You are on page 1of 13

1

PAT V I R T I N TA
Teiss fakulteto tarybos
nutarimu.
APLINKOSAUGOS TEISS DALYKO PROGRAMA.
VAD AS
Programa skirta Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto bei kit fakultet
pagrindini (bakalauro) studij studentams.
Aplinkosaugos teiss dalyk sudaro bendroji ir specialioji dalys .Bendrojoje dalyje yra 12 tem,
kuriose nuosekliai atskleidiama ir aikinama aplinkosaugos teiss samprata, altiniai, ir
ypatumai, funkciniai ryiai su kitomis teiss akomis, teisinio reguliavimo sistema ir jos
veiksmingumas, pagrindiniai aplinkosaugos teisiniai institutai, bei j taikymo praktika.
Specialioji dalis Aplinkosaugos paeidim teisin prevencija yra skirta auktesns pakopos
magistro studij studentams.
Programos tikslas-ugdyti student teisin mastym bei gebjimus sisavinti aplinkosaugos
teiss inias, ugdyti praktinius gdius sprsti teisines aplinkosaugos problemas konkreiose
situacijose, kurios kyla antropogeninje ir kinje veikloje, ginant viej interes, taip pat
piliei, visuomens ir kio subjekt teises ir interesus, taikant paeidim prevencijos priemones
ir teisin atsakomyb, susieti iuos gebjimus ir gdius su kitais universitete dstomais
mokymo dalykais.
Pagrindiniai udaviniai:
1. Pateikti studentams esmines ir principines aplinkosaugos teiss dalyko kryptis, kurios
padt jiems suprasti, kad ios integruotos ir kompleksins teiss akos imanym bei
sisavinim lemia taip pat sisteminis ir nuoseklus konstitucins teiss, administracins
teiss, civilins teiss ir kit universitete dstom mokymo dalyk ini sisavinimas bei
krybingas j taikymas aplinkosaugos teiss tikslams gyvendinti.
2. Ugdyti student gebjimus suprasti ir nustatyti aplinkosaugos teiss ir kit teiss ak
savitarpio ry, taip pat ios teiss akos ypatumus sprendiant humanitarines, socialines
ir teisines aplinkosaugos problemas
3. Padti studentams sisavinti sudting aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistem ir jos efektyvum, kurio
pagrindiniai kriterijai yra aplinkosaugos paeidim majimas, gamtins ir socialins aplinkos
kokybs isaugojimas bei gerinimas, kiekvieno mogaus ir visuomens teiss gyventi
saugioje ir sveikoje aplinkoje utikrinimas.
4. Ugdyti student gebjimus analizuoti ir vertinti aplinkosaugos teiss taikymo
administracin ir teismin praktik ir j panaudoti tobulinant aplinkosaugos teisin
reguliavim.
5. Skatinti ir vertinti student krybinius gebjimus ir pastangas gytas aplinkosaugos teiss
inias panaudoti mokslo tiriamoje ir praktinje veikloje, kuri padeda ugdyti student
asmenyb, saviraik, pasaulir ir pilietikum.
Mokymo metodai: paskaita, diskusija, darbas grupse, praktins uduotys, problemini
situacij nagrinjimas, savarankikas student darbas, kur nurodo dstytojas. Mokymo metodai
taikomi vadovaujantis bendraisiais studij organizavimo principais: akademins laisvs,
modernumo ir efektyvumo.
Dstomoji kalba-lietuvi. Dalykas taip pat gali bti dstomas angl, vokiei ,rus ir lenk
kalbomis.
Studij kontrols sistema.
Aplinkosaugos teiss studij rezultatams kontroliuoti taikoma: einamoji kontrol-seminar,
pratyb metu nustatoma mokymo mediagos supratimas ir praktinio pritaikymo galimybs,

temin kontrol-periodikas student savarankiko mokymosi (individuali pokalbi, krybinio-tiriamojo darbo


ataskait, referat, praneim, metodins mediagos) vertinimas.
Vertinimo forma-skaita odiu arba ratu arba testavimas ta kalba, kuria tas dalykas buvo
dstomas
Student inios vertinamos pagal suminio (kaupiamojo) vertinimo sistem.
1 tema.
APLINKOSAUGOS TEISS ESM, SUBJEKTAI IR ALTINIAI.
1.Aplinkosaugos teiss pagrindins svokos ir kategorijos.
Aplinkos apsauga (aplinkosauga) kaip teisinio reguliavimo objektas. Aplinkosaugos teiss
reguliavimo dalykas- visuomeniniai gamtins ir socialins aplinkos apsaugos, jos kokybs
gerinimo bei mogaus ir visuomens saugi ir sveik gyvenimo slyg utikrinimo santykiai.
.Aplinkosaugos teiss reguliavimo metodas-vieojo intereso prioriteto aplinkosaugos santykiuose
gyvendinimas.
Aplinkosaugos teiss-kaip savarankikos integruotos teiss akos samprata.
Aplinkosaugos teisiniai santykiai.
Aplinkosaugos teiss sistema.
Aplinkosaugos teiss dalyko sistema-bendroji ir specialioji dalys. Bendroji dalis-bendro
pobdio teiss principai ir normos, kurie reguliuoja aplinkosaugos santyki visum. Specialioji
dalis- specializuotos teiss normos, kurios reguliuoja konkreias aplinkosaugos santyki sritis ir
sudaro atskirus aplinkosaugos teiss institutus. Pagrindiniai aplinkosaugos teiss institutai ir j
apibdinimas.
Aplinkosaugos teiss mokslo samprata ir santykis su kitomis mokslo akomis. Aplinkosaugos
teiss mokslo udaviniai-tirti ir vertinti aplinkosaugos santyki teisinio reguliavimo
veiksmingum, kurio pagrindiniai kriterijai-aplinkosaugos paeidim majimas, savalaikis j
padarini alinimas, aplinkos kokybs gerinimas, visuomens ir aplinkos apsaugos utikrinimas.
2.Aplinkosaugos teiss santykis su kitomis tradicinmis teiss akomis.
Aplinkosaugos teiss santykis su konstitucine, administracin, civiline, ems teise, taip pat
Europos sjungos ir tarptautine aplinkos teise. aplinkosaugos teiss skiriamieji bruoai.
3. Aplinkosaugos teiss subjektai.
Aplinkosaugos teiss subjekt samprata ir rys. Pilieiai, nevyriausybins ir kitos visuomenins
organizacijos. Juridiniai asmenys ir kio subjektai. Valstybins valdios ir valdymo bei
savivaldos institucijos bei pareignai.
Subjekt teisinio statuso ypatumai aplinkosaugos santykiuose.
Bendrosios fizini ir juridini asmen teiss ir pareigos aplinkosaugos srityje.
Specialiosios kio subjekt teiss ir pareigos racionaliai naudoti ir saugoti gamtos iteklius,
vykdyti aplinkos paeidim prevencijos priemones, atlyginti aplinkai padaryt al.
Valstybs ir savivaldybi pareign teiss ir pareigos aplinkos apsaugos srityje.
4.Aplinkosaugos teiss altiniai.
Aplinkosaugos teiss altini samprata ir sistema. Pirminiai ir antriniai aplinkosaugos teiss
altiniai.
Aplinkosaugos teiss principai.
Aplinkosaugos teiss princip samprata ir turinys. i princip formuluots Europos Sjungos
teiss aktuose ir Lietuvos Aplinkos apsaugos statyme. Aplinkosaugos teiss princip reikm
statym krimo ir taikymo administracinje bei teisminje praktikoje.
Aplinkosaugos teiss norm altiniai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos aplinkosaugins nuostatos.
Aplinkos apsaugos statymas pagrindinis aplinkosaugos teiss altinis, jo . reguliavimo sritis ir
struktra.
Bendrieji ir specialieji aplinkosaugos santykius reguliuojantieji statymai ir kiti teiss aktai.
Europos Sjungos teiss aktai kaip aplinkosaugos teiss altiniai.
Tarptautins sutartys kaip aplinkosaugos teiss altiniai.

