LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO TEISJ SENATO NUTARIMAS Nr.

1997 m. birelio 13 d.

Dl teism praktikos taikant statymus

dl btinosios ginties ir jos rib perengimo

Aukiausiojo Teismo senatas, apsvarsts Lietuvos Respublikos teism praktik

baudiamosiose bylose, taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo, paymi, kad,
1993 m. birelio 10 d. pakeitus Lietuvos Respublikos BK 14 straipsnio redakcij ir papildius
kodeks 141 straipsniu, iplstos btinosios ginties ribos, suteikta daugiau teisi gintis. Dl to buvo
btina susipainti su nauj statym dl btinosios ginties ir jos rib perengimo taikymo praktika ir
atitinkamai j iaikinti.

Teism praktikos analiz rodo, kad teismai pagrstai iteisindavo asmenis, pasinaudojusius
btinosios ginties teise nuo nusikalstamo pasiksinimo juos, j turt, bsto nelieiamum ir kitas
teises, bei teisingai kvalifikuodavo kalt asmen veikas, padarytas perengiant btinosios ginties
ribas. Taiau teismai dar nepakankam dmes skiria i byl nagrinjimui, ypa tose bylose,
kuriose asmenys nuteisti u btinosios ginties rib perengim. Ne visose bylose parengtinis
tyrimas yra isamus ir visapusikas. Teismai, nagrindami bylas, ne visada vykdo statym
reikalavimus, paeisdami BPK 18 str., neisamiai ir nevisapusikai iaikina vykio aplinkybes,
upuolimo grsms realum, jo pradi ir pabaig, gynybos priemoni ir veiksm atitikim
situacijai, ksinimosi pobdiui ir pavojingumui. Nuosprendiai iose bylose ne visada tinkamai
motyvuoti, dani byl nagrinjimo termin paeidimai.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas

nutar:

Iaikinti teismams, kad:

1. Teismai turi utikrinti statym dl btinosios ginties teising taikym, vadovaudamiesi tuo,
kad teis ginti save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar
valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi yra svarbi statymin
mogaus teisi, visuomens ar valstybs interes apsaugos garantija. Teisingas io instituto
taikymas turi skatinti asmenis plaiau naudotis ia teise.

2. Teis btinj gint gali bti realizuota nepriklausomai nuo galimybs ivengti pavojingo
ksinimosi pabgant, pasislepiant ar kreipiantis pagalbos kitus asmenis ar pareignus.
 3. Atremiant pavojing ksinimsi, statymas leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen teises,
valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen ar jo teises, nebtinas to asmens sutikimas.

4. statymas leidia ginti tik statymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises,
visuomens ar valstybs interesus ir tik nuo tokio ksinimosi, kuris atitinka baudiamojo statymo
numatytos veikos poymius, kai ksinamasi asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb,
bst ar kitas teises, visuomens ar valstybs interesus (visuomens ir valstybs saugum, normal
valstybini staig funkcionavim ir pan.).

5. Pavojingas ksinimasis turi bti realus. Ksinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja
objektyviai, o ne besiginaniojo vaizduotje.

Tuo atveju, kai nebuvo realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio aplinkybs
pagrstai leido manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturjo ar negaljo
numatyti, kad vykio aplinkybes suvok klaidingai, tariamos gynybos metu padaryta ala kitam
asmeniui laikoma padaryta btinosios ginties bklje.

Jeigu, esant toms paioms slygoms, besiginantysis turjo ir galjo numatyti, kad vykio
aplinkybes suvokia klaidingai, tai jo veiksmai dl alos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami
kaip padaryti dl neatsargumo.

Nra btinosios ginties ir jos rib perengimo tais atvejais, kai asmuo savo veiksmais padaro
al kitam asmeniui, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidjo arba tiesiogiai gresia
pavojingas ksinimasis (dl nepagrsto tarumo, baims ir pan.). iuo atveju BK 14 ir 141 str.
numatytos nuostatos netaikomos.

6. Pavojingas ksinimasis turi bti akivaizdus. Ksinimasis laikomas akivaizdiu, kai jis yra
pradtas ar tiesiogiai gresia besiginaniojo ar kito asmens teisms, valstybs ar visuomens
interesams.

Itin kruopiai turi bti tiriamos pavojingo ksinimosi pradia ir pabaiga, nes teisingas i
aplinkybi nustatymas lemia tinkam btinosios ginties vertinim.

Btinosios ginties bkl atsiranda ne tik paiu pavojingo ksinimosi momentu, bet ir tais
atvejais, kai yra reali jo grsm (isitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis
apsupamas kit asmen ir pan.).

Teis btinj gint negali bti laikoma inykusia, kai ginties veiksmai tssi arba sek tuoj po
pavojingo ksinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginaniajam nebuvo aikus jo
pasibaigimo momentas.

Besiginaniojo veiksmai, padarant al kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi,
kai pavojingas ksinimasis jau inomai buvo atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebuvo reikalo gintis.

