padavimo dienos tame paiame leidinyje, analogikoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvaiu paskelbimui informacijos bdu. inios laikomos paskelbtomis, jeigu jos yra pranetos vienam ar daugeliui asmen pokalbi, per atvirus laikus, laikus, telegramas, pareikimus, straipsnius ir t.t., t.p. laikoma, kad tokios inios, paskleistos vieuose pasisakymuose ar per visuom. informavimo priemones, publikacijose, parengtose pagal civ. ar baud. byl duomenis. Nelaikoma paskleidimu, jeigu tos inios praneamos tam paiam asmeniui, kur jos lieia (Auk. teismo senato nutarimas).
20

CK 7 str. 3, 4, 5 dalys: Jei asmuo ar organizacija, paskleid ginijamas inias, nerodo teisme, kad jos atitinka tikrov, teismas pareigoja juos paneigti ginijamas inias ir nustato toki ini paneigimo bd. Jeigu tikrovs neatitinkanios inios paskleistos per masins informacijos priemones, teismas pareigoja ias priemones ne vliau kaip per 15 dien paskelbti paneigim tame paiame leidinyje, analogikoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvaiu paskelbimui informacijos bdu. Jei tikrovs neatitinkanios inios yra dokumente, teismas pareigoja dokument ileidusi organizacij j pakeisti. inios laikomos eminaniomis, jeigu statym, bendrj gyvenimo taisykli ir pan. paeidia asmens (organizacijos) garb, orum visuomenje (ar asmen grupje) arba atskir moni akyse. Nepriklausomai nuo to, ar inios, neatitinkanios tikrovs ir eminanios asmens garb ir orum, vertintinos kaip inomai melagingos, ar buvo paskleistos siningai suklydus dl j tikrumo, jos gali bti paneigiamos, ginant garb ir orum pagal CK 7 str. inios fakt, duomen paskleidimas, kurie grindiami tiesa ir kuriuos galima patikrinti vairiais bdais. Nuomon kit asmen skelbiamos mintys, vertinimai, pastabos apie inias, susijusias su tikrais vykiais. Nuomonei neturt bti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais. Pagal CK 7 str. atsakomyb atsiranda u ini, o ne nuomoni paskleidim. CK 7-1 str. Masins informacijos priemons, organizacijos ar asmenys, paskelb tikrovs neatitinkanias inias, eminanias asmens garb ir orum, taip pat be asmens sutikimo informacij apie jo asmenin gyvenim, atlygina moralin al, kurios dyd kiekvienu atveju nuo penki imt iki deimties tkstani lit nustato teismas. Nustatant atlyginim atsivelgiam asmens turtin padt, paskleidimo mastus, neigiam ini tak iekovo profesinei ir t.t. veiklai.

T13. Sandoriai T13.1. Sandori svoka ir rys civilinje teisje Sandoriais vadinami fizini asmen ir juridini asmen veiksmai (juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai yra teisti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis statymo numatyt reikalavim ir neprietarauja statymams. iuo poymiu sandoriai skiriasi nuo neteist teisini veiksm, dl kuri atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Sandoris yra valios aktas, smoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. mogaus noras sudaryti sandor vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbi reikm turi tikslas ir motyvai. Kiekvienas statyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisin reikm turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo io teisinio tikslo priklauso sandorio teisin prigimtis. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi takos susiformuoti mogaus vidinei valiai. Taiau jie neturi jokios teisins reikms sudarius sandor. Motyvai teisin reikm gali gyti tuo atveju, jeigu jie traukiami sandorio slygas. Sandori dalyviai yra visi civilins teiss subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais valstyb ir savivaldyb. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turti subjektyvikum (t.y. teisnum ir veiksnum), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato statymas. ie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi. Sandoriui sudaryti btina, kad jo dalyvis ireikt savo vali: vienaaliame sandoryje vienas asmuo, dvialikame sandoryje abi io sandorio alys, o daugiaaliame sandoryje du ar keli asmenys, sipareigojantys usiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens. Taiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidins valios. Btina, kad jo vali inot kiti asmenys. Todl reikalinga kokiu nors bdu vieai j pareikti. Toks valios ireikimas vidinei valiai suteikia statymu numatytas teisines pasekmes. Valia turi bti ireikiama statyme numatyta forma. Iorinis valios ireikimas turi atitikti vidin tikrj valios turin. Btina vidins valios subjektyvinio elemento ir valios ireikimo objektyviojo elemento vienyb.
21

Valios ireikimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios ireikimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Valios ireikimas ir kiti sandor sudarantys veiksmai vadinami sandorio juridine sudtimi. Sandoriai klasifikuojami ris pagal sandorio dalyvi valios ireikimo pobd, pagrindo specifik ir sandorio sudarymo bdus. Atlygintini ir neatlygintini sandoriai. i sandori skirstymo ris pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai tam tikr turt ir atliekanti jos naudai tam tikr veiksm, i jos ekvivalento negauna. Dauguma sandori pagal savo objektyvi teisin prigimt yra atlygintini. Neatlygintin sandori yra gerokai maiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys. Labai svarbu, nuo kurio momento sandoris, t.y. teisinis veiksmas, gyja teisin gali. Civiliniai statymai vadovaujasi dviem kriterijais: a) ali susitarimu, b) daikto perdavimo momentu. Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Sandoriai ias ris skirstomi atsivelgiant j sudarymo bd. is skirstymo kriterijus nulemia moment, nuo korio sandoris laikomas sudarytu. Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali. iems sandoriams sudaryti pakanka tiktai ali suderintos valios pareikimo ir statymo nustatytos formos. Toki sandori yra dauguma. Realiniu vadiname sandor, kuris sudaromas, kai viena alis perduoda kitai aliai daikt ir statymo nustatyta forma patvirtinta alims savo suderint vali. iems sandoriams nepakanka tik ali suderintos valios ireikimo, o reikalinga perduoti daikt. Kauzaliniai ir abstrakts sandoriai. Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t.y.teisinis tikslas. Kauzaliniu vadiname sandor, kuriame nurodytas jo pagrindas. iame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turin arba pagal konkretaus sandorio tip. Dauguma sandori civilinje apyvartoje yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais. Abstrakiu laikome tok sandor, kuriame nenurodytas jo pagrindas. I tokio sandorio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo abstrahuotas (atitrauktas atskiras) sandoris. Paprastai statymas sandor pripasta galiojaniu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis neprietarauja statymams. Tiktai atskirais atvejais galiojaniais pripastami tie sandoriai, kuriuose j pagrindas nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievol sumokti tam tikr pinig sum, nenurodant jo idavimo prieasties. Fiduciariniai sandoriai. iai grupei priskiriami sandoriai, atsivelgiant ali tarpusavio pasitikjimo reikm, kai sandoris sudaromas. Fiduciariniu (pasitikjimo) vadiname sandor, kurio dalyvi vidiniai ir ioriniai santykiai turi sutapti. i sandori esm remiasi j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Tai bdinga tiems tarp dviej ali sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). iais atvejais tretieji asmenys ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl, prie sudarydami sandor, patikrina galiotinio galiojimus. Sandoriai skirstomi vienaalius, dvialius ir daugiaalius. ris skirstoma atsivelgiant tai, ar sandoryje ireikiama vienos, ar daugiau ali valia. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka, todl j negalima painioti. T13.2. Vienaaliai sandoriai Vienaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos alies valios ireikimo. iuo atveju nra kitos alies prieprieins valios ireikimo ir statymo numatytoms teisinms pasekmms atsirasti pakanka vienos alies valios. Paprastai vienaal sandor sudaro vienas asmuo. Taiau kai kuriuos vienaalius sandorius gali sudaryti ir daugiau asmen, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena alis. Vienaaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi maiausiai tarp dviej asmen. Daniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar valios pareikim suvokia, ino asmuo, kuriam jie skirti. Taiau atskirais statyme numatytais atvejais vienaalis sandoris gyja teisin gali tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, ino valios pareikim. Savarankikai naudojam vienaali sandori yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas). Dauguma vienaali sandori yra pagalbinio pobdio sutartyse. Pavyzdiui, vykdant pavedimo sutart, duodamas galiojimas, vykdant perveimo sutart, pakeiiamas gavjas ir t.t.
22

T13.3. Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai Dvialiu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ali tarpusavyje suderintos prieprieins valios ireikimo. Pavyzdiui,pirkimo pardavimo sutartyje ireikiama tarpusavyje suderinta tiekjo valia perduoti produkcij (prekes) ir priepriein pirkjo valia t produkcij (prekes) priimti ir u j sumokti. alimi gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui, keli asmenys pardavju ar pirkju. Sandoris laikomas dvialiu todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas. sandoryje dalyvaujani asmen skaii neatsivelgiama. Paprastai dvialiame sandoryje dvi alys ireikia priepriein vali. i taisykl turi vien iimt, kai dvi alys sudaro jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, dvi ems kio bendrovs sudaro sutart statyti kultros namus. ioje sutartyje ali veikla nukreipta vieningam tikslui, ir nra prieprieins valios. Daugiaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ar daugiau ali valios pareikim ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. ie valios pareikimai nra prieprieiniai. Kiekvieno daugiaalio sandorio alis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys statymai numato tik vien daugiaal sandor jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, daugiaalis sandoris yra penki ems kio bendrovi sutartis bendromis jgomis pastatyti poilsio namus. Sutarties svoka (ir. 29 tem)

T13.5. Slyginiai sandoriai prastiniai ir slyginiai sandoriai. prastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teiss ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatyt laikotarp. Slyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatyt aplinkybi, slyg ateityje vykimo ar nevykimo. Aplinkyb, kuri numatoma kaip sandorio slyga, gali bti vykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo pardavimo sutartis). Jis gali bti nevalingas nepriklausantis nuo sandorio dalyvi valios (vykis, treiojo asmens veiksmai), ir valingas priklausantis nuo sandorio dalyvi valios. Slygos yra juridiniai faktai, kurie gali bti ireikti teigiama forma ( jeigu gausiu kelialap sanatorij) arba neigiama forma (jeigu snus nevaiuos atostog). Slyginio sandorio slygomis gali bti aplinkyb, kuri turi iuos poymius: 1) aplinkyb turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, sandorio momentu jau yra vykusi arba apskritai negali vykti, i slyga neturi teisins reikms ir slyginis sandoris negalioja; 2) sudarant sandor, alims ir kitiems asmenims turi bti neinoma, ar i slyga vyks ar ne. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, neivengiamai turi vykti, sandoris i slyginio tampa terminuotu. Slyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali vykti ir gali nevykti. Tuo tarpu terminas, neirint kaip jis apibrtas (kalendorine data, vykiu),visada sueina. Kiekvienam sandoriui terminas yra btinas jo turinio elementas. Jis gali bti ali numatytas sandoryje arba nustatomas pagal statymo taisykles. Tuo tarpu slyga nra bet kurio sandorio btinas elementas, nes gali bti slyginiai ir neslyginiai sandoriai. Dauguma sandori yra neslyginiai. Jeigu sudaromas toks sandoris, kuriam slyga yra btinas elementas ir jo sudaryti be slygos nemanoma (gyvybs draudimo sutartis), toks sandoris nelaikomas slyginiu. Tai neslyginis sandoris, nes nesant ios slygos, sandorio apskritai nemanoma sudaryti; 3) sandorio slygos turi bti teistos, nes neatitinkanios statym reikalavim slygos negalioja. Sandoris gali bti sudarytas su atidedamja ir naikinamja slyga. Su atidedamja slyga sandoris laikomas sudarytas tada, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, apie kuri neinoma, vyks ji ar ne. Tai reikia, kad sudarant sandor joki teisi ir pareig neatsiranda. Jos atsiranda tada, kai vyksta sandoryje numatytos slygos. Taiau tarp sandorio ali atsiranda teisinis ryys, kurio nei viena i io sandorio ali neturi vienaalikai atsisakyti ar pakeisti. Jeigu slygai vykus sandorio alis neatlieka savo sipareigojimo, ji laikoma paeidusia prievol ir jai atsiranda visos statymo numatytos teisins pasekms. Atidedamajai slygai nevykus, teisiniai santykiai tarp sandorio ali nutrksta. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, apie kuri neinoma, ar ji vyks ar ne. Esant naikinamajai slygai, alims teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradios. vykus sandoryje numatytai naikinamajai
23

slygai, sandoris nustoja galioti. Taiau i io sandorio atsiradusios teiss ir pareigos nutrksta tiktai dl prievols ateities. Net atsiradus naikinamosioms slygoms, i buvusio sandorio kilusios teisins pasekms lieka (asmuo privalo sumokti nuompinigius u kambario nuom). Atskirais atvejais, atsiradus naikinamajai slygai, alys grinamos pradin padt, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su naikinamja slyga, pirkjas privalo grinti daikt pardavjui, o pardavjas-pinigus pirkjui. T13.6. Sandori galiojimo slygos Kiekvieno sandorio btini elementai yra: subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro ireikianti vali suformuluotos slygos, ir forma .ie sandorio elementai turi atitikti statymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka statymo reikalavim, sandoris laikomas negaliojaniu. Kad sandoris galiot, reikalingos ios slygos: 1) sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns, o juridiniai asmenys turi turti atitinkam teisnum; 2) sandorio turinys turi atitikti statymuose nurodytus reikalavimus; 3) sandorio dalyvi valios iraika turi atitikti j tikrj vali; 4) sandoris turi bti ireiktas statyme numatyta forma. T13.7. Sandorio dalyvi veiksnumas Fizini asmen galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo j veiksnumo.Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems veiksniems ir neveiksniems asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksni asmennepilnameio iki penkiolikos met ir fizinio asmens, pripainto neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Iimtis yra nepilnamei iki penkiolikos met sudaryti smulks sandoriai, kurie galioja. Kitokia padtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksns asmenys (nepilnameiai nuo penkiolikos iki atuoniolikos met) ir asmenys, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis. Ribotai veiksns asmenys gali sudaryti sandorius tik su tvais tviais arba rpintojais, o asmenys, kuri veiksnumas apribotas,- sutikus rpintojui. Be rpintoj sutikimo ie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius sandorius. Be to, nepilnameiai turi teis savarankikai sudaryti sandorius, susijusius su disponavimu savo udarbiu ar stipendija, jeigu i teis nra jiems apribota. Visais atvejais ribotai veiksns asmenys ir asmenys, kuriems veiksnumas apribotas dl j veiksm, sudaro sandorius. Taiau kai iems sandoriams reikia rpintojo (tv,tvi) sutikimo ir jie sudaromi be tokio sutikimo, sandoriai gali bti pripainti teismine tvarka negaliojaniais pagal rpintojo iekin. Toliau irti 7 ir 9 temas. T13.8. Sandorio formos laikymasis Sandori forma vadinamas sandorio dalyvi valios iorinio reikimo bdas. Valia gali bti ireikta tiesiogiai odine arba raytine forma, ir netiesiogine konkliudentini veiksm forma. Tiesiogiai ireikiant vali, susiformavusi vidin valia atsispindi odiuose (odine arba raytine forma). Kitaip valia pareikiama netiesiogiai konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo vali sudaryti sandor. iuo atveju asmens valia neireikta odiais, bet i veiksm galima nustatyti jo ketinimus. Pavyzdiui, parduotuvje idstytos preks ireikia pardavjo pasilym sudaryti pirkimo pardavimo sutart. Konkliudentiniais veiksmais gali bti ireikta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems statymas nenumato tam tikros formos, nei odins,nei raytins. Asmens valia gali bti ireikta tyljimu. Tyljimas laikomas valios ireikimu sudaryti sandor tik statym numatytais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprietarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrtam terminui. Daniausiai sandoriai sudaromi odiu arba raytine forma. odine forma asmenys sudaro sandorius betarpikai tardamiesi odiu, neireikdami valios ratu dokumentuose. Sudarant raytinius sandorius, j dalyviai vali ireikia ratu dokumentuose. odiu gali bti sudaromi tokie sandoriai, kuriems statymas nenustato raytins formos. Paprastai odiu gali bti sudaryti sandoriai: 1) tarp fizini asmen, kai sandorio suma ne didesn kaip penki imtai lit; 2) nepriklausomai nuo j sumos, jei jie vykdomi sudarymo metu, iskyrus atvejus, kai statymas numato kitaip. Sandori raytin forma bna paprasta ir notarin. Paprasta raytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvi (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvi (dalyvio) paraas. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai ir j sandoriai su fiziniais asmenimis, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenumato ko kito, ir atskiras sandori ris, kurioms k kit numato statymai; 2) fizini asmen tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesn kaip penki imtai lit, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kito nenumato Lietuvos Respublikos
24

statymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos statymais ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos statymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti statymas reikalauja raytins formos. Nesilaikant statymo reikalaujamos paprastos raytins formos, gali atsirasti dvejopos teisins pasekms. Pirma, kilus ginui dl sandorio sudarymo arba jo slyg, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teiss remtis liudytoj parodymais. Jeigu alys, sudarydamos sandor, nesilaik reikalaujamos paprastos raytins formos, bet neginija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojaniu ir joki neigiam teisini pasekmi neatsiras. Antra, sandoris negalioja, kai statymas tvirtai nustato, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos raytins formos, jis negalios. statyme nustatyta bendra taisykl, kad sandoriai turi bti sudaromi notarine forma. statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Todl kai sandoriui privaloma notarin forma, jis laikomas sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandor. I ios bendros taisykls statymas numato vien iimt, kai viena i ali visikai arba i dalies vykd sandor, o antroji alis vengia sandor notarikai forminti. T13.9. Sandorio ali tikrosios valios ireikimas statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Todl btina, kad sandorio dalyvi valia formuotsi normaliai, kad nebt iorini aplinkybi, kurios ikreipia tikrj vali arba jos ireikim. Paprastai laikoma, kad sandoryje ireikta valia neprietarauja tikrajai jo dalyvi valiai. Jeigu sandoris turi valios trkum, jis gali bti teismine tvarka nuginytas pripaintas negaliojaniu. Sandorio valios trkumai gali bti dl vairi aplinkybi: suklydus, apgauls bdu, smurto ar grasinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ir t.t. T13.10. Sandorio turinio atitikimas statymo reikalavimams Sandorio turinys turi atitikti statym reikalavimams, jeigu to reikalauja statymai. Negali sutarties turinys prietarauti valstybs ir visuomens interesams, paeisti svarbiausias statymo nuostatas, prieingu atveju jis bus laikomas negaliojaniu nuo sudarymo momento. T13.11. Sandori negaliojimas Sandoris, neatitinkantis statymo reikalavim, negalioja. Negaliojaniu laikome tok sandor, kuris, paeidus statymo reikalavimus, nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai, sudarydami sandor. Negaliojantis sandoris i esms nra sandoris. Kiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes, taiau ne tas, kuri siek asmenys, sudarydami sandor. Jei sandoris pripastamas negaliojaniu, tai nuo pat jo sudarymo momento, nors teismas savo sprendimu fakt nustato vliau. Taiau pats sandorio pripainimas negaliojaniu nereikia, kad pagal sandor atsirad santykiai visada netenka teisins reikms. .Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. T13.12. Negaliojani sandori rys Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar j reikia pripainti negaliojaniu, sandoriai skirstomi niekinius (absoliuiai negaliojanius) ir nuginijamus. Niekiniai sandoriai. Yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka statymo reikalavim. Sandorio dalyviai tok sandor gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas statymui nra akivaizdus ir tai reikia rodyti, isiaikinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu. Niekiniais sandoriais yra laikomi ie sandoriai:sudaryti turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, juridinio asmens sandoriai, prietaraujantys jo tikslams, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai, tariamieji sandoriai, sandoriai, sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos. Nuginijami sandoriai yra tokie, kurie sudarant sukuria, pakeiia arba panaikina civilines teises ir pareigas bet statyme numatyt asmen iniciatyva gali bti teismo pripastami negaliojaniais. J ypatumas tas, kad tokie nuginijami sandoriai turi teisin gali nuo j sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripastanio juos negaliojaniais. Iki i sandori pripainimo negaliojaniais atrodo, jog jie atitinka statymo reikalavimus. J trkumai yra neakivaizds ir juos reikia rodyti. Tokie nuginijami sandoriai yra ie: nepilnamei nuo penkiolikos iki atuoniolikos met, fizini asmen, negalini suprasti savo veiksm reikms, fizini asmen, piktnaudiaujani alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis, apgauls, smurto ir grasinimo bdu, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi. Pripainimas negaliojaniu pagal kitus poymius.
25

Sandoriai, turintys subjekt sudties trkum. i sandori trkumai susij su fizini asmen veiksnumo ir juridini asmen specialaus teisnumo reikalavimais. Sandoriai su valios trkumais. statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Sandorio valios trkumai gali bti dl vairi aplinkybi. Sandoriai sudaryti: suklydus, apgauls bdu, smurto ar gsdinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja puse, dl sunki aplinkybi, fizinio asmens, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms, tariamieji ir apsimestiniai. Sandoriai su turinio trkumais. Prietaraujantys valstybs ir visuomens interesams. Sandoriai, turintys formos trkumus. Sandoriai sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos. T13.13. Sandorio, turint tiksl, inomai prieing valstybs ir visuomens interesams, negaliojimas. i negaliojani sandori grup skiriama pagal du bendrus poymius objektyvin ir subjektyvin. Objektyvinis poymis tas, kad ie sandoriai prietarauja valstybs ir visuomens interesams. iai grupei priklauso tie sandoriai, kurie paeidia svarbiausias, pagrindines statym nuostatas. Tai, sandoriai, paeidiantys valstybs iimtin ems, gelmi, valstybins reikms vanden, mik nuosavyb. alia objektyvinio, iems sandoriams bdingas ir subjektyvinis poymis, t.y. sandoris sudaromas turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams. Tok tiksl gali turti vienas arba abu sandorio dalyviai. Pagal tai skirsis io sandorio negaliojimo teisins pasekms. Tokius paius pavojingus sandorius gali sudaryti juridiniai ir fiziniai asmenys Sandoriai, sudaryti turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, negalioja nuo pat i sandori sudarymo momento. Atsivelgiant abiej ar vienos alies tyin kalt, taip pat tai, ar sandor vykd abi alys, ar viena, numato trejopas teisines pasekmes: 1) konfiskuojama viskas, k abi alys pagal sandor gavo; 2) konfiskuojama tai, k viena alis gavo i kitos ir k, atsilygindama u tai, pati turjo perduoti; 3) konfiskuojama tai, k kaltoji alis pagal sandor yra perdavusi ar turjo perduoti atlygindama u tai, k gavo i kitos alies. T13.14. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekms .Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. Jas galima suskirstyti tris grupes: 1)Abial restitucija - abiej sandorio ali turtins padties atstatymas pradin padt; kai sandoris negalioja, kiekviena i jo ali privalanti grinti antrajai aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor .Jeigu to, k yra gavusi, negalima grinti natra, sandorio alis privalo kitai aliai atlyginti vert pinigais. iuo atveju atlyginama tikroji daikto vert, o ne pinigin suma, kuri numatyta atlyginti u daikt. Ji taikoma visais sandori negaliojimo atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai statyme yra numatytos kitokios sunkesns sandorio negaliojimo pasekms (vienaal restitucija, abiej ali turto pamimas valstybs pajamas). 2) Vienaal restitucija - vienos sandorio alies turtins padties atstatymas pradin padt, o antrosios alies gauto turto ar priklausanio gauti turto pamimas valstybines pajamas. Ji pasireikia tuo, kad vienai sandorio aliai grinama, k ji yra vykdiusi, o i kitos sandorio alies visa , k ji vykdiusi pagal sandor arba kas jai priklaus vykdyti, iiekoma valstybs pajamas. Jeigu negalima perduoti turto valstybs pajamas natra, jo vert iiekoma pinigais. Vienaal restitucija atstato turtin padt tiktai vienai sandorio aliai. Kitai sandorio aliai, kurios neteisti veiksmai (pavyzdiui, apgaul, smurtas, grasinimas ir t.t.) turjo takos sudaryti sandor, pradin padtis neatstatoma. 3) Restitucija neleidiama - abiej sandorio ali turtin padtis neatstatoma, o k jos yra gavusios pagal sandor arba kas priklaus gauti, iiekoma valstybines pajamas. (kai jie kenkia visuomens interesams ir t.t.) Dl negaliojanio sandorio padaryti nuostoliai gali bti iiekomi tik statymo numatytais atvejais.Jie iiekomi tik esant objektyvioms ir subjektyvioms slygoms. T13.15. Sandorio dalies negaliojimas Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit jo dali, jeigu galima tarti, kad sandoris bt buvs sudarytas, ir netraukiant negaliojanios jo dalies.

26

T14. Atstovavimas T14.1. Atstovavimo svoka Atstovavimo esm sudaro tai, kad jo atveju u civilins teiss subjektus sandorius sudarinja ir kitus juridinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis statymu, administraciniu aktu ar ireikdamas atstovaujamojo vali, jam suteikt galinim ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridin reikm turinius veiksmus, kurie sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimui bdingi trys poymiai. 1) atstovavimo santykiai atsiranda tarp atstovo ir atstovaujamojo. Teisinio santykio tarp atstovo ir atstovaujamojo pagrindu atstovas turi teis veikti atstovaujamojo vardu ir sskaita, o pastarasis turi pareig priimti io veiksmo rezultatus. 2) atstovas veikia ne savo, bet atstovaujamojo vardu ir interesais. Todl dl jo veiklos atsirandanios teiss ir pareigos nuo pat atsiradimo momento priklauso ne atstovui, bet atstovaujamajam. 3) atstovui yra suteikiami tam tikri galinimai. gyvendindamas atstovaujamojo teises bei vykdydamas pareigas, atstovas privalo veikti nevirydamas i galinim. Atstovo veiklos rezultatai privalomi atstovaujamajam tik tuo atveju, jeigu jis veikia jam suteikt galinim ribose. Tiesioginis atstovavimo efektas pasireikia tuo, kad sandoris, atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu, yra pastarajam privalomas nuo jo sudarymo momento, t.y. teiss ir pareigos, kylanios i sudaryto sandorio, tiesiogiai lieia atstovaujamj, nes jis, o ne atstovas, yra io sandorio alis. Atstovavime dalyvauja trys subjekt grups. Kiekviena i i subjekt atstovavimo santykio atsiradimo ir realizavimo procese atlieka apibrtas, tik jam bdingas funkcijas. Atstovaujamasis tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo paties, statymo ar administracinio akto duotais galinimais. Atstovaujamuoju gali bti bet kuris civilins teiss subjektas, nepriklausomai nuo to, veiksnus jis ar neveiksnus, pilietis ar juridinis asmuo. Atstovas tai atstovaujamojo, statymo ar administracinio akto galintas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sskaita. Skirtingai nuo atstovaujamojo, atstovu gali bti ne kiekvienas civilins teiss subjektas. Vis pirma atstovas turi bti veiksnus. Kai kuriems asmenims statymas tiesiog draudia bti atstovais tam tikruose civiliniuose santykiuose. Asmuo, jau esantis atstovu, negali atstovaujamojo vardu sudarinti sandori nei su savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo paiu metu yra. Neleidiama bti atstovais sudarinjant sandorius, kurie turi grynai asmenin pobd. Teisme negali bti atstovais teisjai, tardytojai ir prokurorai, iskyrus tuos atvejus, kada jie dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratros galiotiniai arba statyminiai savo vaik atstovai. Juridiniai asmenys gali bti piliei ir kit juridini asmen atstovais tik tada, kada leidia j statai (nuostatai). Treia asmen grup tai asmenys, su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinja sandorius arba atlieka kitus juridin reikm turinius veiksmus. Jais gali bti bet kuris civilins teiss subjektas, turintis civilin teisnum ir veiksnum. T14.2. Atstovavimo taikymo sritys Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprpia daug civilini teisini santyki. Btinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali bti slygotas vairi tiek teisinio, tiek faktinio pobdio aplinkybi. Atstovavimas plaiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksni asmen (nepilnamei iki penkiolikos met,
27

psichini ligoni ir silpnaproi) interesus. Toki neveiksni asmen vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka j atstovai. Taiau atstovavimu gana danai naudojasi ir veiksns fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys, siekdami geriau gyvendinti savo civilines teises ir vykdyti civilines pareigas, iplsti savo veikimo sfer ir pan. T14.3. Atstovavimo rys Esant atstovavimui, atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo galinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais ireikia atstovaujamojo vali. galinimas tai atstovo teis atstovaujamojo vardu sudarinti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Todl galinimai apibria t veiksm arba veiksm visum, kuriuos turi atlikti atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais. Taiau atstovas ne tik turi teis (galinim) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais pastarojo atvilgiu jis turi ir tam tikras pareigas. Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda atstovo galinimai, yra skiriamos dvi atstovavimo rys savanorikas ir btinasis. Savanorikas atstovavimas atsiranda veiksniam asmeniui, galiniam savarankikai ginti savo interesus, susitarus su kitu asmeniu, kad pastarasis jo vardu ir interesais sudaryt sandorius arba atlikt kitus juridinius veiksmus. Vidin savanoriko atstovavimo pus daniausiai grindiama sutartimi. Todl i atstovavimo ris dar vadinama sutartiniu atstovavimu. Tuo atveju, kada atstovavimo teisinis santykis ir atstovo galinimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios, t.y. kada galinimai apibriami ne galiojimu, bet statymu ar administraciniu aktu, turime btinj atstovavim. Tai pirmiausia yra atstovavimas u neveiksnius asmenis. is atstovavimas gali bti grindiamas giminysts ryiu (tvai yra nepilnamei savo vaik atstovai) arba administraciniu aktu (tviai yra savo vaiki atstovai, o globjai savo globotini atstovai). i atstov galinim apimt ir turin apibria statymas ir i dalies administracinis aktas globjams. Btinajam atstovavimui tenka priskirti ir tokius atstovavimo atvejus, kai auktesnioji organizacija emesniosios ar jos sistem einanios organizacijos vardu sudarinja sandorius ar atlieka kitus juridinius veiksmus, kai tai numato statymas ar tos organizacijos statai (nuostatai). Tiek savanorikas, tiek ir btinasis atstovavimas yra pagrsti statymu. statymu remiasi taip pat ir galiojimo davimas bei galinim apimtis. T14.4. galiojimo forma ir galiojimo terminai Kadangi tretieji asmenys dalyvauja teisiniuose santykiuose su atstovaujamuoju per atstov, jie turi inoti pastarojo galinimus. Todl btina iuos galinimus ireikti ir tvirtinti atitinkama forma, kad su jais susipainti ir juos patikrinti galt treiasis asmuo. Tais atvejais, kada atstovavimas vykdomas statymo ar administracinio akto pagrindu, galinimus apibria pats statymas ar administracinis aktas. Esant sutartiniam atstovavimui, atstovo galinimai ireikiami jam duotame galiojime. galiojimu laikomas raytinis galinimas, vieno asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti santykiuose su treiaisiais asmenimis. galiojimas-tai atstovo galinim ireikimo bdas, tai dokumentas, kuriame ireikiama atstovo galinim apimtis ir turinys. galiojimo davimas yra vienaalis sandoris. Kadangi galiojimas duodamas galinimams patvirtinti ir nelieia galiotinio interes, jo davimas nereikalauja pastarojo pritarimo. galiojimas paprastai duodamas pavedimo, darbo ar kitos sutarties pagrindu. Taiau kartais galiojimas gali bti duodamas ir nesant susitarimo atstovauti, bet tikintis, kad asmuo, nurodytas galiojime kaip atstovas, atliks jame nurodytus veiksmus. galiojimas gali bti duodamas vieno arba keli asmen vardu. galiojim taip pat gali duoti vienas arba keli asmenys drauge. galiojimas gali bti duodamas ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Taiau iuo atveju reikia turti omenyje tai, kad juridiniai asmenys turi civilin teisnum, atsivelgiant nustatytus j veiklos tikslus. Todl juridiniam asmeniui galiojimas gali bti duodamas sudaryti tiems sandoriams, kurie neprietarauja jo statams (nuostatams) arba bendriems tos ries organizacij nuostatams. Priklausomai nuo galiojime idstyt galinim apimties ir turinio, skiriamos ios galiojim rys: vienkartinis, specialusis ir bendrasis, arba generalinis. Vienkartinis galiojimas duodamas atlikti vienam konkreiam veiksmui. Specialusis galiojimas duodamas atlikti vienariams veiksmams per tam tikr laiko tarp. Bendrasis arba generalinis galiojimas duodamas sudarinti vairiems sandoriams ir atlikinti vairiems teisiniams veiksmams, susijusiems su davusios galiojim organizacijos veikla arba su pilieio turto valdymu apskritai. galiojimas visada turi bti ireiktas raytine forma, kitaip tariant, galiojimo idavimas tai sandoris, visais atvejais reikalaujantis raytins formos. Kitokia forma galiojimas negali bti duodamas. Pilieio duodamas galiojimas btinai turi bti pasiraytas galiotojo ir patvirtintas kompetentingo organo. Kai kuriems galiojimams statymas numato btin notaro patvirtinim. Nesilaikant io reikalavimo, galiojimas tampa negaliojantis. Notarikai patvirtintiems galiojimams prilygsta: kari ir kit asmen, besigydani karo ligoninse, sanatorijose bei kitose karinse gydymo staigose, galiojimai, patvirtinti t ligonini, sanatorij ir kit karini gydymo staig virinink, j pavaduotoj medicinos reikalams, vyresnij ir budinij gydytoj; kari galiojimai, o karini dalini, staig ir karo mokykl dislokavimo punktuose, kur nra notar biur ir kit organ, atliekani notarinius veiksmus, taip pat darbinink ir tarnautoj, j eimos nari ir kari eimos nari galiojimai,
28