Teisminiai precendentai kaip aplinkosaugos teiss altiniai.


Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,Aukiausiojo teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo teismin praktika
kaip aplinkosaugos teiss altiniai.
Tarptautini teism,kuri jurisdikcija pripainta Lietuvoje, teisminiai precendentai kaip aplinkosaugos teiss
altiniai.
2 tema.
VISUOMENS TEISS IR PAREIGOS APLINKOSAUGOS ANTYKIUOSE.
1.Visuomens teisi ir pareig vienov bei sistema.
Teisi ir pareig vienovs aplinkosaugos santykiuose esm.
2. Teis saugi aplink.
mogaus teiss gyventi saugioje aplinkoje interpretavimas mogaus teisi apsaugos
konvencijose ,tarptautinse sutartyse ir ES teiss aktuose Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
statymuose.
3. Teis informacij apie aplink.
Visuomens teiss informacij apie aplinkos bkl statyminis reglamentavimas.
4. Teis dalyvauti aplinkosaugos valdyme
Teis dalyvauti aplinkos bkls vertinime, reikalauti nutraukti kenksming poveik aplinkai,
vykdyti visuomenin aplinkosaugos kontrol, teikti pasilymus valstybs ir savivaldos
institucijoms gyvendinti aplinkosaugos paeidim prevencij ir taikyti teisin atsakomyb
asmenis ir pareignus, paeidusiems aplinkosaugos reikalavimus. Teis jungtis visuomenines
aplinkosaugos organizacijas, dalyvauti j veikloje, propaguoti ir gyvendinti aplinkosaugos
idjas.
5.Teis ginti viej interes aplinkosaugos santykiuose
Vieojo intereso aplinkosaugos santykiuose samprata ir gynimo bdai.
Teis ginti viej interes administracine ir teismine tvarka.
Orhuso (Danija) konvencijos nuostat tiesioginis taikymas
Teism praktika vieojo intereso gynimo bylose
6.Visuomens teisi ir pareig valstybinis utikrinimas.
Valstybs ir savivaldos institucij pareigos nustatytos kompetencijos ribose gyvendinti
visuomens teises ir pareigas aplinkosaugos srityje: savalaikiai informuoti visuomen apie
aplinkos kokybs pokyius ir kylanias grsmes, vieai skelbti kenksmingo poveikio aplinkai
ribojimo projektus, reikalauti i atsaking asmen gyvendinti aplinkosaugos paeidim
prevencijos priemones, utikrinti, kad aplinkai padaryta ala bt atlyginta, o kalti asmenys
nubausti, skatinti visuomen pateikti pasilymus aplinkosaugai gerinti, juos tenkinti arba
motyvuotai atmesti, organizuoti aplinkosaugin vietim ir mokym
3 tema.
APLINKOS VALSTYBINIS VALDYMAS IR KONTROL
1.Aplinkos valstybinio valdymo samprata, udaviniai ir sistema.
Aplinkos valstybinis valdymas-kaip kompleksinis teiss institutas, susidedantis i konstitucins,
administracins ir aplinkosaugos teiss norm, kurios nustato valstybs ir savivaldos institucij
sistem, struktr ir kompetencij taip reguliuoti ir valdyti aplinkosaugos santykius, kad bt
utikrinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsauga, racionalus ir protingas gamtos itekli
naudojimas bei gyvendinta moni teis gyventi varioje ir saugioje aplinkoje.
2. Valstybs institucij sistema ir funkcijos.
Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybs, valstybs valdymo institucij funkcijos
aplinkosaugos valstybinio reguliavimo ir valdymo srityje.
Aplinkos ministerijos sistema ir funkcijos.
Aplinkos ministerijos struktra, jos centrinio aparato ir padalini udaviniai ir funkcijos
Aplinkos ministerijai pavaldi valstybs institucij sistema ii funkcijos.
Region aplinkos apsaugos departament sistema ir funkcijos

3.Savivaldybi funkcijos aplinkos valdymo srityje.