Pavojingas ksinimasis negali bti laikomas pasibaigusiu, jeigu jis buvo tik laikinai
sustabdytas. Taip pat ksinimosi pabaigos beslygikai nereikia ginkl ar kit daikt, pavartot
pavojingo ksinimosi metu atitekimas besiginaniajam.

Nra btinosios ginties ir tais atvejais, kai i anksto, siekiant apsaugoti asmen teises ir
interesus, taisomi pavojingi gyvybei renginiai (aptvarai su jungta elektros srove, sprogstamieji
taisai ir pan.), jei dar nra realios ksinimosi grsms.
 7. Negali bti pripainti pavojingu ksinimusi statymo ir kit normini akt apibrti
pareign ar kit asmen veiksmai, kuriais ribojamos mogaus teiss ir laisvs. Taiau visais
atvejais asmuo nepraranda teiss btinj gint, jeigu pareigno ar kito asmens veiksmai yra
aikiai neteisti.

8. Btinosios ginties rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir
pavojingumui, kai tyia padaroma besiksinaniajam aikiai didesn ala, negu vertos ginamos
teiss ar interesai, kuriuos buvo pasiksinta ir pasiksinimui atremti buvo panaudotos priemons,
kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos.

Vertindami ar nebuvo perengtos btinosios ginties ribos, teismai privalo atsivelgti

ksinimosi pobd ir pavojingum bei besiksinaniajam padarytos alos dyd.

Ksinimosi pobd nulemia vertybs, kurioms dl ksinimosi gresia pavojus (nuosavyb, lytin
laisv, gyvyb, sveikata, valstybs saugumas ir pan.).

Ksinimosi pavojingum lemia ksinimosi intensyvumas, besiksinanij skaiius, jg

santykis, ksinimosi metu naudojamos priemons, galimos alos dydis ir kitos panaios aplinkybs.

Teismai turi inoti, kad statymas nereikalauja, kad gynybos priemons ir jos intensyvumas
visikai atitikt ksinimosi pobd ir pavojingum.

statymas neriboja naudojam priemoni gynybai nuo pavojingo ksinimosi. Ribojamas tik
mogaus sveikatai padaromos alos dydis.

9. Neutraukia baudiamosios atsakomybs toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo
perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl besiksinantysis arba ginantis nuo
sibrovimo bst (Lietuvos Respublikos BK 141 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 141 str. 3 d. numatytos didelio sumiimo ir didelio igsio bsenos
turi bti vertinamos pagal faktines bylos aplinkybes, o esant reikalui gali bti skiriama atitinkama
ekspertiz (psichologin, psichologin-psichiatrin ir kitos).

Btinosios ginties ir jos rib perengimo taisykls, ginant bst, taikomos tik tais atvejais, kai
sibrovimas bst turi pavojingo ksinimosi poymius.

10. statymas nelaiko btinosios ginties rib perengimu veiksm, kuri metu
besiksinaniajam padaromas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala (Lietuvos
Respublikos BK 141 str. 2 d.). Tokiu atveju, kai besiginantysis, perengdamas btinosios ginties
ribas, nuudo ar padaro besiksinaniajam sunk kno sualojim, jis atsako pagal BK 141 str. 1 d.
ir atitinkamai pagal 111, 104 str. ar 105 str. kai kuriuos punktus.

11. Ginties provokacijai netaikomos btinosios ginties nuostatos. Ginties provokacija - tai tokie
veiksmai, kai asmuo tyia provokuoja kito asmens pavojingo ksinimosi veiksmus, siekdamas
tariamos gynybos pretekstu padaryti al.

12. Priminti teismams, kad atremiant nusikaltim padariusio asmens pasiprieinim j

sulaikant, galioja taisykls, nustatytos btinajai giniai (Lietuvos Respublikos BK 142 str. 2 d.).

13. Teismai nuosprendyje privalo nurodyti btinosios ginties ar jos rib perengimo poymius
ir savo ivadas pagrsti konkreiomis byloje nustatytomis aplinkybmis.
 Kvalifikuojant veikas, padarytas perengiant btinosios ginties ribas, nuosprendio
rezoliucinje dalyje turi bti nurodyta Lietuvos Respublikos BK 141 str. 1 dalis ir io kodekso
ypatingosios dalies norma, pagal kuri asmuo pripastamas kaltu.

14. Skirdami bausmes u nusikaltimus, padarytus perengiant btinosios ginties ribas, teismai
privalo atsivelgti i aplinkyb kaip atsakomyb lengvinani (BK 40 str. 5 p.) arba leidiani
skirti velnesn negu statymo numatyta bausm (BK 45 str. 3 d.).

AUKIAUSIOJO TEISMO SENATO

PIRMININKAS
P. KRIS

AUKIAUSIOJO TEISMO SENATO

SEKRETOR

L. ILIEN