patvirtinti t dalini, jungini, staig ir mokykl vadov (virinink); ir asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo vietos virinink. Kitiems fizini asmen duodamiems galiojimams, kaip antai, galiojimui gauti korespondencij, konkreiai gauti siuniamus pinigus ir siuntinius, taip pat darbo umokest bei kitokius mokjimus, susijusius su darbo santykiais, galiojimui gauti autorin atlyginim u savo krinius, iradimus, gauti pensijas, paalpas, stipendijas, sumas i bank ir atsiimti keistus ar duotus pasaugoti daiktus notarinio patvirtinimo nereikia. iuos galiojimus gali patvirtinti: organizacija, kurioje asmuo dirba ar mokosi, but eksploatavimo organizacija, utikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavim, stacionarin gydymo staiga, kurioje jis gydosi, esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas. Notarins formos reikalavimas, netaikomas galiojimams, kuriuos iduoda juridinis asmuo. iuos galiojimus pasirao juridinio asmens mons, staigos, organizacijos vadovas (savininkas), jame udedamas tos mons, staigos, organizacijos antspaudas. Valstybins, kooperatins ar visuomenins organizacijos duodam galiojim pinigams ar kitokioms turtinms vertybms gauti ar iduoti turi pasirayti taip pat ir ios organizacijos vyriausiasis (vyresnysis) buhalteris. Kiekvieno galiojimo galiojim riboja laikas. galiojimo terminas negali bti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas galiojime nenurodytas, galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Kadangi statym leidjas galiojimo galiojim sieja su terminu, todl kiekviename galiojime btinai turi bti nurodyta jo sudarymo data. Tai padeda nustatyti galiojimo pradin, o kartais ir pabaigos moment, jeigu galiojime nenurodytas jo galiojimo terminas. Kadangi galiojimo termin visada apibria laikas, tai prajus tam tikram laiko tarpui, kuriam buvo duotas galiojimas, jis pasibaigia. Taiau galiojimas gali pasibaigti ir neprajus jame numatytam terminui. Pirmiausia galiojimas, jeigu jis buvo duotas vienkartiniam veiksmui atlikti, pasibaigia veiksm atlikus. Kadangi galiojimas iduodamas susitarimo atstovauti pagrindu, jis gali pasibaigti ir galiotojui ar galiotiniams atsisakius galiojimo. Tiek galiotojas, tiek galiotinis gali atsisakyti galiojimo nepriklausomai nuo motyv. Taip pat negalioja jokie susitarimai tarp galiotinio ir galiotojo dl teiss atsisakyti galiojimo apribojimo. galiojimas baigiasi pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim arba kuriam buvo duotas galiojimas, taip pat mirus galiojim davusiam asmeniui, pripainus t asmen neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Taip pat galiojimas panaikinamas mirus asmeniui, kuriam galiojimas duotas, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu. T14.5. Pergaliojimas galiotojo duotus galinimus turi gyvendinti tas asmuo, kuriam jie duoti. Taiau galimi atvejai, kada juos gali gyvendinti ne pats galiojim turintis asmuo, bet kitas, t.y. galiotinis savo galinimus gali perduoti kitam asmeniui. Tuo atveju, kada atstovas savo galinimus perduoda kitam asmeniu, turime pergaliojim. Pergaliojimo atvejai grietai apibrti statyme. Pergaliojimas galimas iais dviem atvejais: 1)jeigu atstovui toki teis suteikia atstovaujamojo duotasis galiojimas, 2) jeigu atstovas dl susidariusi aplinkybi priverstas perduoti savo galinimus kitam asmeniui, kad apsaugot galiotojo interesus. Pergaliojimo atveju asmuo, kuriam atstovas perduoda savo galinimus, tampa davusio galiojim asmens atstovu. Taiau tai nereikia, kad tarp atstovaujamojo ir atstovo pasibaigia atstovavimo teisinis santykis. Btent todl asmuo, perduodantis galinimus (pergaliotojas) privalo informuoti apie tai galiotoj ir praneti jam reikiamas inias apie asmen kuriam perduoti galinimai. galiotojas gali nualinti galiotinio parinkt asmen ir drauge panaikinti pergaliojim. Jeigu galiotinis nepranea galiotojui apie pergaliojim ir neinformuoja pastarojo apie pasirinkt asmen, jis atsako u pasirinkto asmens veiksmus kaip u savo. vykds i pareig galiotojas atsako tik u savo asmens parinkim, ir jeigu parenkant asmen nebuvo apsirikta, galiotinis neatsako u jo veiksmus. Pergaliojimo turin apibria pagrindinio galiojimo turinys. galiotinis pergaliojimo bdu negali suteikti pergaliojamajam asmeniui tokio galinimo, kurio jis pats neturi. Galima pergalioti visus galiojime numatytus galinimus arba tik kai kuriuos i j. Pergaliojant tik kai kuriuos galiojime numatytus galinimus, turime dalin pergaliojim. Skirtingai nuo galiojimo, pergaliojimas visais atvejais turi bti notarikai patvirtintas. Kadangi pergaliojimas i esms priklauso nuo pagrindinio galiojimo, tai jo terminas negali bti ilgesnis u pagrindinio galiojimo termin. Taiau pergaliojimo terminas gali bti kur kas trumpesnis arba net ribojamas vienkartinio juridinio veiksmo atlikimo momentu. Pasibaigus pagrindiniam galiojimui, pergaliojimas taip pat netenka galios. Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo, gavs galiojim pergaliojimo bdu, gali nuo jo atsisakyti. Kaip pagrindinio galiojimo davimo atveju, taip ir pergaliojimo atveju, susitarimas apriboti teis atsisakyti nuo galiojimo negalioja. T14.6. galiojimo pasibaigimas
29

Pasibaigus galiojimui atsiranda tam tikros teisins pasekms. Apie galiojimo panaikinim galiotojas privalo praneti galiotiniui, taip pat jam inomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais dalyvauti duotas galiojimas. Toki pai pareig turi galiotojo teisi permjas, kai galiojimas baigiasi pasibaigus galiojim davusiam juridiniam asmeniui, taip pat asmeniui mirus, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Tokia taisykl nustatyta todl, kad pasibaigus galiojimui ir nepraneus apie tai galiotiniui, jis gali ir toliau atlikinti tuos veiksmus, kurie numatyti galiojime, nors to jau ir nereikia davusiam galiojim asmeniui. Sandoriai ir kiti juridiniai veiksmai, atlikti galiotinio iki to momento, kai jis suinojo ar turjo suinoti apie galiojimo pasibaigim, yra privalomi galiotojui ir jo teisi permjams. Iimt sudaro tie atvejai, kada apie galiojimo panaikinim inojo ar privaljo inoti tretieji asmenys, su kuriais galiotinis sudar atitinkamas sutartis. iuo atveju i sudaryt su jais sutari atsirandanios teiss ir pareigos jokios teisins reikms galiotojui neturi. Siekiant apsaugoti tiek galiotojo, tiek ir jo teisi permjo, o taip pat treij asmen teises ir interesus, statym leidjas pareigoja galiotin ir jo teisi permjus galiojimui pasibaigus tuojau grinti j galiotojui ar jo teisi permjams. Juridini veiksm, vykdyt asmens, neturinio galinim arba virijant galinimus, pasekms (atstovavimas be galinim) Kadangi be galinimo negali bti atstovavimo, bet koki sandori sudarymas kito asmens vardu ir interesais, neturint tam galinimo ar j virijant, laikomas negaliojaniu. i sandori negaliojim slygoja tai, kad asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris neturint ar virijant galinimus, privalo tai inoti, nes galiojimas skiriamas tretiesiems asmenims, kurie i jo turinio gali sprsti, kokie galinimai duoti galiotiniui. Todl jis negali reikalauti, kad asmuo, kurio vardu sudarytas is sandoris, vykdyt atsirandanias i jo pareigas. Taiau sandoris, sudarytas neturint galinim ar juos virijant, gali sukurti, pakeisti ir panaikinti atstovaujamojo teises ir pareigas, jeigu pastarasis po to pritaria visam iam sandoriui ar virijaniai galinimus sandorio daliai. Atstovaujamojo pritarimas sandoriui, sudarytam neturint galinim arba juos virijant, yra vienaalis jo valios ireikimas. Toks pritarimas gali bti padarytas odiu ir ratu. odinis pritarimas leidiamas tik tuo atveju, jeigu paties sandorio sudarymas nereikalauja raytins formos. Kartais pritarimas gali rykti ir i atstovaujamojo veiksm turinio. Vlesnis atstovaujamojo pritarimas sandor daro galiojant nuo jo sudarymo momento. Asmuo, su kuriuo sudarytas sandoris neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamajam pritarus tampa pareigotu ir negali atsisakyti sandorio, motyvuodamas tuo, kad atstovas neturjo galinim. Sandoris, sudarytas neturint galinim, atstovaujamajam vliau jam nepritarus, nesukuria jam teisi ir pareig, o sandorio, sudaryto virijant turimus galinimus, toji dalis, kurioje galinimai neviryti, yra privaloma atstovaujamajam ir treiajam asmeniui. Tais atvejais, kada sandoriui, sudarytam neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamasis nepritar ir dl to treiasis asmuo turjo nuostoli, pagal bendr taisykl jis negali reikalauti j atlyginimo, kadangi jis inojo arba privaljo inoti, ar turi ir kokius galinimus turi asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu. Taiau tuo atveju, jeigu asmuo, veiks be galinim ar virydamas juos, suklaidino treij asmen dl turim galinim, pastarasis gali reikalauti susidariusi nuostoli atlyginimo, remdamasis bendrais alos atlyginimo pagrindais. T15. Terminai civilinje teisje. Iekinin senatis T15.1,2.Termin reikm civilinje teisje.Termin vieta civilins teiss juridini fakt sistemoje Neretai civilini teisini santyki atsiradimas, pasikeitimas ar nutrkimas yra siejamas su terminu. Laiko tkm yra objektyvus procesas. Todl teis gali nustatyti tik konkret laiko tarp, jo pradi bei pabaig. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba inyksta be mogaus valios, t.y. vykiu . Terminu civilinje teisje laikomas laiko momentas (kalendorin data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mnuo,diena ir t.t.), kuriam sujus ar pasibaigus, statymas ar ali susitarimas numato tam tikr civilini teisi ar pareig atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. Terminai pagal vairius kriterijus gali bti klasifikuojami ris. Pagal tai, kas nustato konkret termin, jie yra skirstomi statymo nustatytus, ali susitarimu nustatytus ir teismo (arbitrao) nustatytus terminus . statymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobdio, t.y. j negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei teismas (arbitraas), ir j laikymasis yra visiems privalomas. Jeigu statymas termino nenustato, alys konkret termin gali numatyti sutartyje. Sutartyje nustatytus terminus alys savo susitarimu gali keisti, atitinkamai pakeisdamos sutart (sutrumpinti arba prailginti). Terminus dar gali nustatyti teismas arba arbitraas, nagrindami civilin byl. Teismas taip pat gali nustatyti, nuo kurio momento sandoris yra laikomas negaliojaniu.
30

T15.3-10. Termin rys. Civilini teisi gyvendinimo terminai. Naikinamieji terminai. Garantiniai terimai. Pretenziniai terminai. Civilini teisini pareig vykdymo terminai. Bendrieji ir daliniai terminai Pagal teisines pasekmes terminai skirstomi gyjamuosius, naikinamuosius ir terminius, kuriems sujus, pasikeiia civiliniai teisiniai santykiai. gyjamieji yra tokie terminai, kuriems sujus, atsiranda tam tikr civilini teisi ar pareig. Tokie terminai yra gyjamosios senaties terminai. Naikinamaisiais vadinami terminai, kuriems sujus pasibaigia tam tikros civilins teiss ar pareigos. galiojimo terminas negali bti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas galiojime nra nurodytas, toks galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Sujus iam terminui, galiojimas pasibaigia. Savo ruotu naikinamieji terminai gali bti absoliuts arba santykiniai. Sujus absoliuiam naikinamajam terminui, civilins teiss ar pareigos pasibaigia negrtamai, nes to termino atstatyti ar prailginti negalima. Dl svarbi prieasi praleistas santykinis naikinamasis terminas gali bti teismo atstatytas arba prailgintas, todl civilins teiss ir pareigos iam terminui sujus negrtamai nepasibaigia. Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems i civilini teisini santyki, pareikti, sudaro atskir grup.Tai garantiniai, pretenziniai ir iekinins senaties terminai. Garantiniai terminai tai statymo ar ali susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena i sutarties ali atsako u daikto trkumus. Pretenziniais laikomi statymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos alis gali pareikti reikalavimus kitai aliai neteismine tvarka dl jos teisi ar interes paeidimo. Iekinins senaties terminai yra statymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikti iekin teisme ar arbitrae dl paeistos teiss ar intereso gynimo. Pagal termino nustatymo princip, terminai gali bti apibrti ir neapibrti. Terminai gali bti apibrti keliais bdais: 1) nurodant kalendorin dat; 2) nustatant laiko tarp, skaiiuojam metais, savaitmis, dienomis arba valandomis; 3) nurodant vyk, kur neivengiamai turi vykdyti. Terminai gali bti apibriami ir kitais bdais (normaliai reikalingu laiku, pareikalavimo momentu). Kai terminui apibrti vartojami vertinamieji poymiai, (protingas terminas, normalus terminas) teismas privalo isiaikinti, ar konkretus terminas iuos kriterijus atitiko. Kalendorine data terminas daniausiai apibriamas ali susitarimu. Atskirais atvejais termin kalendorine data gali apibrti statymas. Daniausiai statymas ir alys termin apibria nustatant laiko tarp, skaiiuojam metais, mnesiais ar dienomis. Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrei kalendorin dat, nuo kurios terminas bus pradedamas skaiiuoti ar kuriai sujus jis pasibaigs, terminas apibriamas nurodant vyk, kuris neivengiamai turs vykti. Terminas gali bti apibriamas ir kitais vykiais, pavyzdiui:fizinio asmens mirtimi, kitos prievols pasibaigimu ir pan. Jeigu vykis nevyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota. Kai vykis nevyksta ali planuotu metu, alys gali susitarti dl termino pratsimo iki kol jis vyks, arba dl kito termino nustatymo. Jeigu nra aiku, ar vykis vyks, pripaintina, jog kalbama ne apie termin, o apie sutarties slyg. Terminai gali bti skirstomi bendruosius ir dalinius, tais atvejais, kuri vykdymas idstytas keliais etapais.Bendrieji visiems sutartiniams sipareigojimams vykdyti. Daliniai, tik tam tikriems veiksmams, sutarties sipareigojim daliai vykdyti. T15.12-16. Termin pasibaigimas. Bendros termin pasibaigimo taisykls. Termino eigos pradia ir pabaiga. Veiksm vykdymo tvarka paskutin termino dien. Specialios termin skaiiavimo taisykls. Terminas prasideda rytojaus dien po tos kalendorins datos ar vykio, kurie apibria jo pradi. Pavyzdiui, jeigu pirkjas aldytuv pirko sausio 10 dien, tai garantinis terminas pradeda galioti sausio 11 dien. i nuostata yra bendra termino eigos pradios nustatymo taisykl. Taiau termino pradia gali bti nustatoma ir pagal kitokias taisykles. Pavyzdiui, nesant galimybs nustatyti dien, kuri buvo gautos paskutins inios apie dingusj, dingimo pradia laikoma pirmoji diena mnesio, einanio po to mnesio, kur buvo gautos paskutins inios apie nesantj, o jeigu to mnesio negalima nustatyti ateinanij met sausio pirmoji diena. Svarbu tiksliai nustatyti ne tik termino pradi, bet ir jo pasibaigimo moment. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutin termino met mnes ir dien. .Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio dien. Jeigu metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas, pasibaigia tok mnes, kuriame nra reikiamos dienos, terminas pasibaigia paskutinij to mnesio dien. Jeigu terminas apibrtas puse mnesio, jis pasibaigia penkioliktj dien, nesvarbu, kiek dien turi mnuo. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien. Jeigu paskutin termino diena yra ne darbo diena, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ne darbo dienomis laikomos poilsio (etadienis ir sekmadienis) bei veni dienos: sausio pirmoji,
31