Savivaldybi udaviniai, teiss ir pareigos valstybiniame aplinkos valdyme. Savarankikos ir
valstybs deleguotos savivaldybi valstybinio valdymo funkcijos aplinkosaugos srityje.
4.Valstybin ir visuomenin aplinkos apsaugos kontrol.
.Bendroji ir specialioji valstybin aplinkos kontrol. Aplinkos apsaugos valstybins kontrols
statymo reguliavimo sritis ir struktra. Valstybini aplinkos apsaugos inspektori teiss ir
pareigos. Fizini ir juridini asmen veiklos tikrinimas. Privalomj nurodym davimas.
Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas. Teisins atsakomybs taikymas.
4 tema.
POVEIKIO APLINKAI TEISINIS REGULIAVIMAS
1.Poveikio aplinkai stebjimas (monitoringas)
Aplinkos monitoringo statymas ,jo paskirtis, reguliavimo sritis ir struktra
.Aplinkos monitoringo nuostatai ir kiti postatyminiai teiss aktai.
Aplinkos monitoringo udaviniai, objektai ir subjektai.
Aplinkos monitoringo sistema.
Bendrasis valstybinis aplinkos monitoringas, specialus valstybinis (ems, mik, ems gelmi
ir kt.) monitoringas, savivaldybi monitoringas ir kio subjekt monitoringas
Valstybs institucijos, vykdanios aplinkos monitoring ir jo kontrol.
Valstybinio aplinkos monitoringo programa. Savivaldybi aplinkos monitoringo programa. kio
subjekt aplinkos monitoringo programa. Pagrindins aplinkos monitoringo program nuostatos.
.Aplinkos monitoringo duomen bazs ir informacins sistemos organizavimas bei naudojimas.
Informacijos apie ekstremalias situacijas arba ekstremalius vykius pateikimas visuomenei ir
aplinkosaugos priemoni gyvendinimas.
2.Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas
Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai statymas: reguliavimo sritis, struktra, objektai ir
subjektai.
Teiss aktai, reguliuojantieji poveikio aplinkai vertinimo tvark.
Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas. Sprendimo leisti kin veikl
konkreioje teritorijoje primimas.
Privalomas ir neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas
Poveikio aplinkai vertinimo vieumas. Visuomens dalyvavimas poveikio aplinkai vertinime.
Tarptautini susitarim ir Europos Sjungos teiss akt nuostatos poveikio aplinkai vertinimo
srityje.
3.Teritorij ir aplinkosaugos priemoni planavimas
Teritorij planavimo statymas: teisinio reguliavimo sritis ir udaviniai.
Teritorij planavimo samprata ir tikslai. Teritorij planavimo ir Strateginio planavimo santykis.
Teritorij planavimo dokumentai. Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorij planavimas.
Aplinkosaugos priemons teritorij planavimo dokumentuose.
Visuomens informavimas ir dalyvavimas teritorij planavimo procese
4.Statybos ir aplinkosaugos priemoni reglamentavimas
Aplinkos apsaugos statymo suformuluoti bendrieji aplinkosaugos principai ir reikalavimai
statybos srityje.
Statybos statymo teisinio reguliavimo sritis, ir udaviniai. Tiesiogiai su aplinkos ir visuomens
apsauga susijusios Statybos statymo normos, kurios reguliuoja: 1) esminius statinio ,aplinkos ir
visuomens apsaugos reikalavimus, 2) statinio projektavimo ir visuomens informavimo tvark,
3) statinio ir jo projekto ekspertizs tvark, 4) statybos leidimo idavimo ir pasibaigimo tvark,
5) statinio primimo naudoti ir naudojimo tvark, 6) statybos valstybin prieir,7) savavalikos
statybos padarinius.
5 tema.
APLINKOSAUGOS KINJE VEIKLOJE TEISINIS REGULIAVIMAS.

1.Teisinio reguliavimo objektas ir sistema.


Aplinkos apsaugos statymo apibrta kin veikla ir prevencins aplinkosaugos priemons.
Teisinio reguliavimo objektas, udaviniai ir sistema.
2.Pavojing chemini mediag poveikio ribojimas.
Bendrieji aplinkosaugos principai ir reikalavimai chemini mediag gamybos ir naudojimo
srityje ,suformuluoti Aplinkos apsaugos statyme.
Chemini mediag ir preparat statymas ,jo reguliavimo sritis, struktra ir udaviniai. Kartu su
iuo statymu taikomi Europos Sjungos teiss aktai
Bendrieji chemini mediag gamybos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.
Pavojing chemini mediag tvarkymo ypatumai.
3.Radioaktyvij mediag poveikio ribojimas.
kins veiklos radioaktyvij mediag gamybos ir naudojimo srityje keliamos grsms aplinkai
ir visuomens sveikatai .Radiacins saugos ,kuri apima visum teisini, technini ,statybos, higienos, darb
saugos ir aplinkosaugos norm bei reikalavim tikslas-nustatyti privalomas prevencines aplinkos
ir visuomens apsaugos nuo kenksmingo jonizuojaniosios spinduliuots (radiacijos) poveikio
priemones.
Radiacins saugos teisinio reguliavimo sistema.
Aplinkos apsaugos statymo nuostatos, draudianios Lietuvos Respublikoje gaminti
radioaktyvisias mediagas branduoliniam ginklui, arba atomini elektrini kurui,, perdirbti
tokio kuro elementus, taip pat gaminti, veti, dislokuoti ir perveti tranzitu branduolin ginkl.
Radiacins saugos statymo reguliavimo sritis, struktra ir udaviniai. Svarbiausieji kartu
taikomi Europos Sjungos teiss aktai.
Pagrindiniai radiacins saugos principai ir reikalavimai.
Valstybin radiacins saugos prieira ir kontrol. Radiacins saugos centro funkcijos ir udaviniai.
Savivaldybi teiss radiacins saugos srityje ir radiacini avarij atvejais
Radioaktyvij atliek tvarkymo statymo reguliavimo sritis, struktra ir udaviniai.
Svarbiausieji kartu taikomi Europos Sjungos teiss aktai. Pagrindiniai radioaktyvij atliek
tvarkymo principai ir reikalavimai. Atliek turtoj teiss ir pareigos.
Radioaktyvij atliek tvarkymo agentros funkcijos ir udaviniai.
Valstybin radioktyvij atliek tvarkymo prieira ir kontrol.
4. Branduolins energijos poveiikio ribojimas.
Branduolins energijos statymo reguliavimo sritis, ir udaviniai. Santykis su Radiacins saugos
ir Radioaktyvij atliek tvarkymo statymais.
Licencijos ir leidimai kinei veiklai branduolins energetikos srityje.
Visuomens sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo kenksmingo branduolins energetikos objekto
poveikio statyminis reglamentavimas: 1)branduolins energetikos objekto fizins saugos ir
sanitarins apsaugos zonos bei j teisinis reimas, 2) prevencins apsaugos priemons, 3)
valstybin branduolins energetikos apsaugos kontrol, 4) branduolins avarijos prevencijos ir
pasekmi
likvidavimo
priemons,5)teisins
atsakomybs
ir
alos
atlyginimo.
5.Genetikai modifikuot organizm poveikio ribojimas.
Genetikai modifikuot organizm samprata ir taka aplinkai ir visuomenei.
Pagrindiniai Europos Sjungos teiss aktai, reguliuojantieji aplinkos ir visuomens sveikatos
apsaug veiklos su genetikai modifikuotais organizmais santykiuose.
Veiklos su genetikai modifikuotais organizmais reguliavimas Lietuvoje. Genetikai modifikuot
organizm statymo reguliavimo sritis ir udaviniai.
Leidimai usiimti veikla su genetikai modifikuotais organizmais. ia veikla usiimani fizini
ir juridini asmen teiss ir pareigos.
Veiklos su genetikai modifikuotais organizmais valstybinio valdymo institucijos ir j funkcijos.
Valstybin veiklos su genetikai modifikuotais organizmais apsaugos kontrol.
6.Atliek mainimo ir tvarkymo reglamentavimas.
Atliek tvarkymo samprata, udaviniai ir principai.
Atliek, kaip aplinkos taros altinio samprata ir rys.