krikioni Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), liepos etoji, lapkriio pirmoji, Kaldos gruodio dvideimt penktoji ir dvideimt etoj. Jeigu Vyriausybs nutarimu poilsio diena perkeliama kit dien, i diena taip pat yra laikoma ne darbo diena. Jei vieni ar kiti veiksmai turi bti atlikti tam tikroje staigoje, taiau ta staiga dl tam tikr objektyvi prieasi nedirba, pavyzdiui, dl avarijos, gaisro ir pan., minta taisykl turt bti taikoma taip pat. Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai is veiksmas turi bti atliktas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos.Jeigu civilini teisini santyki subjektai yra skirtingose laiko juostose, dvideimt ketvirta valanda turi bti nustatoma pagal vietin laik. Todl jeigu dokumentai ar praneimai yra tekti pato ar telegrafo staigai iki dvideimt ketvirtos valandos ir tai yra patvirtinta antspaudu, laikoma, jog terminas nra praleistas. Jeigu veiksmai turi bti atlikti organizacijoje, terminas pasibaigia t valand, kuri ioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, pasibaigia atitinkamos operacijos. Pavyzdiui: bankas pinigines operacijas atlieka iki 16 valandos, transporto organizacija krovinius perveimui priima iki 19 valandos ir pan. Jeigu organizacijoje nebuvo laikomasi nustatytos darbo laiko tvarkos ir ji apskritai nedirbo, terminas negali bti laikomas praleistu. Tokiu atveju paskutine termino diena reikt laikyti ateinani dien. Termin skaiiavimo taisykls turi svarbi reikm tarptautinje prekyboje. Todl valstybs siekia unifikuoti savo statymus, reguliuojanius termin nustatym ir skaiiavim. Pavyzdiui, 1973 m. gegus 16d. buvo pasirayta Europos Konvencija dl termin skaiiavimo. Subjektinis egzistavimo terminas. T15.11. Termino praleidimas. T15.17. Civilini teisi gynimo terminai.T15.18. Iekinin senatis. T15.19. Iekinins senaties svoka ir reikm. Iekinin senatis tai nustatytas terminas, per kur galima ginti savo paeistas teises ir interesus, pareikiant iekin teisme, arbitrae ar kitomis statymo nustatytomis gynimo formomis. Taigi iekinin senatis yra laiko tarpas, per kur galima priverstinai, t.y.valstybs pagalba, gyvendinti savo teises. Iekinin senatis nustatyta dl vairi prieasi. Pirma, btina garantuoti turtini santyki stabilum bei aikum. Toks stabilumas neegzistuot, jeigu galimyb reikalauti gynybos nebt ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktini bylos aplinkybi nustatymas tapt labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu iekinys bt pareikiamas prajus deimiai, trisdeimiai ar penkiasdeimiai met nuo teiss paeidimo. Treia, iekinins senaties termin egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti sipareigojim vykdym. Pasibaigus statymo nustatytam terminui, inyksta teis iekinin paeistos teiss gynyb. Taiau pati paeista subjektin teis, taip pat teis kreiptis teism dl teismins gynybos neinyksta. Reikalavim apginti paeist teis teismas ar arbitraas priima nagrinti nepriklausomai nuo iekinins senaties termino pasibaigimo. Tai paaikinama dviem aplinkybmis: pirma, teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo kitos nepriklausanios teiss. Teis kreiptis teism galima gyvendinti nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja teis priverstin paeistos teiss gynim. Antra, iekinins senaties terminas gali bti praleistas dl svarbi prieasi, todl teismas ar arbitraas, nustats fakt, turi teis pralaist iekinins senaties termin atstatyti. Be to, nustatyti, ar iekinins senaties terminas yra praleistas, paprastai manoma tik iaikinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustaius moment, nuo kurio prasidjo io termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitraas iekinin senat taiko tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitraas turi ginti paeist teis ir pasibaigus iekinins senaties terminui. Teiss normos, nustatanios iekinins senaties terminus, j skaiiavim, yra imperatyvinio pobdio. Todl ali susitarimu pakeisti iekinins senaties terminus ir j skaiiavimo tvark neleidiama. Iekinins senaties terminus btina skirti nuo naikinamj termin (prekliuzyvini). Naikinamajam terminui pasibaigus, inyksta pati subjektin teis, tuo tarpu pasibaigus iekinins senaties terminui, subjektin teis neinyksta, o inyksta tik teis priverstin paeistos teiss gynim. Naikinamiesiems terminams nra taikomos taisykls, nustatytos iekinins senaties termin skaiiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui. Iekinins senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim, o naikinamj termin pradia paprastai nra siejama su subjektins teiss paeidimu. T15.20. Iekinins senaties termin rys Iekinins senaties terminai skirstomi bendruosius ir specialiuosius, arba sutrumpintus. Bendrasis iekinins senaties terminas yra treji metai. is terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu statymas nenustato kitoki, t.y. specialij iekinins senaties termin. Specialieji, arba sutrumpinti, iekinins senaties terminai nustatomi atskiromis reikalavim, kylani i vairi civilini teisini santyki, rims. Nustato sutrumpint ei mnesi iekinins senaties termin iems reikalavimams: 1) iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo; 2) iekiniams dl parduot daikt trkum; 3) iekiniams, pareikiamiems dl netinkamos kokybs produkcijos, taip pat dl nekomplektins produkcijos patiekimo; 4) iekiniams dl rangovo atlikto darbo trkum. Iekiniams dl pastat ir rengim trkum taikomas sutrumpintas vieneri met iekinins senaties terminas.
32

Iekiniams, pareikiamiems dl krovini, keleivi ir bagao perveimo, taikomas sutrumpintas dviej mnesi terminas, jeigu j pareikia siuntjas, gavjas arba keleivis, arba ei mnesi terminas, jeigu iekin pareikia transporto organizacija. Iekiniams, kylantiems i santyki tarp ryi organizacij ir klient, yra nustatytas sutrumpintas 2 mnesi iekinins senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems i tarptautinmis sutartimis reguliuojam santyki, taikomi tarptautinse sutartyse nustatyti iekinins senaties terminai. Iekinins senaties termin nustatymas yra statym leidjo prerogatyva. .Iekinin senatis nra taikoma absoliuiai visiems santykiams. T15.21. Reikalavimai, kuriems iekinin senatis netaikoma Iekinin senatis netaikoma iems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dl asmenini neturtini teisi paeidimo, iskyrus moralins alos atlyginim ir kitus statym nustatytus atvejus; 2) indlinink reikalavimams imokti indlius, dtus taupomj ar kit bank (iuolaikinmis slygomis teismai turt i norm taikyti ir tais atvejais, kai indlis buvo patiktas monei ar organizacijai, neturiniai banko statuso), taip pat iekinin senatis neturt bti taikoma ir reikalavimams dl palkan u indlius iiekojimo; 3) Lietuvos Respublikos statym nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams. Iekinin senatis neturt bti taikoma reikalavimams pripainti negaliojaniu sandor. Kai iekinins senaties terminas pasibaigia iki iekinio pareikimo, o skolininkas reikalauja taikyti iekinin senat, teismas ar arbitraas iekin turi atmesti, jeigu nenustato, kad iekinins senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties. Pasibaigus pagrindinio reikalavimo iekinins senaties terminui, negali bti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti iekinins senaties terminai dar nra pasibaig. Taiau iekinins senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindin reikalavim, jeigu jam nustatytas iekinins senaties terminas nra pasibaigs. T15.22. Iekinins senaties termino eigos pradia Iekinins senaties termino eiga prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. O teis iekin atsiranda t dien, kada asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Tokiu bdu teiss iekin atsiradimo moment, o drauge ir iekinins senaties termino eigos pradi, statymas sieja su subjektyviu kriterijumi subjektins teiss turtojo suvokimu, jog jo teis yra paeista. Daniausiai asmuo suino apie savo teiss paeidim t pai dien, kuri ji yra paeidiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teiss paeidimo momento iki suinojimo apie teiss paeidim praeina tam tikras laiko tarpas. Tais atvejais, kai asmuo dl savo nerpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesuinojo apie savo teiss paeidim, teismas turi nustatyti moment, kada rpestingas, apdairus mogus tokioje pat situacijoje turjo ir galjo suinoti apie savo teiss paeidim. Aplinkyb, jog nra inomas konkretus asmuo, paeids teis, neturi reikms iekinins senaties termino eigos pradiai. Taiau tokiu atveju negalima pareikti iekinio, nes nra inomas atsakovas. Dl aptariamosios prieasties praleidus iekinins senaties termin, teismas turt j pripainti praleistu dl svarbios prieasties, ir iekinins senaties terminas turt bti atstatytas. Jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas terminas, tai jos nevykdymas pagal t termin reikia kreditoriaus interes paeidim. Vadinasi, sujus prievols vykdymo terminui, prasideda ir iekinins senaties terminas, nes kreditoriui yra inomi prievols vykdymo terminai. Jeigu dl atitinkam santyki skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, iekinins senaties terminas prasideda nuo to momento, kada kreditorius suino apie skolininko atlikt udraust veiksm. Jeigu prievol turi bti vykdoma dalimis, pavyzdiui, kas mnes suderta patiekti nustatyt preki kiek, tai kiekvienam tokiam reikalavimui iekinins senaties terminas skaiiuojamas atskirai, t.y. nuo to momento, kada kreditorius suinojo arba turjo suinoti, jog skolininkas nevykd prievols dalies. Ginant nuosavybs teis, iekinins senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kada savininkas suinojo arba turjo suinoti apie savo nuosavybs paeidim, pavyzdiui, nuo tos dienos, kai savininkas suinojo apie savo turto aret. Jeigu i asmens buvo iiekotos sumos ne gino tvarka, tai iekinins senaties terminas dl nepagrstai ne gino tvarka iiekot sum grinimo turi bti pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri asmuo gavo banko praneim apie t sum nuraym ne gino tvarka. Iekinins senaties terminas regresiniam iekiniui pareikti turi bti skaiiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo suinojo apie iiekojim i jo turto treiojo asmens naudai. Iekinins senaties terminas dl alos, padarytos laikinai netekus darbingumo, iiekojimo skaiiuojamas nuo darbingumo netekimo dienos, o dl pastovaus netekimo nuo tos dienos, kuri nukentjusysis neteko ankstesnio udarbio arba nuo sveikatos praradimo dienos, jeigu nukentjusysis negaudavo jokio udarbio. Iekinins senaties terminas dl alos, padarytos netekus maitintojo, iiekojimo skaiiuojamas nuo nukentjusiojo mirties dienos.
33

Jeigu yra nustatytos sankcijos u periodinius paeidimus, pavyzdiui, delspinigiai u kiekvien praleist dien, tai kiekvienai dienai iekinins senaties termino eiga pradedama skaiiuoti i naujo. statymai gali daryti iimt i bendros taisykls, iekinins senaties termino eigos pradi nustatydami nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Asmen pasikeitimas prievolje takos iekinins senaties eigai neturi. T15.23-25. Iekinins senaties termino sustabdymas ir nutraukimas. Paeistos teiss gynimo atvejai, iekininei senaiai pasibaigus. Iekinins senaties pasibaigimo pasekms. Dl vairi prieasi asmuo gali neturti galimybs pareikti iekin, nors apie savo teiss paeidim jis inojo. Tokiais atvejais, matyt, nebt pagrindo iekinins senaties terminui priskirti ir t laiko tarp, per kur objektyviai nebuvo manoma ginti savo teisi. Tad laikas, kuris prajo iki iekinins senaties termino sustabdymo, turt bti skaitoma iekinins senaties termin, o laikas, kur is terminas buvo sustabdytas, j neturt eiti. Inykus aplinkybei, dl kurios buvo sustabdyta iekinin senatis, senaties terminas tsiasi toliau. Vadinasi, iekinins senaties termino sustabdymas turi bti suprantamas ne kaip laiko sustabdymas (nes to padaryti nemanoma), o tik laiko tarpo, per kur objektyviai nebuvo galima pareikti iekinio, neskaitymas iekinins senaties termin. Iekinins senaties termino eiga sustabdoma iais atvejais: 1) jeigu pareikti iekin trukd nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga - potvynis, ems drebjimas, kitokios stichins nelaims). Btina slyga, kad asmuo apie ias aplinkybes neinot i anksto ir neturt galimybs j ivengti, t.y. btini du kriterijai aplinkybi neivengiamumas ir nenugalimumas; 2) jeigu Lietuvos Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas - karo, stichini nelaimi atveju); 3) jeigu iekovas arba atsakovas veikianiame Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, t.y. dalinyje, kuriame yra paskelbta karin padtis. Tokia situacija galima paskelbus alyje karo padt arba atliekant faktinius karinius veiksmus, dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie, palaikydami taik, turi teis atlikti karinius veiksmus; 4) jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globjas. Kadangi pats neveiksnus asmuo negali ginti savo paeist teisi, o t u j daro globjas, tai laikas, kol globjas nra paskirtas, iekinins senaties termin neskaitomas. Taiau vien i aplinkybi iekinins senaties terminui sustabdyti nepakanka. Btina, kad jos atsirast arba egzistuot paskutiniuosius eis iekinins senaties termino mnesius, o kai iekinins senaties terminas trumpesnis negu ei mnesiai per vis iekinins senaties termino eig. Nuo tos dienos, kai inyko aplinkyb, kuri buvo pagrindas sustabdyti iekinin senat, senaties terminas tsiasi toliau, likusi termino dal prailginant iki ei mnesi, o jeigu iekinins senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai iki viso iekinins senaties termino. Iekinins senaties termino nutraukimas tai termino, sujusio iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo neskaitymas iekinins senaties termin. Iskyrus aplinkybes, dl kuri terminas nutrko, iekinins senaties termino eiga prasideda i naujo. iuo aspektu (elementu) termino nutraukimas ir skiriasi nuo jo sustabdymo, nes nra skaitomas jau sujs terminas. Be to, nutraukus termin, jo eiga prasideda i naujo, o sustabdius termin, jis pasibaigus sustabdymui, tsiasi toliau. Iekinins senaties termin nutraukia ios aplinkybs: 1. Iekinio pareikimas nustatyta tvarka. Iekinins senaties termin nutraukia iekinio pareikimas, kai buvo laikytasi inybingumo, statymo nustatytos iankstins ikiteismins gino nagrinjimo tvarkos bei kit iekinio pareikimo taisykli. Taiau teismingumo taisykli paeidimas negali bti laikomas iekinio pareikimo nustatytos tvarkos paeidimu. Jeigu iekininis pareikimas buvo grintas iekovui, tai tokie veiksmai iekinins senaties termino eigos nenutraukia. Jos nenutraukia taip pat iekinio, kur teismas paliko nenagrintu, pareikimas. Jeigu teismas nenagrinja baudiamojoje byloje pareikto iekinio, tai prie iekinio pareikim prasidjs iekinins senaties terminas tsiasi toliau nuo nuosprendio, kuriuo iekinys paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos. Pareikus iekin, iekinin senatis nutraukiama tiktai t asmen atvilgiu, kurie nurodyti iekininiame pareikime kaip atsakovai. Kit asmen atvilgiu iekinin senatis laikoma nutraukta t dien, kada buvo pateiktas atitinkamas pareikimas ir jeigu jis buvo priimtas. Jeigu byla sustabdoma, iekinins senaties eiga prasideda i naujo nuo jos sustabdymo dienos; 2. Jeigu pareigotas asmuo atlieka veiksmus, liudijanius asmen pripastant skol. Galimyb atnaujinti iekinins senaties termin yra, jeigu jis buvo praleistas dl svarbios prieasties. statymas nepateikia svarbi prieasi srao. Ar prieastis svarbi, savo nuoira turi sprsti teismas ir arbitraas. is klausimas turi bti sprendiamas kiekvienu atveju atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes. Tokiomis prieastimis gali bti pripainta iekovo ilgalaik komandiruot, stauot, liga, neinojimas, kas yra atsakovas.
34