Tarptautiniai susitarimai ir svarbiausieji Europos Sjungos teiss aktai,reglamentuojantieji


atliek tvarkymo politik ir udavinius.
Lietuvos Respublikos Atliek tvarkymo statymas,j o reguliavimo sritis ir udaviniai.
Atliek tvarkymo principai ir prioritetai
.Pagrindiniai Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo politikos principai ir
udaviniai.
Atliek tvarkymo samprata ir sistema.
Gamybini atliek rys ir bendrieji teisiniai j tvarkymo reikalavimai
Pavojing atliek klasifikavimas ir tvarkymo ypatumai
Pavojing atliek tvarkymo reikalavimai. Gamintoj ir importuotoj teiss ir pareigos pavojing
ir specifini atliek tvarkymo srityje.
Specifini atliek tvarkymo reikalavimai ir ypatumai pagal atskiras ris
Komunalini atliek tvarkymo udaviniai.
Savivaldybi teiss ir pareigos organizuoti ir kontroliuoti komunalini atliek tvarkym.
Pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo statymo reguliavimo sritis ir prioritetai.
Kartu gyvendinami pagrindiniai Europos Sjungos teiss aktai
Pagrindiniai pakuoi tvarkymo reikalavimai. Gamintoj ir importuotoj pareigos pakuoi
atliek tvarkymo srityje. Teiss aktai, reglamentuojantieji pakuoi atliek tvarkym.
6 tema.
INTEGRUOTOS APLINKOSAUGOS TEISINIS REGULIAVIMAS.
1.Aplinkos tara kaip integruoto teisinio reguliavimo objektas.
Aplinkos taros prieastys ir grsms aplinkai bei visuomenei .Aplinkos taros samprata ir
rys .Pagrindiniai taros altiniai ir jos poveikio aplinkai ir moni sveikatai padariniai.
2.Integruotos aplinkosaugos teisinio reguliavimo samprata.
Integruotos aplinkos samprata Europos Sjungos programiniuose dokumentuose ir teiss
aktuose.
Integruota aplinkosauga ems klimato ir kit aplinkos objekt bei itekli (ems paviriaus ir
gelmi, vandens, oro biologins vairovs ir kt.) kaip visumos, apsaugos priemoni nuo kins ar
antropogenins veiklos sukeliamos taros, sistema.
Integruoto aplinkosaugos teisinio reguliavimo objektas dl kins ar antropogenins veiklos
pasklidusios taros, sukelianios kenksmingus aplinkai ir visuomenei padarinius nacionaliniu ir
tarptautiniu mastu, ribojimo ir mainimo santykiai.
Integruoto aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistema: nacionaliniai teiss aktai (normatyvai, standartai, limitai ir
kt.) tarptautiniai susitarimai ir, Europos Sjungos teiss aktai.
3. Integruotos aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistema
Nacionalini aplinkosaugos normatyv, standart, taisykli ir kt. teiss akt, rys ir teisin
reikm.
Taros integruotos prevencijos ir kontrols teisinis reguliavimas.
.ES direktyvos 2008/1/EB dl taros integruotos prevencijos ir kontrols tikslas, esm ir reikm.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos patvirtintos Taros integruotos prevencijos ir
kontrols leidim idavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykls- normatyvinis teiss aktas
tvirtinantis taros integruotos prevencijos ir kontrols sistem, vienijani klimato ,ems
paviriaus ir gelmi, vandens, oro apsaugos, taip pat atliek tvarkymo, triukmo bei kins
veiklos sukeliam kvap mainimo priemones.
Leidim vykdyti kin veikl, susijusi su gamtos itekli ir atatinkam rengini naudojimu,
teral ileidimu aplink, taip pat vykdyti taros integruot prevencij ir kontrol, idavimo ir
panaikinimo tvarka .Leidim idavimo slygos ir pagrindiniai reikalavimai.
Visuomens informavimo ir suinteresuotos visuomens dalyvavimo tvarka leidim idavimo ir
j slyg vykdymo procese.
Tarptautiniai ir Europos Sjungos aplinkosaugos standartai.

Tarptautins standartizacijos organizacijos (International Standarts Organisation) aplinkosaugos


vadybos standartas EN ISO 14001.
Europos Sjungos aplinkosaugos vadybos standartas EMAS.
Integruotos aplinkosaugos reikalavimai iuose standartuose.
4.Tarptautiniai susitarimai oro ir klimato apsaugos srityje.
Taros poveikio klimatui pobdis ir padariniai. Taros poveikio klimatui teisinio reguliavimo
sistema.
Tarptautini susitarim mainti iltnamio efekt sukeliani ir klimato kait skatinani duj
ileidim aplink ,sistema. Jungtini Taut Bendroji klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolas.
Pagrindiniai Europos Sjungos teiss aktai, ribojantieji taros poveik klimatui.
Taros poveikio klimatui ribojimo teisiniai pagrindai Lietuvoje.
7 tema.
GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS IR APSAUGA.
1.Gamtos itekliai-teisins apsaugos objektas.
Gamtos objektai-visuomen supanios gamtins aplinkos dalys-gyvosios ir negyvosios gamtos
elementai-ems pavirius, aplinkos oras vandenys, mikai, biologin vairov, saugomos bei
urbanizuotos teritorijos ir kt.
Gamtos itekliai- aplinkos objekt naudingosios savybs, kurios naudojamos socialiniams
poreikiams tenkinti-naudingosios ikasenos, miko mediena, gyvnijos bei augalijos itekliai ir
kt.
Gamtos itekli rys: slygikai pastovs (em, vanduo, oras) biologikai atsikuriantys
(augalija, gyvunija ir kt.), isenkantys (naudingosios ikasenos ir kt.).,
Gamtos itekli teisinio reguliavimo objektas-Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti
gamtin aplinka.
Gamtos itekli apsaugos teisinio reguliavimo sistema-teiss normos, reglamentuojanios atskir
gamtos objekt ir itekli teisin reim, (draudimus, ribojimus ,pareigojimus), j naudojimo, ir
nuosavybs teises ,savinink ir naudotoj teises bei pareigas, taip pat prevencijos priemoni ir
teisins atsakomybs taikym Teisinio reguliavimo udaviniai-utikrinti gamtos itekli ir
objekt tinkam naudojim bei apsaug ir visuomens teis gyventi saugioje bei sveikoje
aplinkoje.
Gamtos objekt ir itekli naudojimo teisiniai pagrindai: nuosavybs ir naudojimo teis.
Nuosavybs ir naudojimo teiss gijimas bei turinys.
Valstybinis gamtos itekli naudojimo reglamentavimas, valdymas ir kontrol.
2.ems ir jos gelmi naudojimas bei apsauga.
ems nuosavybs, valdymo ir naudojimo taip pat valstybinio ems administravimo bei
tvarkymo teisinis reglamentavimas.
Aplinkosaugos teiss normos, reglamentuojanios ems (neatsivelgiant nuosavybs form)
naudojimo ir apsaugos santykius.
ems teiss normos, reglamentuojanios ems savinink,n audotoj ir valdytoj teises bei
pareigas.
Specialiosios ems (dirvoemio) naudojimo ir apsaugos slygos.
ems gelmi naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas.
ems gelmi statymo reguliavimo sritis ir struktra.
Iimtin valstybs nuosavybs teis ems gelmes ir jos reikm.
ems gelmi naudojimo teiss subjektai ir tvarka.
3.Mik naudojimas ir apsauga.
Mik naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas.
Mik statymo, ems statymo normos, reglamentuojanios mik naudojim ir apsaug.
Miko ir miko ems samprata. Mik kategorijos ir j teisinis reimas.
Mik naudojimo teisinis pagrindas-valstybs ir privai mik naudojimo teis.

Mik naudojimo tvarka. Mik savinink, naudotoj ir valdytoj pareigos saugoti mik nuo
gaisr, stichini nelaimi, lig ir kenkj, neteisto kirtimo, gyvendinti prevencines apsaugos
priemones, atkurti paeisto miko bkl ir atlyginti mikui padaryt al.
4.Vandens telkini naudojimas ir apsauga.
Vandens telkini naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas.
Vandens statymo ir Jros aplinkos apsaugos statymo reguliavimo sritis ir struktra .Susij ES
teiss aktai.
Teisinis vidaus vandens telkini bei itekli naudojimo pagrindas-valstybins ir privaios
nuosavybs naudojimo teis. Vandens telkini savinink, naudotoj ir valdytoj teiss ir
pareigos.
Vidaus vandens telkini naudojimo tvarka ir prevencins j apsaugos priemons.
Teritorins Baltijos jros aplinkos naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas. Prevencins
jros apsaugos nuo terimo priemons. Helsinkio konvencija dl Baltijos jros aplinkos
apsaugos.
5.Biologins vairovs naudojimas ir apsauga.
Biologins vairovs samprata-Lietuvos Respublikoje esanios augalijos ir gyvnijos rys, tame
tarpe retos ir nykstanios, j populiacijos ir buveins, kurios atspindi nacionalinio kratovaizdio
ypatumus ir kuriems reikalinga valstybs apsauga nuo inykimo.
ES teiss aktai, reglamentuojantieji biologins vairovs naudojim ir apsaug. Vieningas ES
saugom teritorij ekologinis tinklas Natura 2000,bendrijos valstybi teritorijoje esanioms
pauki rims bei buveinms ,kurioms reikalingos ypatingos apsaugos priemons, isaugoti.
Lietuvos Respublikos statymai, reglamentuojantieji biologins vairovs naudojim ir apsaug:
1)Laukins gyvnijos apsaugos statymas, 2) Gyvn globos, laikymo ir naudojimo statymas, 3)
Laukins augalijos apsaugos statymas, 4) Saugom gyvn, augal, gryb ri ir bendrij
statymas. i statym reguliavimo sritis ir struktra.
Biologins vairovs savinink ir naudotoj pareigos saugoti gyvnij ir augalij nuo inykimo
bei gyvendinti prevencines j apsaugos bei atkrimo priemones.
Lietuvos Raudonosios knygos paskirtis ir teisin reikm.
Ypatingos biologins vairovs ri ir buveini, rayt Lietuvos Raudonj knyg, apsaugos
priemons.
6.Saugom teritorij naudojimas ir apsauga
Saugom teritorij, kaip ypatingo aplinkos objekto, samprata ir socialin paskirtis.
Saugom teritorij naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas.
Saugom teritorij statymo, ems statymo ir Teritorij planavimo statymo normos,
reglamentuojanios saugom teritorij naudojimo ir apsaugos teisin reim.
Atskir saugom teritorij ri teisinio reimo ypatumai.
Nuosavybs teisi ir kins veiklos ribojimai saugomose teritorijose.
8 tema.
APLINKOSAUGOS PAEIDIMAI IR TEISIN ATSAKOMYB.
1.Aplinkosaugos paeidim samprata ir prieastys.
Aplinkosaugos teiss paeidimas - prieingas teisei veikimas ar neveikimas, kuriais paeidiami
aplinkos ir ems apsaug reguliuojani statym ir kit teiss akt reikalavimai ir dl to
padaroma arba gali bti padaryta ala gamtos itekliams, j savininkams, valdytojams ar
naudotojams, kyla arba gali kilti kitokie neigiami padariniai emei, moni sveikatai ir
gyvenimo kokybei.
Objektyvios ir subjektyvios aplinkosaugos teiss paeidim prieastys: statym ir kit teiss
akt nesuderinamumas, deklaratyvumas, danas keitimas ir kitoks netobulumas,
piktnaudiavimas teise, korupcija ir pan.
2.Teisin aplinkosaugos paeidim prevencija .