T.16. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS T.16.1 Teiss gyvendinimo svoka.Kiekviena subjektin teis turi socialin vert tiek,kiek j galima gyvendinti,T.y.pasinaudoti subjektins teiss galimybmis tenkinti ios teiss subjekto materialinius ir dvasinius poreikius.Subjektins teiss turin gali sudaryti trij ri galimybs: 1.galimyb turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant; 2.galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito asmens ar asmen; 3.imtis teissaugos priemoni savo subjektinei teisei gyvendinti bei ginti. T.16.3 Civilini teisi gyvendinimo bdai.Civilins teiss subjektas gali gyvendinti savo teises bet kokiais statymu neudraustais bdais.Yra skiriami faktiniai ir juridiniai teiss gyvendinimo bdai. Faktinis pvz.yra toks bdas kai savininkas pats valdo savo turt,naudojasi juo bei disponuoja,nesudarydamas dl io turto sandori,kai pdinis faktikai pradeda valdyti paveldim turt. Juridiniai teiss gyvendinimo bdai- tai vairs sandoriai(pirkimas- pardavimas,dovanojimas,turto nuomojimas,pdinio pareikimo notarinei kontorai padavimas,kuriame jis pranea,kad priima palikim ir pan.).Tiek faktiniai ,tiek ir juridiniai subjektins teiss gyvendinimo bdai sukelia atitinkamas teisines pasekmes.Pvz.kai pdiniai pradeda paveldim turt valdyti ,reikia,kad jie perima visas palikjo teises ir pareigas.Tiek fiziniai tiek ir juridiniai asmenys gali savo teises gyvendinti per treiuosius atstovus.Toks atstovavimas gali bti pagrstas statymu(tv atstovavimas vaikams iki 15 met),administracini aktu(globj atstovavimas globotiniams),pavedimo sutartimi,kai vienas asmuo paveda kitam jo vardu ir interesais atlikti tam tikrus veiksmus.Atstovavimas visada veikia atstovaujamojo vardu,gyvendina atstovaujamojo teises,remdamasis atitinkamais galinimais,daniausiai nustatytais galiojimu,o neveiksni asmen atvilgiu statymu ar administraciniu aktu.Kai kurie usienio ali teisininkai mano,kad teisi gyvendinimas - faktinis naudojimasis,vartojimas ir disponavimo vykdymas treij asmen atvilgiu. CK 5 str.yra nuostata,kad civilines teises saugo statymai, iskyrus tuos atvejus,kada jos gyvendinamos prietaraujant j paskiriai, visuomens interesams, geriems paproiams.gyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomens morals principus.is straipsnis i esms nustato subjektini teisi gyvendinimo ribas. Piktnaudiavimo teise problema.Teis turinio civilini subjektini teisi bei j gyvendinimo rib paeidimas yra vadinamas piktnaudiavimu teise.Piktnaudiavimas teise yra ypatingos ries civilins teiss paeidimas,kai,gyvendindamas savo teis,teiss subjektas paprastai neperengia bendrojo elgesio norm,kurias nustato ios teiss turinys,bet panaudoja neleistinas tos teiss realizavimo formas,bdus. Piktnaudiavimas civilinmis teismis daniausiai reikiasi iais trimis atvejais: 1)kai teis turintis asmuo panaudoja jam subjektine teise suteiktas galimybes neleistinam tikslui,arba,kitaip pasakius,realizuoja teis prietaraujant jos paskiriai ms visuomenje; 2)kai subjektins teiss suteiktos galimybs gyvendinamos neliestinomis normomis; 3)kai teis turintis subjektas savo teisei ginti panaudoja statymu neleidiamas gynimo priemones. Piktnaudiavim teise reikia laikyti tok neleistin gynybos priemoni panaudojim,kada tai gali padaryti al kitam asmeniui,pvz.savininkas spygliuota tvora viela apsitveria savo sod ir paleidia elektros srov,kada perengiamos btinosios ginties ribos ir pan. Piktnaudiavimas teise sukelia tam tikr sankcij taikym: atsisakoma ginti subjektin teis,atimama teis objekt,gaut neleistinu bdu,atsisakoma taikyti vienas ar kitas konkreias gynimo priemones. T.16.8. CIVILINI TEISI GYNIMAS.Fiziniams asmenims bei organizacijoms pripastant tam tikras subjektines teises ,j subjektams btinos ir teisi gynimo nuo paeidim galimybs.Subjektini teisi,kuri negarantuoja btinos gynybos priemons,gyvendinimas visikai priklausyt nuo kit asmen valios bei valstybins valdios autoriteto.Todl btina garantuoti civilini subjektini teisi gynyb. Teisi gynimas- tai paios subjektins teiss turinio elementas,galimyb panaudoti teiss subjektui suteiktas teissaugos priemones savo teisei apsaugoti bei ginti. Tas faktas ,kad teis gynyb yra viena i subjektins civilins teiss galimybi,slygoja jos pobd ir turin.Pirmiausia tai reikia,kad teis gynyb,slygoja jos turin. Pirmiausia tai reikia,kad teis gynyb,kaip ir pati subjektin teis,yra teiss subjekto galimo elgesio matas,galimyb,susijusi su teissaugos priemoni panaudojimu.Antra ,teissaugos pobdio galimybs turi atitikti paios subjektins teiss pobd.Todl subjektinms turtinms teisms bdingos turtins gynybos priemons. Treia teis gynyb pagal savo turin,kaip ir subjektin teis apskritai,numato teissaugos priemones,garantuojanias subjektin teis visais jos gyvendinimo etapais. Civilini teisi gynimo bdai.Pagrindins teissaugos rys- yra teisi savigyna ir kreipimasis kompetentingas valstybs ar visuomens institucijas dl prievartos priemoni taikymo paeidjui .
35

Savigyna reikia suprasti visu tuos atvejus,kai asmuo ginasi savo jgomis ir priemonmis,nesikreipdamas teissaugos institucijas.O tai yra bdinga tik btinajai giniai,tiek savo teiss priverstiniam gyvendinimui jga.Btinoji gintis kai kuriais poymiais skiriasi nuo savigynos,bet bendra tarp j yra tai, kad ir vienu ir kitu atveju asmuo ginasi pats,pats priima vienokias ar kitokias priemones sau ,savo ar kit asmen teismis ginti ar gyvendinti.Todl savigyna yra platesn svoka, kuri,kaip viena i ri,eina ir btinoji gintis, taip pat btinasis reikalingumas, vadinamosios operatyvaus poveikio priemons ir panaiai. Svarbi savigynos ris yra btinoji gintis.Daugelyje usienio valstybi civiliniai statymai numato normas,nustatanias atleidim nuo atsakomybs btinosios ginties atveju.(plaiau vad.68-69 psl.) Nuo btinosios ginties ir btinojo reikalingumo reikia skirti operatyvaus poveikio priemones paeidjui,kuri imasi teis turintis asmuo savo subjektinei teisei ginti. Operatyvaus poveikio priemones laikomos tokios teissaugos priemons ,kurias civilini teisi paeidjui taiko pats teis turintis asmuo,kaip civilinio teisinio santykio alis,nesikreipdamas dl teiss gynimo kompetentingus valstybs ar visuomens organus.Jeigu btinoji gintis daniausiai taikoma ginant daiktins teises ir pat asmen,tai operatyvaus poveikio priemons neatskiriamai susijusios su prievoliniais teisiniais santykiais.ios priemons tai viena i kreditoriaus teisini garantij,kad skolininkas tinkamai vykdyt savo pareigas. Kitais atvejais,teis turintis asmuo gali kreiptis kompetentingus organus,kad ios apgint jo paeist ar ginijam teis.Tai ,kad civiliniai statymai tvirtina civilins apyvartos dalyvi lygyb,lemia ir civilini subjektini teisi gynimo pobd.Civilins teiss subjekt ginus paprastai sprendia institucijos,kurios n su vienu i t subjekt nra susijusios pavaldumo santykiais.Civiliniai ir civilinio proceso statymai numato,kad civilines teises nustatyta tvarka gina teismas, o kartais ir treij teismas(arbitraas) Specialiai statymu nustatytais atvejais civilins teiss ginamos administracine tvarka. Teis turinio asmens kreipimasis kompetentingas valstybs institucijas dl teiss apgynimo faktikai,reikia reikalavim,kad paeidjui bt pritaikytos prievartos priemons. Civilini teisi bdai turi ir vairius tikslus. Pagal tikslus ie bdai skirstomi sekaniai: 1.prevencinio pobdio priemons,kuri pagrindin paskirtis yra spti civilins teiss paeidimus ateityje. 2.tai civilini teisi gynimo bdai,betarpikai nukreipti teis turinio asmens turtins sferos apsauga,paeist teisi atstatym. 3.i civilini teisi gynimo bd grup turi paskirt ne tik tai apsaugoti nukentjusios alies turtin sfer,bet ir padaryti atitinkam poveik teiss paeidjui.pvz.iiekoti i skolininko ne tik nuostolius,bet taip pat ir netesybas. T29. Bendrieji sutarties nuostatai T28.PRIEVOLIN TEIS IR PRIEVOL T28.1. Prievolins teiss svoka.Civilinje apyvartoje dalyvauja teiss subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys,o kartais ir valstyb,kurie atlikdami visokiausius juridinius veiksmus gyja vairias materialines vertybes nuosavybs teise,patikjimo teise,teis laikinai naudotis tam tikru turtu,sumoka pinigus u paslaugas,teikia paskol,atlygina nuostolius,atlygina padaryt al,atlieka vairaus pobdio paslaugas,perduoda vieni kitiems tam tikras savo teises ir pareigas,vykdant kin veikl,komercin ar kitoki veikl.Taigi tarp teiss subjekt susidaro laibai daug ir vairi turtini ir asmenini neturtini santyki,kurie pagal savo prigimt ir turin slygoja atitinkam j teisin reguliavim.Visi ie santykiai,sureguliuoti teiss normomis,apibdinami vienu bendru terminu prievoliniai santykiai. Prievolins teiss reguliavimo dalyk taip pat sudaro turtiniai ir neturtiniai santykiai.Taiau j apimtis maesn,palyginus su civilins teiss dalyku,nes prievolin teis nereguliuoja nuosavybs santyki,santyki kylani i autorys-ts.Kalbant apie prievolins teiss reguliavimo dalyk,paymtina iskirtin jos savy-b,kad prievolins teiss normos daniausiai reguliuoja tuos turtinius ir asmeninius santykius,kurie pasiymi savo dinamikumu.,t.y.dl vairi materialini vertybi perjimo i vien asmen kitiems nuosavybs teise,patikjimo teise,laikinai naudotis,vairi paslaug suteikimo,nepriklausomai nuo juridinio pagrindo. Prievolins teiss normos ,reguliuodamos iuos santykius,suteikia jiems prievolini teisini santyki form t.y.j dalyviai gyja atitinkamas subjektines teises ir pareigas,u kuri netinkam vykdym arba nevykdym yra nustatyta i santyki alims turtin atsakomyb.Prievolins teiss teisinis reguliavimo metodas pagrstas bendrais civilini santyki teisinio reguliavimo principais,kaip antai:subjekt prievols lygiateisikumas,nuosavybs nelieiamumas,sutarties laisv ir nesikiimas privaius santykius,neleistinumas piktnaudiauti teise,visokeriopa civilini teisi teismin gynyba,ali kins veiklos laisv ir iniciatyva. Apibendrinant.Prievolin teis tai civilins teiss poakis,kur sudaro civilins teiss norm sistema,kurios,remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais,reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius,susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn,patikjimo teise arba laikinam naudojimui,dl vairi darb atlikimo ar paslaug teikimo,alos padarymo asmeniui ar turtui ir pan.
36

T28.4. Prievols svoka ir sudedamieji elementai. Prievols svoka buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje.Joje buvo skiriama;asmens teis teis daiktui,asmens asmenin teis teis asmeniui. Teis asmeniui yra asmens laisvs suvarymas,kuris veria asmen k nors daryti arba ko nors nedaryti.Tokio asmens suvarymo nebt,jeigu jo nevaryt prievols santykiai. Taigi pagal romn teiss doktrin ir teis - prievol yra teis reikalauti bet kurio veiksmo,tenkinanio turto interes arba nuo to veiksmo susilaikyti. Lietuvos teiss doktrinoje,statymuose ir postatyminiuose norminiuose aktuose svokaprievol vartojama vairiomis prasmmis: Prievol- kaip teisinis santykis; Prievol kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus arba susilaikyti nuo j kreditoriaus naudai; Prievol kaip dokumentas,kuriame ireikta skolininko pareiga. Prievol pagal savo juridin prigimt yra civilini teisini santyki ris,todl ji gali atsirasti tiktai tarp toki asmen,kurie pagal statym yra pripastami teiss subjektais. CK 165 str.Prievol apibria taip:Pagal prievol vienas asmuo(skolininkas)privalo atlikti kito asmens(kreditoriaus)naudai tam tikr veiksm,kaip antai:perduoti turt,atlikti darb,sumokti pinigus ir pan.,arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko,kad jis vykdyt savo pareigas Prievolinius teisinius santykius charakterizuoja ie bruoia: 1)prievols subjekt apibrtumas; 2)prievols dinamikumas; 3)prievols turinio apibrtumas(privalomumas) 4)prievols ali subjektini teisi gynimas; 5)prievols tikslingumas. 1)Prievols subjekt apibrtumas yra konkrets teiss subjektai,kurie turi grietai apibrtas subjektines teises ir pareigas. 2)Prievols dinamikumas prievol ekonomins apyvartos teisin forma,o ekonomin apyvarta yra labai dinamika,nes materialini vertybi perjimas i vien subjekt kitiems susijs su nuosavybs arba patikjimo teiss perjimu kitiems asmenims,arba vairi paslaug tiekimu. 3)Prievols turinio apibrtumas prievolin teis nesuteikia kreditoriui teiss veikti kaip jis nori,o suteikia tik teis reikalauti,kad skolininkas atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo toki veiksm,kurie sudaro prievols turin. 4)Prievols ali subjektini teisi gynimas.Prievols alys kreditorius ir skolininkas turi subjektines teisies ir pareigas prievolje.Kreditorius savo paeist reikalavim turi teis ginti teisme. 5)Prievols tikslingumas prievoliniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda dl to,kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu bdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus. Prievols elementai yra ie:1)prievols alys;2)objektas;3)turinys;4)forma. Prievoli alys prievolini teisini santyki alimis yra teiss subjektai,kurie i esms nesiskiria nuo kit civilini teisini santyki ali.Prievolines subjektines teises ir pareigas gali turti pilieiai,fiziniai asmenys,valstyb,juridiniai asmenys,t.y.kins veiklos subjektai,kins bendrijos,vairios visuomenins ,politins,labdaros organizacijos ir kt.Valstyb civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais i santyki dalyviais. Priklausomai nuo to,kas subjektines teises ir pareigas prievolje gyvendina,galima prievoles suskirstyti dvi ris:alys ir prievols;b)tretieji asmenys ir prievol. Objektas sudaro tai ,dl ko tarp teiss subjekt susidaro teisiniai santykiai. Pagal CK 165 str.,prievols objektu gali bti daiktai,veiksmai,krybin veikla,krybins veiklos rezultatas.Priklausomai nuo prievols objekto apibrtumo,kreditoriaus reikalavimo teiss atvilgiu prievols skirstomos ias ris:individuali prievol;alternatyvin prievol;fakultatyvin prievol;dalomos prievols;nedalomos prie-vols. Turinys sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai,kuriais alys,atlikdamos arba susilaikydamos nuo j atlikimo,gyvendina savo subjektines teises ir pareigas,atsirandanias i prievols.Pagal prievols ali subjektini teisi ir pareig gyvendinim t.y.tam tikr veiksm atlikim arba susilaikym nuo j atlikimo,prievols gali teigiamo turinio it neigiamo turinio. Prievols forma kreditoriaus subjektin teis reikalauti,kad skolininkas jo naudai atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo j,o subjektin skolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksm atlikimo turi bti ireikta tam tikra forma. CK 41-44 str.nurodo,kokie sandoriai turi sudaryti odine,raytine forma(paprasta ar notarine).Reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas - prievol daro negaliojania.Dl prievols reikalaujamos formos nesilaikymo kreditoriui arba skolininkui susidaro sunkum tiksliai apibrti savo subjektini teisi ir pareig turin,j vykdymo bdus bei terminus arba pati prievol gali bti pripainta negaliojania.
37