Aplinkosaugos teiss paeidim prevencija- teisins-organizacins priemons, kurios taikomos


siekiant ivengti alos, bet kokio neigiamo poveikio emei ir aplinkai, gamtos itekli
savininkams, naudotojams ir valdytojams, juos sumainti arba paalinti bei likviduoti j
padarinius.
Aplinkosaugos teiss paeidim prevencijos sistema:
3.Teisins atsakomybs samprata, rys ir funkcijos
Teisins atsakomybs u aplinkosaugos paeidimus apibrimas teiss doktrinoje ir altiniuose.
Teisins atsakomybs skirtumas nuo kit priveriamojo pobdio priemoni ir socialini norm.
Teisins atsakomybs rys ir funkcijos.
Teisins atsakomybs taikymo slygos: nustatyti ir rodyti paeidimo faktas ir aplinkybs,
prieastinis ryys ir paeidjo kalt, iskyrus statymo nustatytus atsakomybs be kalts atvejus
Administracin atsakomyb u aplinkosaugos teiss paeidimus. Aplinkosaugos teiss
paeidimai, u kuriuos taikoma administracin atsakomyb.
Valstybs institucij
ir
savivaldybi pareign teiss surayti administracini teiss paeidim protokolus ir taikyti
administracin atsakomyb. Protokol ir sprendim taikyti
administracin atsakomyb
teistumas. Pareign administracins atsakomybs u aplinkosaugos teiss paeidimus
ypatumai.
Teism praktika administracins atsakomybs taikymo u aplinkosaugos teiss paeidimus
bylose
Baudiamoji atsakomyb u aplinkosaugos teiss paeidimus. Nusikaltim samprata, ypatumai ir
baudiamosios atsakomybs taikymo u aplinkosaugos teiss paeidimus tvarka. Skirtumas nuo
administracins atsakomybs.
Civilin-turtin atsakomyb u aplinkosaugos teiss paeidimus. Civilins atsakomybs u
aplinkosaugos teiss paeidimus samprata. Deliktin ir sutartin atsakomyb. alos ir nuostoli
samprata bei atlyginimo bdai. Atsakomybs u al be kalts principas. Juridini asmen
civilins atsakomybs u aplinkosaugos teiss paeidimus ypatumai.
Teisins atsakomybs socialin paskirtis-aplinkosaugos teiss paeidim prevencija ir
majimas, paeist teisi atkrimas, alos emei ir aplinkai atlyginimas.
4.Teisins atsakomybs u al aplinkai ypatumai.
alos aplinkai ir emei atlyginimo teisinis reguliavimas: (CK 6.245-6.249 str., Aplinkos
apsaugos statymo ir ES direktyvos 2004/35/EB nuostatos)
alos aplinkai ir emei samprata (reali ala ir jos grsm)
alos dydio nustatymas ir apskaiiavimas .alos dydio apskaiiavimo metodikos.
alos atlyginimo slygos. alos atlyginimas nesant kaltei.
alos atlyginimo bdai: paeist gamtos itekli bkls atkrimas, prevencijos ir kit ilaid
atlyginimas.
Teism praktika bylose dl alos sampratos, vertinimo ir atlyginimo dydio bei bdo.
9 tema.
APLINKOSAUGOS GIN SPRENDIMAS.
1.Aplinkosaugos gin samprata, prieastys ir sprendimo tvarka.
Aplinkosaugos ginai-tai teisini santyki subjekt ginai dl aplinkosaugos paeidim,
prevencini priemoni nevykdymo arba netinkamo vykdymo, alos ir nuostoli aplinkai
padarymo,
vieojo
intereso
gynimo
ir
teisins
atsakomybs
taikymo.
Aplinkosaugos gin prieastys ir j sprendimo tvarka.
2.Administracin (neteismin) aplinkosaugos gin sprendimo tvarka.
Valstybs bei savivaldybi institucijos ir pareignai ,kurie privalo priimti sprendimus
aplinkosaugos ginuose. Sprendim pagrstumas ir teistumas
Privalomo neteisminio ir ikiteisminio aplinkosaugos gin nagrinjimo tvarka
3.Teismin aplinkosaugos gin sprendimo tvarka.
Aplinkosaugos gin nagrinjimas bendrosios kompetencijos teismuose.
Bendrosios kompetencijos teism jurisdikcija aplinkosaugos gin bylose.

10

Aplinkosaugos gin nagrinjimas administraciniuose teismuose.


Administracini teism jurisdikcija aplinkosaugos gin bylose.
4.Teism jurisdikcijos (rinio teismingumo) atribojimas aplinkosaugos gin bylose.
Pagrindiniai teism jurisdikcijos (rinio teismingumo) atribojimo kriterijai.
Specialiosios komisijos sprendim teism jurisdikcijos klausimais apvalga..
REKOMENDUOJAMA LITERATRA.
Lietuvos Respublikos statymai.
1.Lietuvos Respublikos Konstitucija.//Valstybs inios,1992,Nr 33-1014.
2.Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos statymas.// Valstybs inios, 1992, Nr. 5-75.
3.Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas.//Valstybs inios,1985,Nr1
4.Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas//Valstybs inios, Nr 13- 308.
5.Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas.//Valstybs inios, 1997, Nr. 112-2824
6.Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos statymas. /Valstybs inios, 1999, Nr. 98-2813.
7.Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo statymas.// Valstybs inios, 1998, Nr. 61-1726.
8.Lietuvos Respublikos pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo statymas.//Valstybs inios
2001,Nr 85-2968.
9.Lietuvos Respublikos gyvn globos, laikymo ir naudojimo statymas. // Valstybs inios,
1997, Nr. 108-2728.
10.Lietuvos Respublikos jros aplinkos apsaugos statymas.//Valstybs inios, 1997,Nr.108.
11.Lietuvos Respublikos laukins augalijos statymas. // Valstybs inios, 1999, Nr. 60-1944.
12.Lietuvos Respublikos laukins gyvnijos statymas. //Valstybs inios, 1997, Nr. 108-2726.
13.Lietuvos Respublikos mediokls statymas.//Valstybs inios, 2002,Nr 112
14.Lietuvos Respublikos mik statymas. // Valstybs inios, 1994. Nr. 96-1872;
15.Lietuvos Respublikos vandens statymas.//Valstybs inios,1997,Nr104-2615.
16.Lietuvos Respublikos mokesio u aplinkos terim statymas.//Valstybs inios,Nr 47.
17.Lietuvos Respublikos mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymas.Valstybs inios,
1991.Nr 11-275
18.Lietuvos Respublikos planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas.
//Valstybs inios, 1996, Nr 82-1965.
19.Lietuvos Respublikos saugom gyvn, augal gryb ri ir bendrij statymas. //Valstybs inios.1997.Nr 7-108-2727.
20.Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas. // Valstybs inios, 1993, Nr. 63-1188.
21.Lietuvos Respublikos statybos statymas. // Valstybs inios, 1996, Nr. 32-788.
22.Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas. // Valstybs inios, 1995, Nr. 1072391.
23.Lietuvos Respublikos radiacins saugos statymas.//Valstybs inios,1999,Nr 11-239.
24.Lietuvos Respublikos genetikai modifikuot organizm statymas.//Valstybs inios,2001
Nr 56-1976.
25.Lietuvos Respublikos triukmo valdymo statymas.//Valstybs inios,2004,Nr 164-5971.
26.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymas.//Valstybs inios.
2004,Nr 164-5971.
27.Lietuvos Respublikos ems statymas.//Valstybs inios,1994,Nr 34-620.
28.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo konstitucinis
statymas.//Valstybs inios,1996,Nr 64-1503.
29.Lietuvos Respublikos ems reformos statymas.//Valstybs inios,1997,Nr 69-1735.
30.Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas.//Valstybs inios.1997.Nr 65-1558.
31.Lietuvos Respublikos ems gelmi statymas. // Valstybs inios, 1995, Nr. 63-1578;
32.Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.//Valstybs inios.2000,Nr74-2262.

11

33.Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.//Valstybs inios.2002,Nr 36-1340.


34.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas. // Valstybs inios, 1994, Nr. 55 1049;
35.Lietuvos Respublikos radiacins saugos statymas.//Valstybs inios.1999.Nr 11-239.
36.Lietuvos Respublikos Branduolins energijos statymas.//Valstybs inios,1996,Nr 1192771.
37.Lietuvos Respublikos Radioaktyvij atliek tvarkymo statymas.//Valstybs inios,Nr 501600.
statymus gyvendinantieji teiss aktai
38.Specialiosios ems,mik,vandens telkini naudojimo slygos.//Valstybs inios.2005.
Nr 35-1140.
39.Privai mik tvarkymo ir naudojimo nuostatai.//Valstybs inios.2004.Nr 86-3117.
40.Taros integruotos prevencijos ir kontrols leidim idavimo,atnaujinimo ir panaikinimo
Taisykls.//Valstybs inios.5005.Nr 103-3829.
41.Aplinkai padarytos alos atlyginimo dydi apskaiiavimo merodika.//Valstybs inios.
2002.Nr 93-4026.
42.Nuostoli, padaryt gamtai sunaikinus ar sualojus gamtinius kratovaizdio kompleksus
Bei objektus apskaiiavimo metodika.//Valstybs inios. 1998.Nr 26-706.
43.Fizini ir juridini asmen neteista veikla mikuose padarytos alos aplinkai atlyginimo
tvarka.//Valstybs inios.2002.Nr 40-1501.
44.alos,padarytos laukinei augalijai,apskaiiavimo tvarka.//Valstybs inios.2000.Nr 381070 ir 2003 .Nr 79-3615.
45.Detalij plan rengimo taisykls, patvirtintos Aplinkos ministerijos 2004 m. gegus 5 d.
sakymu Nr D1-239 //Valstybs inios, 2004, Nr 79-2809
46.Visuomens informavimo ir dalyvavimo teritorij planavimo procese nuostatai, patvirtinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, 1996 m. rugsjo 18 d. nutarimu Nr 1079 //Valstybs inios,
1996, Nr 90-2099,;2007, Nr 33-119
Tarptautiniai ir Europos Sjungos teiss altiniai
47.Lietuvos stojimo Europos Sjung sutartis.//www.euro.lt/sutartis/2301.
48.Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuot konvencij sraas.//www.am.lt/VI/article.
49.Europos Sjungos teiss aktai, susij su Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos statymu
http://europa.eu.int./eur-lex/lex/lt
50.Sutarties dl Europos sjungos veikimo suvestin redakcija.ES oficialus leidinys C 115/47.
51.Lisabonos sutartis ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartija.(sigaliojo 2009-12-01)Official Journal 2007/c 303/01
52.Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija //Valstybs inios, 2000,
Nr 96-3016
53.Konvencija dl teiss gauti informacij, visuomens dalyvavimo priimant sprendimus ir
kreiptis teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) //Valstybs inios, 2001, Nr 732572
54.Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandio 21 d. direktyva 2004/35/EB dl
atsakomybs u aplinkos apsaug siekiant ivengti alos aplinkai ir j itaisyti (atlyginti) //
Oficialusis leidinys, L 102, 2006, p.15
55. Europos Tarybos 1986 m. birelio 12 d. direktyva 86/278/EEB dl aplinkos, ypa
dirvoemio apsaugos, naudojant ems kyje nuotk dumbl., // OL L 181, 1986 7 4,p.6-12
56. Europos Tarybos 1991 m. gruodio 12 d. direktyva 91/676/EEB dl vandens apsaugos nuo
taros nitratais i ems kio altini.// OL l 375, 1991 12 31, p.1-8