T28.5. Prievolini teisini skirtumas nuo daiktini teisini santyki. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss kaip civilins teiss institutas turtinius santykius reguliuoja statikos bsenoje,o prievoliniams santykiams yra btinas dinamikumas. T28.6. Prievoli sistema civilinje teisje. Prievolins teiss kaip civilins teiss poakio sistema analogika civilins teiss sistemai. Civilins teiss norm sistem,kuri sudaro prievolins teiss poak,pagal reguliuojam turtini ir asmenini santyki esm galima skirti: a) bendrj b) ypatingj. Bendroje dalyje idstytos principins prievoli nuostatos,kaip antai:prievoli atsiradimo pagrindai,prievoli vykdymo principai,prievoli vykdymo utikrinimo bdai,atsakomyb u prievoli paeidim bei prievoli pasibaigimo pagrindai.Bendroje dalyje idstytos bendrosios prievolins teiss nuostatos taikomos visoms prievoli rims,jeigu statymas arba prievols alys tarpusavio susitarimu nesutar kitaip. Ypatingoje prievolins teiss sistemos dalyje suformuluotos teiss normos,kurios reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius,atsivelgiant atskir prievoli ri ekonomin ir juridin prigimt,j atsiradimo pagrindus bei prievolini santyki dalyvi teisin status. Prievolini santyki vairov pagal savo prigimt,atsiradimo pagrindus ir kt.slygoja norm gausum ioje prievolins sistemos dalyje. Jeigu sistematizuoti prievoles pagal j atsiradimo pagrindus,galima bt iskirti dvi dideles grupes: 1)prievols atsirandanios i sutari sutartys dl turto perdavimo(pirkimo-pardavimo),dl darb atlikimo(rangos,kapitalins statybos ir kt.),dl patarnavim(keleivi,krovini perveimo,ekspedicijos,pasaugos,komiso,pavedimo ir kt.),dl pinig sumokjimo(pinigins prievols paskolos,banko paskolos ir kt.) 2)prievols atsirandanios i nesutartini santyki: a)vienaali sandori; b)administracini akt; c)iradim,mokslo,literatros ir meno krini susikrimo; d)alos,padarytos fiziniam asmeniui ar turtui; e)turto gijimo ar sutaupymo be pagrindo; f)i fizini ir juridini asmen kitoki veiksm. a)vienaaliai sandoriai turi t ypatum,kad tiesiogiai i j prievoliniai santykiai su asmeniu,kuriam jei adresuoti neatsiranda,nes reikia ir kito asmens valios ireikimo,t.y. atlikti veiksmus,kurie btini prievolei atsirasti.Kaip pavyzd ,galima nurodyti testament,galiojim,konkurso paskelbim. b)Prievols atsirandanios i administracini-teisini akt - CK 4str.2d.2p.nurodo,kad civilins teiss ir pareigos,t.y.subjektins prievolins teiss ir pareigos atsiranda i administracini akt. Administracinis aktas tai daniausiai kompetentingo valstybinio valdymo organo individualus aktas,kuriuo siekiam nustatyti,pakeisti arba nutraukti civilines teises ir pareigas. Administracinis aktas,kaip tiesioginis prievoli teisini santyki atsiradimo pagrindas,juridiniams asmenims(planavimo aktas)buvo plaiai taikomas sovietiniais laikais tvarkant ekonomik administraciniukomanditiniu metodu.Dabar LR kio subjektai(juridiniai ir fiziniai asmenys)sau subjektines prievolines teise ir pareigas sukuria sudarydami vairias sutartis tiek su vidaus kio subjektais,tiek su usienio kio subjektais.J preki eksport ir import reguliuoja LR Vyriausyb. Taiau paymtina,kad tvarkant tautos k privaios nuosavybs,kins veiklos laisvs ir iniciatyvos principais,administracinis prievols atsiradimo pagrindas nra plaiai taikomas. c)iradim,mokslo,literatros ir meno krini susikrimo aplinkybs,ivardintos CK 4str.3p.kaip juridiniai faktai,dl kuri atsiranda civilins teiss ir pareigos,nra prievolini santyki atsiradimo pagrindas.Krybins veiklos rezultatas gali bti prievols atsiradimo pagrindas tiktai tada,kada jis ireiktas objektyvia forma ir sudaro galimyb juo pasinaudoti kitiems asmenims.Toks pasinaudojimas autoriaus krini ir sudaro prievolini santyki atsiradimo pagrind t.y.autoriui ir asmeniui,kuris pasinaudojo kriniu,atsiranda subjektyvins teiss ir pareigos statymu nustatytomis slygomis ir tvarka. d)alos,padarytos fiziniam asmeniui ar turtui veiksmai,kuriais padaroma ala,kaip juridinis faktas prievolei atsirasti,isiskiria i kit prievoli atsiradimo pagrind tuo,kad ia nra ireikta prievolinio santykio ali laisvanorika valia kaip sutartyje arba sandoryje.Daniausiai prievoliniai teisiniai santykiai dl alos padarymo atsiranda prie ali vali,daniausiai dl neatsargumo.Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu. e)turto gijimo ar sutaupymo be pagrindo CK 512 str.nustat du savarankikus pagrindus prievolei atsirasti:1)turto gijimas be pagrindo;2)turto sutaupymas be pagrindo. i prievoli atsiradimo pagrind juridiniu pagrindu juridiniu poiriu galima vertinti kaip kvazisutart iuo atveju teiss subjektai nra prievoliniuose santykiuose,bet tarp j susidaro tokie teisiniai santykiai,kurie pagal savo turin analogiki prievoliniams santykiams.
38

i prievols alys,gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas privalo laikytis i reikalavim:a)skolininkas,grindamas turt gyt ar sutaupyt be pagrindo,privalo atlyginti pajamas,kurias jis gavo ar turjo gauti i io turto;b)skolininkas turi teis reikalauti i kreditoriaus,kad jam bt atlygintas jo padarytos btinos ilaidos be pagrindo gytam turtui per t pat laikotarp. f)i fizini ir juridini asmen kitoki veiksm pagal CK 4 1d.prievoliniai teisniai santykiai gali atsirasti dl toki fizini ar juridini asmen veiksm,kurie nors ir nra statymuose numatyti,bet pagal civilini statym bendruosius pradmenis bei prasm sukuria civilines teises ir pareigas. T28.11. Daugetas asmen prievolje kai kuriais atvejais prievolje gali bti keli kreditoriai ar keli skolininkai,arba kiekvienoje i prievols ali kreditoriai,bet vienas skolininkas,arba vienas kreditorius,bet keli skolininkai.Jeigu asmen dauget prievolje sudaro keli kreditoriai -vadinama aktyviu daugetu prievolje,o jeigu asmen dauget prievolje sudaro keli skolininkai vadinama pasyviu daugetu prievolje. Jeigu asmen dauget sudaro keli kreditoriai ar keli skolininkai,vadinama miriu daugetu prievolje. Regresin prievol pagal i prievol treiasis asmuo turi teis reikalauti i skolininko sumokti tam tikr pinig sum(arba perduoti kitoki turtin vertyb),kuri jis sumokjo u skolinink kreditoriui. Regresins prievols atsiradim visada slygoja vienos buvusios prievols alies dalyvavim prievoliniuose teisiniuose santykiuose su treiuoju asmeniu. Regresin prievol pagal statym atsiranda tada,kai statymas pareigoja asmen,nesant prievoliniuose santykiuose su kreditoriumi,vykdyti tai,k privalo vykdyti skolininkas. Regresins prievols plaiai taikomos prievoliniuose santykiuose tarp fizini asmen ,ir tarp fizini ir juridini asmen bei tarp juridini asmen. Dalin prievol vadinama tokia prievol,kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai,ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti lygi su kitais kreditoriais prievols dal,o kiekvienas i skolinink privalo vykdyti lygi su kitais skolininkais prievols dal,iskyrus tuos atvejus,kada statymas ar sutartis nurodo kitaip. Solidarin prievol vadinama tokia prievol,kurioje kreditori reikalavimai yra solidars skolininkams,o skolinink pareigos yra solidarios kreditoriams.Solidarin skolinink pareiga preziumuoja,kad kreditorius,kuriam vienas ar keli i skolinink iki galo nevykd prievols,turi teis reikalauti,kad likusi prievols dal vykdyt bet kuris i solidarini skolinink arba visi bendrai. Subsidiarin prievol vadinama tokia prievol,kuri pareigoja papildom skolinink kartu su pagrindini vykdyti prievol,bet daniausiai tiktai t dal, kuri nevykdyta pagrindinio skolininko.Subsidiarins prievols atsiradimo pagrindas yra sakymas arba sutartis. Subsidiarins ir solidarins prievoli skirtumai; 1)subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas daniausiai atsako tiktai pagrindinio skolininko nevykdytos prievols dalies ribose,o solidarinje prievolje,bet kuris i skolinink kreditoriaus reikalavimu privalo vykdyti vis prievol. 2)subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas,vykds prievol u pagrindin skolinink,turi teis iiekoti tai,k vykd u skolinink. Alternatyvi prievol tai tokia prievol,kurios skolininkui suteikia teis pasirinkti kokius veiksmus ar kok daikt privalo perduoti kreditoriui.t.y.pasirinkti vien i dviej ar daugiau prievols objekt. Fakultatyvin prievol tai tokia prievol,kurios skolininkas privalo perduoti apibrt, konkret daikt, taiau jis turi teis pakeisti daikt kitu,kurio perdavimas , laikantis sutarties slyg,vertinamas kaip tinkamas prievols vykdymas. Asmen pasikeitimas prievolje. Asmen pasikeitimas tai naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievolje.Prievoliniai santykiai yra labai dinamiki ir danai keiiasi j alys dl objektyvi ir subjektyvi aplinkybi. Civilinis kodeksas nustat asmen pasikeitim prievolje du bdus: 1)reikalavimo perleidim; 2)skolos perklimas. Reikalavimo perleidimas kreditorius turi teis perleisti reikalavim kitam asmeniui,jeigu tai neprietarauja statymui ar sutariai arba jeigu reikalavimas nra susijs su kreditoriaus asmenybe. Reikalavimo perleidimo atveju skolininko teisin padtis nesikeiia. Skolos perklimas tai pirmojo skolininko pakeitimas nauju skolininku.Skolos perklimui nustatytos kitokios taisykls negu kreditoriaus reikalavimo perleidimui.CK 242 str.1 d.nustat,kad perkelti savo skol kitam asmeniui skolininkas gali tiktai sutinkant kreditoriui. T29.1. Sutarties svoka ir reikm. Sutartis - daugiausiai paplitusi sandori ris. Sutartis - tai dviej ar daugiau asmen statymo reikalaujama tvarka ir forma ireiktas susitarimas dl civilini teisi ir pareig sukrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties poymis yra ali susitarimas. Reikia, kad sutart sudarani asmen ireikta valia bt suderinta tarpusavyje, siekiant bendr tiksl.
39

Sutarties svoka daugiareikm. Ji statymuose, mokslinje ir mokymo literatroje suprantama kaip: 1) raytinis dokumentas, kuris nustato ali teises ir pareigas; 2) teisinis santykis, kuris atsiranda i ali susitarimo; 3) juridinis faktas, kuris yra ali susitarimas. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keiia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukrusi civilin teisin santyk sutartis, teiss norm nustatytose ribose, reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvi elges iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sutartis yra viena i sandori ri. Kiekviena sutartis yra sandoris, taiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Kadangi sutartis yra sandori ris, jai taikomi visi bendri sandori reikalavimai (CK - 40-62 str.). T29.3 Pagrindins civilins sutarties funkcijos. Pirmiausia tikslinga iskirti sutarties iniciatyvos funkcij. Ji pasireikia sutarties dalyvi dispozityvikumu, t.y. galjimu sprsti tam tikros sutarties sudarymo klausim, pasirinkti kontrahent, nustatyti sutarties turin. Neperengdamos statymo nustatyt rib, sutarties alys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius santykius. Tai pat svarbi sutarties koordinacijos funkcija. Civiliniai statymai numato tik abstrakt sutari sudarymo ir tam tikros sutarties turinio model. Konkreiai sutariai sudaryti numatomi konkrets veiksmai ir terminai akceptui pareikti. Bdamos lygios, alys savo iniciatyva suderintos valios ireikimu nustato konkret savo elges, t.y. teises ir pareigas. Tuo pasireikia ali veiksm koordinacija. Treia yra sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis - paveikti sutarties alis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdyt sutarties slygas. Tai priemons sutari drausmei gyvendinti. i funkcija realizuojama priverstiniu prievols vykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybs priemones. T29.6. Sutari rys. T29.7. Vienaals ir dvials sutartys Vienaalmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena alis turi tiktai reikalavimo teis, o kita - tik t teis atitinkani pareig. Pagal toki sutart viena alis tampa kreditoriumi, o kita skolininku. Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas. itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipikas dvials sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti i pirkjo sumokti u parduot daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkjui parduot daikt. Savo ruotu pirkjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti perduoti jam nupirkt daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo sumokti pardavjui u t daikt. T29.8. Galutins ir parengtins sutartys (atlygintins ir neatlygintins) ias ris sutartys skirstomos pagal sutari vykdymo rezultat. Galutinmis vadinamos sutartys, kurios tiesiogiai sukuria alims teises ir pareigas. Pavyzdiui, perduotipriimti daiktus, atliktus darbus, suteikti patarnavimus ir pan. Parengtinmis vadinamos sutartys, kurios sukuria ali teises ir pareigas ateityje sudaryti tam tikr sutart numatytomis slygomis. Tai sutartis dl sudarymo ateityje kitos sutarties, kuri tiesiogiai pareigot alis atlikti tam tikrus veiksmus. T29.9. Sutartys treiojo asmens naudai Tai tarp dviej ali sudaroma sutartis, pagal kuri vykdyti prievol turi teis reikalauti tiek kreditorius, tiek ir sutartyje nurodytas treiasis asmuo, jeigu kitaip nenumatyta statyme arba sutartyje (CK-175 str.). ioje sutartyje viena sutarties alis ilygsta i kitos alies, kad i sutarties atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Sutarties sudaryme treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, todl treiasis asmuo nra sutarties alimi. Taiau jis ir nedalyvaudamas sudarant sutartis gyja savarankik teis. Paprastai treiasis asmuo jau nuo to momento, kai alys sudaro sutart, tiesiogiai gyja i sutarties teis reikalauti jos vykdymo. Kartu treiasis asmuo nra pareigotas priimti jam ilygt teis. Jis gali ia teise pasinaudoti, taip pat ir nuo jos atsisakyti. CK 175 str. Nustato, kad reikalauti treiojo asmens naudai sutart vykdyti turi teis kreditorius ir treiasis asmuo. Jeigu treiasis asmuo atsisako nuo sutartimi jam suteiktos teiss, tai sudars sutart asmuo gali pasinaudoti ia teise, iskyrus atvejus, kada tai prietarauja statymui, sutariai ir prievols esmei. Dauguma sutari sudaroma pai sutari dalyvi naudai. Treiojo asmens naudai sutartis nra plaiai naudojama. Pavyzdiui, ji sudaroma neant taupomj kas indl snaus arba dukters vardu, sudarant gyvybs draudimo sutart sutuoktinio naudai ir pan. T29.14. Sutarties turinys Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma. Sutarties turinys yra sudarytos sutarties slyg sistema. Sutarties slygos nustato ali teises ir pareigas, t.y. tam tikr j elges.
40

Sutarties turinio slygos Sutarties turinio slygas galima skirstyti tris ris: 1) esmines arba btinsias; 2) prastines; 3) atsitiktines. T29.17. Esmins arba btinosios yra tos sutarties turinio slygos, kuri nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai alims susitarus dl vis esmini slyg. Jeigu alys nesusitaria dl bent vienos esmins sutarties slygos, sutartin prievol neatsiranda. CK 168 str. nustato, kad esmins sutarties slygos gali bti nustatomos vienu i trij bd. Pirma - kai statymas pripasta esmines slygas. Antra - btinos slygos tam tikros ries susitarimams. Treia - visos sutarties slygos, dl kuri vienos alies pareikimu turi bti susitarta. prastinmis vadinamos statymu nustatytos slygos, kurios dl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos alims. Nuo esmini slyg jos skiriasi tuo, kad dl j sutarties alims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar ios prastins slygos nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad alys, susitarusios dl vis esmini slyg ir sudariusios sutart, kartu susitar dl prastini sutarties slyg. Sudariusios sutart, jos automatikai tampa sudarytos sutarties turinio dalimi. Atsitiktinmis vadinamos ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties alys turi teis savo nuoira nustatyti slygas) forma. Jos nra sutariai btinos kaip esmins sutarties slygos. Be to, jos automatikai netraukiamos sutart kaip prastins slygos. i slyg nebuvimas nedaro takos sutarties galiojimui. Kadangi ios slygos nustatomos ali susitarimu, jos gali vienos alies reikalavimu tapti ir esmine sutarties slyga. T29. 20-22. Sutarties sudarymas, jo stadijos, oferta, akceptas Sutartis laikoma sudaryta tada, kai alys (tam tikrais atvejais - reikalaujama forma) tarpusavyje susitaria dl vis esmini punkt (CK - 168 str.). Sutartyje dalyvauja maiausiai dvi alys. Sutarties sudarymo procese yra dvi stadijos: vienos alies pasilymas antrajai aliai sudaryti sutart (oferta) ir antrosios alies pasilymo primimas (akceptas).Asmuo, kuris pateikia pasilym vadinamas oferentu, o asmuo, kuris priima pasilym - akceptantu. Pasilymas sudaryti sutart (oferta) privalo turti du btinus poymius. Pirma, pasilyme turi bti nurodytos esmins slygos, reikalingos sutariai. Antra, pasilymas turi bti nukreiptas apibrtam asmeniui. Pareikimas dl sutarties sudarymo, kuriame nra nurodyt poymi, nelaikomas oferta. Pasilymo sudaryti sutart primimas pripastamas akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis pasilyme nurodytomis slygomis. Akceptanto sutikimas sudaryti sutart kitokiomis, negu buvo pasilyta slygomis, pavyzdiui, keiiant kain, termin ir pan., laikomas atsisakymu nuo pasilymo ir kartu nauju pasilymu sudaryti sutart (CK - 173 str.). T29.23. Sutarties sudarymas pagal pasilym, kuriame nurodytas arba ne terminas atsakyti statymas skiria sudarymo tvark pagal pasilym, kuriame nurodytas terminas atsakyti ir kuriame nenurodytas terminas atsakyti. Kai pasiloma sudaryti sutart, nurodant termin atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, kai pasils asmuo antrosios alies atsakym apie tai, kad ji pasilym prim, gauna per termin (CK 170 str.). iais atvejais oferentas pareigotas laukti atsakymo iki to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas. Pavluotas atsakymas ofert joki teisini padarini nesukuria. J galima laikyti nauju pasilymu sudaryti sutart, kur pradinis oferentas gali atsakyti arba neatsakyti. Jeigu akceptantas neatsako, tyljimas laikomas atsisakymu sudaryti sutart. Taiau kitokie teisiniai padariniai atsiranda tada, jeigu i pavluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutart, matyti, kad jis yra isistas laiku. iuo atveju atsakymas laikomas pavluotu tik tuo atveju, kada pasils asmuo tuojau pranea antrajai aliai, kad atsakymas gautas pavluotai. Toks pavluotai gautas atsakymas yra naujas pasilymas sudaryti sutart (CK 172 str.) Kada pasiloma sudaryti sutart nenurodant termino atsakyti, statymas skiria du sutarties sudarymo atvejus. Pirma, kai pasiloma sutart sudaryti odiu. odiu gali bti pasilyta akivaizdoje esaniam asmeniui, taip pat telefonu arba kontrahento atstovui. Pasilius odiu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu antroji alis tuojau pareikia pasiliusiam asmeniui, kad ji t pasilym priima (CK 171 str. 1 d.). Antra, kai pasiloma sudaryti sutart ratu. Pasilius ratu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu atsakymas apie tai, kad pasilymas yra priimtas, gaunamas per numatyt laik (CK 171 str. 2 d.). Atsakymo laikas nustatomas atsivelgiant konkreias slygas, pavyzdiui, alis skiriant atstum, persiuntimo patu laik ir pan.
41

Oferta visada tam tikr laikotarp pareigoja oferent nesudaryti su treiaisiais asmenimis sutarties. Kai pasiloma sudaryti sutart odiu, numatytas laikotarpis yra trumpas ir tsiasi iki to laiko, kol panekovas atsakys pasilym. Kai pasiloma sudaryti sutart ratu, nenurodant termino, oferentas privalo nesudaryti sutarties su kitu asmeniu iki to laiko, kol ratas pateks pas akceptant ir bus gautas atsakymas. Kai pasilyme nenurodytas terminas, per vis laikotarp oferentas yra susijs su savo pasilymu. Jeigu oferentas, nesulauks to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas atsakyti pasilym, sudaro sutart su treiuoju asmeniu, jis netenka galimybs vykdyti sutart pagal pradin ofert. Tada oferentas privalo atlyginti pagal pradin ofert akceptantui padarytus nuostolius. Sutartis yra ali susitarimas. Todl sutartis laikoma sudaryta tada, kai oferentas gauna atsakym, jog pasilymas priimtas. Sutarties sudarymo vieta laikoma toji vieta, kurioje oferentas gavo akcept. T30. Prievoli vykdymas T30.1. Prievoli vykdymo svoka ir reikm Prievols vykdymas tai skolininko veiksmai, kuriuos atlikti arba susilaikyti nuo j pareigoja numatyta prievolje subjektin pareiga. Pagal Lietuvos teiss doktrin ir Civilin kodeks, prievols vykdymo svok galima apibdinti iais bruoais: 1) skolininkas subjektins pareigos prievolje vykdymu patenkina kreditoriaus poreikius bei interesus. Tai slygoja prievols vykdymo princip esm ir pobd; 2) prievols vykdymas yra juridinis faktas, kuris nutraukia subjektines kreditoriaus teises prievolje ir sudaro pagrind prievoliniams santykiams tarp ali pasibaigti; 3) prievols vykdymas juridine prigimtimi yra teistas juridinis veiksmas, kurio teisiniai padariniai atsiranda priklausomai nuo to, koki tiksl buvo siekiama, prievols alims sukuriant sau subjektines teises ir pareigas; 4) prievols vykdymas yra ne tik skolininko subjektins pareigos vykdymas, bet ir kreditoriaus subjektins teiss gyvendinimas, o prievols vykdymo primimas yra ne tik kreditoriaus teis, bet ir pareiga; 5) prievols vykdymas yra tam tikra nuosekliai atliekam skolininko ir kreditoriaus veiksm sistema, t.y. tam tikra tvarka prievols ali savo subjektini teisi ir subjektini pareig gyvendinimas. T30.3 Prievols vykdymo principai 1. Tinkamo prievols vykdymo principas Tinkamas prievols vykdymas tai tokie skolininko veiksmai vykdant subjektin savo pareig prievolje, kurie tiksliai atitinka prievols slygas, t.y. pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus , kuriuos nustato statymas arba sutartis. Prievols vykdymas yra tinkamas, jeigu prievol vykdoma kreditoriui arba jo nurodytam asmeniui. Tinkamo prievols vykdymo reikalavimai idstyti CK-176 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad prievols turi bti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal statyme ar sutartyje nurodytus reikalavimus, o jei toki nra pagal prastus reikalavimus. Prievols tinkamo vykdymo principo esminius reikalavimus sudaro: a) prievoli vykdymo kokyb, b) prievols vykdymo kiekis, c) prievols vykdymo terminai, d) prievols vykdymo vieta, e) prievols vykdymo bdas. Prievoli vykdymo kokyb. Kreditoriaus reikalavimai tinkamo vykdymo kokybei tai reikalavimai skolininkui dl perduodam daikt kokybs, dl krybins veiklos rezultat kokybs, dl atlikt darb kokybs ir pan. Prievols vykdymo kiekis. Kreditoriaus reikalavimai dl kiekio tai reikalavimai skolininkui, kad vykdydamas subjektin pareig, pateikt, perduot ir parduot tok kiek atitinkam daikt, produkcijos, turto naudotis, kuris numatytas sutartyje. Prievols vykdymo terminai. Kreditoriaus reikalavimai prievols vykdymo terminui tai reikalavimas, kad prievol bt vykdyta statyme arba sutartyje nustatytu terminu. CK 180 str. Nustato: jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teis, bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Jeigu prievols vykdymo terminas nustatytas pareikalavimo momentu, tai skolininkas privalo j vykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus reikalavimo vykdyti prievol. Kalbant apie prievols vykdymo terminus, atkreiptinas dmesys CK 181 str. Reikalavim, jog skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu kitaip nenustatyta statymu, sutartimi ar pagal prievols esm. Prievols vykdymo vieta. Prievols vykdymo vieta laikoma ta vieta, kuri nustatyta statyme, sutartyje ar pagal prievols esm. CK 183 str. 2 dalis nustato, kad jeigu prievols vieta nenustatyta anksiau mintais bdais, tai prievol turi bti vykdyta : 1) prievol perduoti nekilnojamj turt, pvz., pastat, but, em ir kt. jo buvimo vietoje;
42

2) fizini asmen pinigin prievol kreditoriaus gyvenamojoje vietoje jos atsiradimo momentu, o jeigu kreditorius prievols vykdymo metu j pakeit ir prane skolininkui naujoje jo gyvenamojoje vietoje; visos ilaidos, susijusios su vietos vykdymo pakeitimu, tenka kreditoriui; 3) visos kitos prievols skolininko gyvenamojoje vietoje, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo jo buveinje. Prievols vykdymo bdas. Prievols vykdymo bdo svoka apima ne tik visos prievols vykdym i karto arba dalimis, bet ir produkcijos pakavim, taros pobdio nustatym, kokia transporto rimi bus prievols objektas pristatomas: su skolininko ar kreditoriaus palydovu ar be jo ir pan. T30.6. Realus prievoli vykdymo principas Realaus prievols vykdymo principas reikalauja, kad skolininkas savo subjektin pareig prievolje vykdyt natra, t.y. atlikt tokius veiksmus arba susilaikyt nuo j atlikimo, kurie sudaro prievols objekt, pavyzdiui perduot turt, kuris sudaro prievols objekt arba atlikt kitus veiksmus, kuri reikalauti turi teis kreditorius. Tai reikia, kad kiekvienas tinkamas prievols vykdymas yra realus jos vykdymas, bet ne kiekvienas realus vykdymas yra tinkamas vykdymas. T30.8. . Prievols vykdymo ekonomikumo principas Prievoli vykdymo ekonomikumo principas tai statymo ar sutarties reikalavimas, kad alys savo subjektines teises ir pareigas prievolje vykdyt kuo ekonomikiau kiekvienai jos aliai (CK 176 str. 2 dalis). Pavyzdiui CK 376 str. 2 dalyje nustatyta: jeigu rangovas apie smatos pervirijim usakovo nespja, tai jis privalo atlikti darb, nereikalaudamas atlyginti virijani smat ilaid. 4. Prievols ali bendradarbiavimo principas Prievols ali bendradarbiavimas tai kreditoriaus ir skolininko pareiga padti vienas kitam tinkamai vykdyti prievol. Prievols vykdymo subjektai Prievols vykdymo subjektai paprastai yra jos alys kreditorius ir skolininkas. Taiau priklausomai nuo to, dl kokio juridinio fakto prievol atsirado, prievols subjektas, kuriam turi bti vykdyta prievol, gali bti nustatytas sutartimi arba prievol gali bti vykdyta kreditoriaus nurodymu treiajam asmeniui. Prievols vykdymas treiojo asmens naudai Sutartis treiojo asmens naudai tai susitarimas, pagal kur jo alys suteikia treiajam asmeniui teis reikalauti i skolininko subjektins pareigos vykdymo jo naudai. Treiojo asmens prievols vykdymas Prievoliniuose santykiuose subjektin skolininko pareig paprastai vykdo pats skolininkas, bet i pareig gali atlikti ir treiasis asmuo. Pagrindai yra ie: 1) jei tai numato statymas; 2) jeigu treij asmen sieja su viena i ali administracinis pavaldumas; 3) jeigu treij asmen sieja su viena i ali atitinkama sutartis. i sutartini prievolini teisini santyki ypatumas yra tas, kad treiasis asmuo, pareigotas vykdyti prievol, nra prievols alis skolininkas. Remiantis CK 232 str., jeigu prievols nevykdo arba j vykdo netinkamai tretieji asmenys, kurie buvo pareigoti j vykdyti atsako skolininkas, jeigu LR statymai nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Abiali prievolini pareig vykdymas Abial tokia prievol, kurios kiekviena i ali kartu yra ir skolininkas, ir kreditorius viena kitos atvilgiu. CK 182 str. nustatytas reikalavimas, kad abials prievolins pareigos, atsiradusios i sutarties, turi bti vykdytos kartu, jeigu i statymo, sutarties ar prievols neiplaukia kitaip. Pinigins prievols vykdymas, sumokant skol depozit CK 184 str. reikalauja, kad pinigins prievols ireikiamos ir apmokamos LR valiuta. Pinigin prievol tai prievol, pagal kuri skolininkas privalo perduoti kreditoriui nuosavybn tam tikr pinigini enkl ar vertybini popieri sum. statymas, siekdamas apsaugoti skolininko teises ir teistus interesus vykdant subjektin pareig piniginje prievolje, nustat, kad jis i prievol gali vykdyti nustatytu terminu nedamas pinigus arba vertybinius popierius notarins kontoros depozit. Notarin kontora privalo praneti apie tai kreditoriui. Tokie skolininko veiksmai laikomi tinkamu prievols vykdymu (CK 193 str.). Tokiu bdu vykdius pinigin prievol, kreditorius netenka teiss reikalauti i skolininko netesyb (baud, delspinigi) bei atlyginti nuostolius dl nesavalaikio prievols vykdymo.
43

T31. Prievoli vykdymo utikrinimas T31.1. Prievols vykdymo utikrinimo svoka ir rys Prievoli vykdymo utikrinimas tai statymu ar sutartimi nustatyta papildoma prievol prie pagrindins prievols, kaip skolininko civilin turtin atsakomyb u pagrindins prievols nevykdym arba netinkam vykdym. CK 194 str. nustat kad prievoli vykdymas gali bti utikrinamas iais bdais: a) netesybos (bauda, delspinigiai); b) keitimas; c) ipoteka; d) laidavimas; e) rankpinigiai; f) garantija. T31.2. Netesybos CK 195 str. 1 dalis netesyb svok apibria kaip statyme ar sutartyje nustatyt pinig sum, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta, jeigu, konkreiai imant, praleistas prievolei vykdyti terminas. Netesybos (bauda, delspinigiai) skatina skolinink tinkamai vykdyti prievol, nes skolininkas, sumokjs netesybas, neatleidiamas nuo prievols vykdymo natra, iskyrus statymu arba sutartimi numatytus atvejus. Netesybos (bauda) tai i anksto statymu arba sutartimi nustatyta tvirta pinig suma arba procentinis dydis nuo paeistos prievols sumos, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui. Netesybos (delspinigiai) tai statymu arba sutartimi nustatyta pinig suma, kuri nustatoma procentiniu dydiu nuo laiku nevykdytos prievols sumos ir mokama u kiekvien praleist dien ar kit nustatyt laiko tarp, pvz., dien, dekad, savait, mnes. Pagal atsiradimo teisin pagrind : 1) netesybos (bauda, delspinigiai) pagal statym; 2) netesybos (bauda, delspinigiai) pagal sutart. CK 196 str. reikalauja, kad susitarimas dl netesyb (baudos, delspinigi) turi bti sudaromas raytine forma. Raytins formos nesilaikymas susitarim dl netesyb (baudos, delspinigi) daro negaliojant. CK 197 str. numato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) teismo gali bti sumainti. Teismas, sprsdamas gin tarp prievols ali dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo, atsivelgdamas netesyb dyd palyginus su nuostoliais, kiek skolininkas vykd prievoles, dalyvaujani prievolje fizini asmen turtin padt, taip pat kitok dmesio vert kreditoriaus interes, gali sumainti iiekom netesyb (baud, delspinigi) dyd, bet negali skolininko visikai atleisti nuo j sumokjimo. statymas tokios teiss teismui nesuteikia. T31.3. Netesyb (baud, delspinigi) rys Galiojantys civiliniai statymai nustat keturias netesyb ris (CK 228str.): 1) skaitins netesybos (baudos delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym yra nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai). Dl to susidar kreditoriui nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek j nepadengia iiekotos netesybos (bauda, delspinigiai) (CK 228 str. 1 dalis). 2) iimtins netesybos (baudos, delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym leidiama i skolininko iiekoti netesybas (baud, delspinigius), bet negalima iiekoti nuostoli (CK 228 str. 2 dalis). 3) baudins netesybos (baudos, delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym leidiama i iiekoti i skolininko ne tik netesybas (baud, delspinigius), bet ir nuostolius, kurie susidar kreditoriui dl prievols nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 4) alternatyvins netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai. ios netesybos kartais juridinje literatroje vadinamos kainuojamosiomis netesybomis (bauda, delspinigiais). T31.4. keitimas, jo rys keitimas tai kreditoriaus (kaito turtojo) teis, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, gauti savo reikalavimo patenkinim i keistojo turto verts pirmiau u kitus kreditorius, iskyrus iimtis, nurodomas LR statymuose (CK 198 str.). keitimas atsiranda pagal statym arba sutart (CK 198 str. 2 dalis). keitimo teis paprastai atsiranda i keitimo sutarties sudarymo. CK 205 str. nustat, kad keitimo teis kaito turtojui atsiranda, priklausomai nuo turto pobdio, nuo io momento: 1) nekilnojamo turto atvilgiu kai notarikai sudaryta sutartis registruojama; 2) kitam turtui kai pastarasis perduodamas kaito turtojui; 3) turtui, kuris pagal statym ar sutart neturi bti perduodamas nuo keitimo sutarties sudarymo.
44