12

57. Europos Komisijos 1999 m. liepos 28 d. reglamentas 1727/1999, (EB) nustatantis tam tikras
isamias Tarybos reglamento 2158/92 (EEB) dl Bendrijos mik priegaisrins apsaugos
taikymo taisykles. //OL L 203, 1999 8 3, p. 4152
58.Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. sausio 15 d. direktyva 2008/1/EB dl taros
integruotos prevencijos ir kontrols // OL L 24, 2008 1 29,p. 8-29
59. Europos Tarybos 1997 m. vasario 17 d. reglamentas 308/97(EB),pakeiiantis reglament
2158/92(EEB) dl Bendrijos mik apsaugos nuo oro taros, //O J L 51, 21.2.. 1997, p. 11-12
60. Europos Tarybos 1994 m. vasario 21 d. reglamentas 400/94/(EB), ipleiantis reglament
1615/89(EEB),sukuriant Europos mikininkysts informacijos ir ryi sistem (Efics), // O J L
54, 25.2. 1994, p.5-5
61. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. spalio 23 d. direktyva 2000/60/EB, nustatanti
Bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus //OL L 327, 2000 12 22, p. 1-73
62. Europos Tarybos 1976 m. gegus 4 d. direktyva 1976/464/EEB dl tam tikr Bendrijos
vandenis ileidiam pavojing mediag sukeltos taros //OL L 129, 1976 5 18, p. 2329
Specialusis leidimas lietuvi kalba: skyrius 15 tomas 01 p. 56 - 62 Europos Tarybos 1976 m.
gegus 4 d. direktyva 1976/464/EEB dl tam tikr Bendrijos vandenis ileidiam pavojing
mediag sukeltos taros //OL L 129, 1976 5 18, p. 2329 Specialusis leidimas lietuvi kalba:
skyrius 15 tomas 01 p. 56 - 62
63. Europos Tarybos 1979 m. balandio 2 d. direktyva 79/409/EEB dl laukini pauki
apsaugos //OL L 103, 1979 4 25, p. 118
64. Europos Tarybos 1992 m. gegus 21 d. direktyva 92/43/EEB dl natrali buveini ir
laukins faunos bei floros apsaugos //OL L 206, 1992 7 22, p. 750
65.Europos Tarybos 1985 m. birelio 27 d. direktyva 85/337/EEB dl tam tikr valstybs ir
privai projekt poveikio aplinkai vertinimo //OL L 175, 1985 7 5, p. 4048. Specialusis
leidimas lietuvi kalba: skyrius 15 tomas 01 p. 248
Specialioji literatra.
66.Monkeviius E., Mikinis A.,Mekys L. ,et al. Aplinkosaugos teis.. (vadovlis) Justitia.Vilnius.2011.
67.Aplinkos politika ir valdymas. (vadovlis).Mykolo Romerio universitetas.Vilnius,2008.
68.Baltrnas P., et al. Aplinkos apsauga. (vadovlis).Technika,Vilnius,2008.
69.Gaidys G.mogaus teis sveik aplink:ios teiss atsiradimo ir formavimosi teisins
prielaidos Europos Sjungoje.//Jurisprudencija,Nr 10(112),2007.
70.Aleknaviius P.Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teis.(mokomoji knyga).ems kio
universitetas.Kaunas.2008.
71.Mekys L.Europos Sjungos aplinkosaugos principoterjas mokagyvendinimas Lietuvos
Respublikos teiss sistemoje.//Jurisprudencija,Nr 3(81).2006
72.Monkeviius E. Aplinkosaugos santyki teisinio reguliavimo problemos.//Jurisprudencija.Mykolo
Romerio universitetas.Mokslo darbai.2008 m. Nr 10(112).
73.Monkeviius E.Vieojo intereso gynimo problema aplinkosaugos ginuose.//Socialini
moksl studijos.Mykolo Romerio universitetas.Mokslo darbai.2009 m.Nr 1(1),p.37- 50 .
74.Monkeviius E. ems teis. Justitia, Vilnius, 2000 m., ir 2006 m.
75.Mierauskas P.Saugom teritorijpolitika ir valdymas.(monografija) Mykolo Romerio universitetas.Vilnius, 2012
76.Ragulskyt-Markovien R. Aplinkos Teis,Vilnius,Eugrimas ,2005.
77.Venckus Z. Aplinkos apsaugos politika ir teis.Technika,Vilnius,2008.
78.Venckus Z.Mik naudojimas,atkrimas,apsauga.(mokomoji knyga).iauli universitetas.

13

2010.
79.Vankait D.Aplinkos teiss principai:teisinis tvirtinimas ir praktinis pritaikymas.Vilniaus
universitetas,2008.
80.vaigdinien I.Materialin atsakomyb u al aplinkai.Justitia.Vilnius.2008.
81.Andrew J.Environmental policy in the European Union.Actors.Intitutions and Processes
London.2002.
82.Kramer L. European Environmental Law..Belgium:Hart Publishing, 2003.
83.Salter R. European environmental law. Hague, 1998.
84..Kenig-Vitkovska M.Prawo srodoviska Unii Europejskiej.Zagadniene systemove.Warszawa.Lexis Nexis.,2006.
85..Peter Sparkes. European Land Law.,Portland.,2007.
86. .. ,M.2007.
Internetiniai altiniai
1.Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos norminiai teiss aktai.//www.am.lt
2.Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos norminiai teiss aktai.//www.zum.lt
3.Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai. www.lrkt.lt
4.Lietuvos Respublikos aukiausiasiojo teismo praktika.//www.lat.lt
5.Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo praktika.//www.lvat.lt
6.Teism praktikos paieka.//www.infolex.lt
Pareng: prof. dr.Eduardas Monkeviius
Atnaujinta: 2013-01-07

You might also like