keitimo sutartis tai susitarimas kreditoriaus su skolininku arba treiuoju asmeniu, kuris keiia turt kreditoriaus reikalavimams utikrinti u skolinink. keitimo sutarties alys: kreditorius (kaito turtojas) asmuo, kuris savo reikalavimus skolininkui utikrina pastarojo keistu turtu; skolininkas (kaito davjas) asmuo, kuris keiia savo turt, kad utikrint bsimus kreditoriaus reikalavimus. kaito davju gali bti tik keiiamo turto savininkas arba valdantis keiiam turt patikjimo teise. is reikalavimas taikytinas kaito davjui ir tada, kai juo yra treiasis asmuo. CK 201 str. nustat, kad keitimo dalyku gali bti bet koks turtas, iskyrus tok, kur pagal LR statymus negalima nukreipti iiekojimo. keiiamas turtas gali bti klasifikuojamas taip: 1) nekilnojamasis turtas juo paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susij su eme ir kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts; 2) kilnojamasis turtas turtas, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms, i esms nesumainus jo verts ar be didels alos jo paskiriai. keiiamo turto klasifikacija nekilnojam ir kilnojam turt keitimo teisje reikm ta, kad paprastai keitimo teis nekilnojam turt atsiranda nuo sutarties dl nekilnojamo turto perleidimo registravimo valstybins registracijos institucijose (CK 205 ir 255 str.), o kilnojamam turtui i teis atsiranda nuo turto perdavimo arba keitimo sutarties sudarymo momento. keitimo sutarties turinys tai veiksmai, kuriuos alys privalo atlikti, vykdydamos subjektines teises ir pareigas prievolje. CK 202 str. nurodo, kad ioje sutartyje turi bti nurodyta: kaito davjo ir kaito turtojo pavadinimas ir gyvenamoji vieta (buvein), keiiamojo turto apraymas, kainavimas ir buvimo vieta, keitimu utikrintos prievols esm, dydis ir vykdymo terminas. CK 206 str. numato ias kaito turtojo pareigas: 1) privalo turt tinkamai saugoti; 2) atsakyti u turto isaugojim, jeigu nerodo, jog turtas prarastas arba sugedo ne dl jo kalts; 3) kaito turtojas neturi teiss naudotis keistu turtu, jeigu kitaip nenumato statymas, sutartis. kaito turtojas yra teistas turto valdytojas. Skolininkui nevykdius arba netinkamai vykdius keitimu utikrint prievol, kreditorius savo reikalavimus pirmumo teise patenkina i keistojo turto. Prievols atsiranda i keitimo sutarties ir bendr prievoli pasibaigimo pagrind. CK 210 str. numatyti papildomi jos pasibaigimo pagrindai: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus keistam turtui; 3) kaito turtojui gijus keist turt nuosavybs teis arba patikjimo teis; 4) keistj turt pardavus priverstine tvarka; 5) jeigu keistojo turto numatyta valstybin registracija, keitimo teiss pasibaigimas suinteresuoto asmens reikalavimu turi bti atymtas valstybins institucijos registre, kuriame buvo registruota to turto keitimo sutartis. T31.6. Laidavimas Laidavimas tai sutartis, pagal kuri laiduotojas sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos savo prievols ar jos dalies (CK 212 str.). Laidavimo atsiradimo juridin pagrind sudaro sutartis, pagal kuri treiasis asmuo sutinka bti kreditoriui laiduotoju u skolinink. Laiduotoju gali bti vienas asmuo ar keli, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys gali bti laiduotojais, jeigu j statai (nuostatai) tai nedraudia. Sutartis turi bti sudaroma raytine forma, o jeigu is reikalavimas paeidiamas, ji negalioja (CK 213 str.). Laidavimo sutarties turin sudaro jos ali teiss ir pareigos. Kreditorius pagal laidavimo sutart turi ias pagrindines teises: 1) kreditorius turi teis reikalauti i skolininko arba laiduotojo prievols vykdymo; 2) kreditoriaus atvilgiu skolininkas ir laiduotojas yra solidars skolininkai; 3) kreditorius turi teis pareikti reikalavim skolininkui, laiduotojui arba abiem kartu; 4) laiduotojui patenkinus kreditoriaus reikalavim, pastarasis privalo perduoti laiduotojui visus dokumentus, patvirtinanius reikalavimus skolininkui (CK 216 str.). Laiduotojo teiss ir pareigos yra ios: 1) jeigu skolininkas nevykdo prievols, kreditorius pareikia iekin laiduotojui, kuris privalo byl traukti skolinink, kad pastarasis galt pateikti atsikirtimus kreditoriaus reikalavimams; 2) laiduotojas turi teis pareikti prie kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos galt pareikti skolininkas net ir prie jo vali; 3) jeigu laiduotojas nevykdo ios pareigos, skolininkas turi teis pareikti prie atgrtin laiduotojo reikalavim visus atsikirtimus, kuriuos turjo prie kreditori; 4) jeigu skolininkas vykd prievol kreditoriui, neinodamas, kad j vykd laiduotojas, jis gali prie laiduotoj pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis turjo prie kreditori (CK215 str.).
45

CK 218 str. numat iuos laiduotojo atleidimo nuo atsakomybs kreditoriui pagrindus: 1) kreditoriui atsisakius nuo priklausanios jam pirmenybs teiss patenkinti jo reikalavim; 2) kreditoriui atsisakius nuo kito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo. Laidavimas paprastai pasibaigia skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Laiduotojui vykdius prievol u skolinink, jo prievoliniai santykiai su kreditoriumi pasibaigia, t.y. pasibaigia laidavimas. Taiau laiduotojas tada tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu. Laiduotojo atsakomyb kreditoriui pasibaigia iais atvejais: 1) pasibaigus laidavimu utikrintai prievolei, t.y. j vykdius skolininkui arba laiduotojui; 2) kreditoriui per tris mnesius nepareikus laiduotojui iekinio nuo prievols vykdymo termino sujimo dienos; 3) kai prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, sujus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (CK 219 str.). T31.10. Garantijos CK 220 str. garantija laikoma statymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo-skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai. Garanto atsakomyb yra subsidiarin. Ivados: 1) garantu gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pagal statym ar sutart; 2) garantas, vykds asmens skolininko prievol kreditoriui, atitinkamai turi atgrtinio reikalavimo teis skolininkui; 3) garanto atsakomyb kreditoriui yra subsidiarin, t.y. jis privalo daniausiai vykdyti prievol iki galo arba tik t dal, kurios nevykd skolininkas; 4) garantijos atsiradimo teisinis pagrindas yra statymas arba sutartis. CK 221 str. reikalauja, kad garantijos sutartis turi bti sudaroma raytine forma, o raytins formos nesilaikymas sutart daro negaliojania. T.31.11. Rankpinigiai Rankpinigiai tai pinig suma, kuri viena i susitariani ali duoda pagal sutart priklausani i jos mokjim sskaita antrajai aliai sutarties sudarymui rodyti ir jos vykdymui utikrinti (CK 222 str.). Prievoliniuose santykiuose, kurie atsiranda dl rankpinigi sutarties sudarymo, dalyvauja dvi alys: 1) rankpinigi davjas kreditorius; 2) rankpinigi gavjas skolininkas. Pagal CK 222 str. rankpinigi davju ir gavju gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, nes statymas ios sutarties ali pagal subjektus neriboja. CK 223 str. reikalauja, kad sutartis dl rankpinigi, nepriklausomai nuo perduodamos pinig sumos, turi bti sudaroma raytine forma. Tokioje sutartyje turi bti btinai rayta, kad perduodama pinig suma yra rankpinigiai. Nesant tokio rao sutartyje, i pinig suma yra vertinama kaip avansas. Rankpinigiai pagal savo juridin reikm atlieka ias juridines funkcijas: 1) rodomj rankpinigi sumokjimas rodo, kad tarp j davjo ir gavjo yra sudaryta arba bus ateityje sudaryta sutartis; 2) mokamj perduota rankpinigi suma skaitoma pagal sutart priklausani mokjim sumai; 3) utikrinamj kai davusi rankpinigius sutarties alis nevykdo prievols, utikrintos rankpinigiais, ji netenka teiss juos iiekoti i rankpinigi gavjo, o kai gavusi rankpinigius alis nevykdo prievols, jai atsiranda pareiga sumokti davusiai juos aliai dvigub sum (CK 224 str.). T32. Atsakomyb u civilini teisi ir pareig paeidim T32.1. Civilins teisins atsakomybs svoka Atsakomyb prievol atlyginti al arba nuostolius, sumokti netesybas. Civilinei teisinei atsakomybei bdinga tai, kad ji yra viena i statymu ar sutartimi nustatyt sankcij; jos atsiradimo pagrindas yra teiss paeidimas; ji pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu dl alos, nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo; ji yra papildoma arba nauja prievol, kuri nra paeisto teisinio santykio elementu; ji gyvendinama valstybs prievarta arba jos taikymo galimybe. Civilins atsakomybs slygos Civilin atsakomyb atsiranda dl civilins subjektins teiss paeidimo, taiau tik esant tam tikroms slygoms. Teiss teorijoje keturios civilins atsakomybs atsiradimo slygos: 1) teiss paeidimu turi bti padaryta ala arba nuostoliai; 2) prieingas teisei skolininko elgesys; 3) prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko (teiss paeidjo) veiksm ir alos arba nuostoli; 4) skolininko (teiss paeidjo) kalt.
46

alos ir nuostoli padarymas Tai reikia, kad atsakomyb gali bti taikoma tik tada, kai teiss paeidjas, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas prievol, padaro turtin al. Kreditorius privalo rodyti, kad skolininkas nevykd arba netinkamai vykd prievol, tuo padarydamas al arba nuostolius. Prieingas teisei skolininko elgesys Tai toks asmen elgesys, kuris paeidia civilins teiss normas, o kai statyme nra numatyti veiksmai paeidia bendrus civilini statym pradmenis. Prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli Atsakomyb atsiranda tik tada, kai yra prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli. Tai tiesiogiai iplaukia i statymo, kuris nustato, kad prievols nevykds skolininkas privalo atlyginti nuostolius (CK 227 str. 1 dalis). Asmuo, padars al privalo j atlyginti (CK 483 str. 1 dalis). Todl teismas, kiekvienu atveju prie nustatydamas civilin atsakomyb, privalo itirti, ar yra prieastinis ryys tarp skolininko neteist veiksm (neveikimo) ir kreditoriaus nuostoli (alos). Kalt Kalt yra asmens psichinis santykis su jo prieingu teisei veiksmu arba neveikimu ir dl to atsiradusiu rezultatu. CK 231 str. numatytos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas. Tyia yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo elgesys prieingas teisei ir dl to gali atsirasti neigiamos pasekms ir j siekia arba smoningai leidia ioms pasekmms atsirasti. Neatsargumas yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti neigiamas pasekmes, bet lengvabdikai tikisi j ivengti arba nenumato savo elgesio pasekmi, nors turi ir gali jas numatyti. T32.16-17. Skolininko atleidimo nuo atsakomybs pagrindai. Atsitiktinumas. Nenugalima jga. Paprastai skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu prievol nevykdoma arba netinkamai vykdoma dl atsitiktinumo, nenugalimos jgos arba kreditoriaus kalts. ie juridiniai faktai kliudo skolininkui vykdyti prievol, todl jie vadinami negalimumu vykdyti prievol. Civilin teis skiria paprast atsitiktinum ir kvalifikuot atsitiktinum (nenugalim jg). Atsitiktinumas tai nekaltas kito asmens teisi ir statymo saugom interes paeidimas. Skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, nes jo veiksmuose nra kalts. Nenugalima jga (kvalifikuotas atsitiktinumas) tai nepaprastas vykis, kuriam esamomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (CK 88 str.). Tai ypatingos, nepaprastos aplinkybs. T31.18. Civilins atsakomybs pagrindins rys T31.19. Sutartin atsakomyb Civilin atsakomyb, atsirandanti paeidus jau esamos prievols subjektin teis (pvz. i vairi sandori), slyginai vadinama sutartine atsakomybe. Paeidus jau susidariusius prievolinius santykius, t.y. sutartins atsakomybs atveju, taikomi bendri civilins atsakomybs nuostatai (CK 225-237 str.). T31.19. Nesutartin atsakomyb Civilin atsakomyb gali atsirasti ir nesant prievolini teisini santyki (prievols). Tokiais atvejais atsiradusi civilin atsakomyb slyginai vadinama nesutartine atsakomybe. Nesutartins atsakomybs taikymo slygas ir jos dyd nustato tiktai statymai. Prievolins subjektins teiss paeidiamos, kai nevykdytos pareigos. Nevykdyta prievol yra tada, kai skolininkas visikai nevykd t veiksm, kurie sudaro prievols turin. Netinkamai vykdyta prievol yra tada, kai jos vykdymas neatitinka tam tikr sutarties slyg. T31.20. Dalin atsakomyb Civilinje teisje daline vadinama atsakomyb, taikoma dviem arba daugiau asmen, kuri kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Esant dalinei prievolei, kiekvienam i skolinink taikoma dalin atsakomyb. Kadangi kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tiktai savo prievols dal, jis privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dl jam tenkanios prievols dalies nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskir bendraskoli dalys yra nelygios, tai laikoma, kad vis j dalys lygios (CK 187 str.). Solidarin atsakomyb Solidarine vadinama atsakomyb dviej ir daugiau asmen, i kuri kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidarinei atsakomybei, kreditorius gali reikalauti i vis bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai vykdyti tiek vis prievol, tiek ir bet kuri jos dal. Taip pat kreditorius savo nuoira gali prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu padarytus nuostolius reikalauti i vis bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai, tiek visus jo nuostolius, tiek ir j dal. Jeigu visi nuostoliai iiekomi i vieno skolininko, is turi teis atgrtine tvarka
47

reikalauti i vis kit bendraskolinink lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 190 str.). Subsidiarin atsakomyb Civilinje teisje pagrindine vadinama atsakomyb asmens (skolininko, al padariusio asmens), kuri atsiranda pagal statym. Greta pagrindins atsakomybs, statymo arba sutartyje numatytais atvejais gali bti subsidiarin (papildoma) atsakomyb. Jai bdingi ie poymiai: 1) subsidiarin atsakomyb atsiranda tiktai tiesiogiai statymu arba sutartimi numatytais atvejais; 2) papildoma atsakomyb taikoma tiktai esant pagrindinei atsakomybei; 3) papildoma atsakomyb taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindin prievol; 4) papildomos atsakomyb dydis negali viryti pagrindins atsakomybs dydio; 5) papildomos atsakomybs taikymas gali bti ribojamas statymu, sutartimi. Atsakomyb ir sankcija Civilins teiss moksle pabriama, kad ne bet kuri teiss normoje nustatyta sankcija (prievarta) yra civilin teisin atsakomyb. Atsakomyb yra sankcija u teiss paeidim, bet sankcija ne visada yra atsakomyb. Civilin atsakomyb yra tokia sankcija, kuri sukelia teiss paeidjui tam tikr turto netekim arba sumajim. Tai rodo, kad civilin atsakomyb yra tiktai viena sankcijos ri. T33. Prievoli pasibaigimas T33.1. Prievoli pasibaigimo pagrindai Visi prievoli pasibaigimo pagrindai skirstomi dvi grupes: 1) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie priklauso nuo ali valios; 2) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie nepriklauso nuo ali valios. Prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie priklauso nuo ali valios Prievols pasibaigimas vykdymu tai prievols ali skolininko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo toki veiksm, kurie turi bti atlikti pagal statymo, postatyminio teiss akto, sutarties reikalavimus, o jeigu toki nra, pagal paprastai reikiamus reikalavimus tokios ries prievolei vykdyti (CK 244 str.). Paprastai prievol pasibaigia tinkamai j vykdius. Netinkamas prievols vykdymas taip pat gali bti jos pasibaigimo pagrindas. Bet tada gali atsirasti papildoma prievol, kurios esm sudaro tai, kad kreditorius gyja teis reikalauti netesyb, nuostoli atlyginimo ir reikalauti tinkamo vykdymo. CK 244 str. 2 ir 3 dalyse nustatytas reikalavimas, kad kreditorius, prims vykdym, privalo skolininkui iduoti dokument, patvirtinant viso ar dalies prievols vykdym. Prievols pasibaigimas skaitymu. CK 245 str. nustato prievols pasibaigimo skaitymu slygas. 1) Kreditoriaus ir skolininko reikalavimai vienas kitam turi bti prieprieiniai. Toki prievolini teisini santyki esm ta, kad pagal vien reikalavim alis yra kreditorius skolininkui, o pagal kit ji yra skolininkas kreditoriui. 2) Prieprieiniai reikalavimai kreditoriaus skolininkui ir skolininko kreditoriui turi bti vienariai, t.y. abiej prieprieini reikalavim objektai apibrti tais paiais riniais poymiais. 3) Pagal kiekvien priepriein vienar reikalavim turi bti sujs vykdymo terminas, kuris gali bti apibrtas konkreia data, vykiu, pareikalavimo momentu, arba kurio terminas nenurodytas. Jeigu prievols ali prieprieiniai reikalavimai atitinka nurodytas slygas, skaitymui utenka vienos alies pareikimo (CK 245 str. 2 dalis). Pagal CK 246 str. neleidiama skaityti: 1) reikalavim, kuri iekinins senaties terminas yra pasibaigs; 2) reikalavim atlyginti al, kilusi dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo; 3) reikalavim, kilusi i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos; 4) kitoki reikalavim statymo numatytais atvejais. Prievols pasibaigimas ali susitarimu. CK 249 str. nustat, kad prievol pasibaigia ali susitarimu, konkreiai, susitarimu pakeisti vien prievol kita tarp t pai asmen. Tai ali atleidimas viena kitos nuo subjektini teisi ir pareig gyvendinimo. Kad prievols alys galt pakeisti vien prievol kita, reikalingos ios slygos: 1) susitarimas dl vienos prievols pakeitimo kita turi bti sudarytas tarp t pai prievols ali; 2) esama prievol galiot ir bt nevykdyta; 3) nauja prievol galiot ir skirtsi nuo pirmins prievols. Prievols, pasibaigianios dl juridini fakt, nepriklausani nuo ali valios
48

Prievols pasibaigimas dl toki juridini fakt, juridini sudi, kurios nepriklauso nuo ali valios, statyme ir juridinje literatroje vadinamas negalimumu j vykdyti (CK251 str.). Kad prievol pasibaigt negaljimu j vykdyti, reikia dviej slyg: 1) kad juridinis faktas arba j sudtis atsirast po prievolini santyki, susidariusi tarp ali; 2) kad juridiniai faktai arba j sudtis, u kuriuos skolininkas neatsako, sukelt vykdymo negalimum (CK 231 str.). Prievols pasibaigimas ali sutapimu viename asmenyje. CK 248 str. numato, kad prievol pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje. Prievols ali sutapimas viename asmenyje galimas tada, kai abi prievols alys yra juridiniai asmenys. Prievols pasibaigimas mirus fiziniam asmeniui. CK 252 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad prievol pasibaigia mirus skolininkui arba kreditoriui, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui, arba jeigu vykdymas buvo skiriamas asmenikai kreditoriui. Prievols pasibaigimas likvidavus juridin asmen. CK 252 str. 3 dalis nustato, kad prievol pasibaigia likvidavus juridin asmen (skolinink ar kreditori).

49