lie

11
 Kurt Lscher, Andreas Hoff, Gil Viry & Eric Widmer, Mariano Snchez,
Giovanni Lamura & Marta Renzi, Andrzej Klimczuk, Paulo de Salles Oliveira,
gnes Nemnyi, Enik Veress, Cecilia Bjursell & Ann-Kristin Bostrm,
Graina Rapolien & Sarmit Mikulionien, Sema Olak & Aye Canatan

Generationen, Generationenbeziehungen, Generationenpolitik

Generations, intergenerational relationships, generational policy
Gnrations, relations intergnrationelles, politiques de gnrations
Generaciones, relaciones intergeneracionales, poltica generacional
Generazioni, relazioni intergenerazionali, politica generazionale
Pokolenia, relacje midzypokoleniowe, polityka relacji
midzypokoleniowych
Geraes, relaes intergeracionais, poltica geracional
Nemzedkek, nemzedkek kztti kapcsolatok, nemzedki politika
Generaii. Politici generaionale i relaii intergeneraionale
Generation, relationer mellan generationer, generationspolicy
11. Kartos, kart santykiai, kart politika
Kuaklar, kuaklararas ilikiler, kuak politikas

Ein mehrsprachiges Kompendium

A multilingual compendium
Un abrg multilingue
Un compendio multilinge
Un compendio multilingue
Wielojzyczne kompendium
Um compndio multilngue
Tbbnyelv kompendium
Un compendiu multilingvistic
Ett mngsprkigt kompendium
Daugiakalbis kompendiumas
11
ok dilli bir Rehber
 GENERATIONES
International Network for the Study of Intergenerational Issues INSII

Generationes yra nepriklausomas tinklas mokslinink i skirting ali ir disciplin, plto-

jani kart analiz teoriniu ir metodologiniu lygmeniu moksliniuose tyrimuose ir politikoje.
Tinkl finansikai remia Konstancos universiteto ekselencijos centras Kultriniai integracijos
pagrindai.

Generationes ist ein freies Netzwerk von Wissenschaftlerinnen und Wissenschaftlern, in unter-
schiedlichen Lndern und Disziplinen, die sich mit aktuellen Fragen der Generationenanalyse in
Theorie, Methodologie, Empirie und Politik beschftigen. Es wird vom Exzellenzcluster Kulturelle
Grundlagen von Integration der Universitt Konstanz gefrdert.

Generationes is a free network of scholars from different countries and disciplines concerned
with the analysis of intergenerational issues in theory, methodology, research and policy. It is
financially supported by the Center of Excellence Cultural Foundations of Social Integration,
University Konstanz

Edition 2016

Universitt Konstanz 2016

This book is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International
License (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits use, duplication, adap-
tation, distribution and reproduction in any medium or format, as long as you give appropriate
credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license
and indicate if changes were made.

ISBN 978-3-89318-074-5

11 Downloads:
www.generationen-compendium.de

Untersttzt von:

240
vadas
Kaip minta pratarmje, iame projekte mes pasirenkame vien i keli galim kart analizs
perspektyv. Pradioje palanku paymti: kai mons suvokia save ar kai kiti juos suvokia
kartos nariais, jie pripasta, kad priklausymas kartai yra svarbus j socialiniam tapatumui ir tuo
paiu j veiksmams. Kokiu mastu tai vyksta, priklausys nuo konkreios situacijos, uduoi ir soci-
alins aplinkos. is poiris gali bti ypa naudingas velgiant gyvenim pomoderniose visuo-
mense, kur klausimas, kaip mons kuria savo asmenin ir socialin tapatum, yra itin svarbus.

is ieities takas sudaro konceptual pagrind kart analizei. Jis siejasi su gerai inomu Karl
Mannheim (Karlo Manheimo) euristiniu rankiu Kartos statusas kart tarpusavio priklauso-
myb kart vienov, kur galiausiai paymima smons ir tapatumo svarba, nors ir remiantis
skirtingomis prielaidomis.

iai perspektyvai bdinga pirmiausia atkreipti dmes skirting kart atstov santykius ir j
dinamik. Tai reikalauja ypatingo dmesio socializacijai ir generatyvumui (suaugusij rpesiui
ir atsidavimui ateinaniai kartai vert.past.). iam tikslui silome ypating terminij. mogiko-
jo laikinumo patyrimas, generatyvumo supratimas ir galiausiai prasms paiekos visuomet yra
svarbios. ios temos yra tiek istorins, tiek dabartins. Prietaringa dabarties dinamika ir ateities
neapibrtumas didina susidomjim dabartinmis kart problemomis (taip nurodant Karl
Mannheim (Karl Manheim), kart teorijos sukrj).

i perspektyva skiriasi nuo tos, kuri kartas suvokia kaip socialines kategorijas ar grupes, paly-
ginamas su socialinmis klasmis (istorinis kart apibrimas). Taiau klausimas, kur reikt
atsivelgti, yra: ar tokios bendros patirties bendruomens i viso gali bti stebimos. Kita pers-
pektyva dmes sutelkia kartas eimoje (genealoginis kart apibrimas).

Ms perspektyva leidia istudijuoti i dviej poiri bendrumus. Kadangi kart santykiai turi
bti organizuoti, taip pat btina atsivelgti j struktrines ir socialines-demografines slygas.
Tokiu bdu atsiskleidia politin dimensija, irykindama nauj kart politikos koncepcij. Tai
suteikia galimyb toliau pltoti ir kart teisingumo svok.

Kai pabriame, kad pristatome vien i galim perspektyv, tai reikia, kad horizonto praplti-
mai yra galimi ir tyrintini. Ateityje ketiname atidiau pavelgti socialinius-kultrinius aspektus
bei gyvenimo raidos perspektyv. Komentarai bt ypatingai laukiami.

Kodl kompendiumas daugiakalbis? Kaip inia, globalizacija apima ir moksl, ir tai galime paste-

11
bti kiekviename bakalauro darbe. Angl kalbos pirmumas yra akivaizdus. Taiau i to iplau-
kiantis vienodumas danai yra klaidinantis, nes jis paslepia subtilius skirting kultr ir kalb
niuansus. Be to, didjantis institucinio ir teisinio reglamentavimo supanajimas Europos lygme-
nyje ar panajanios socialins tendencijos vairiose Europos alyse nukreipia vilgsn nuo toki
kultrini skirtum, kurie reikiasi skirtingu supratimu (tariamai) t pai kart svok arba net
skirting termin naudojimu.

241
 Ms nuomone, daugiakalbyst padeda geriau suprasti reikinius ir j teorin studijavim kart
tyrim srityje. Subtils skirtumai skatina tolesn svarstym. Ypatingus ikius kelia terminai,
kuri nepavyksta iversti vienu odiu. Tokius atvejus trumpai nurodysime papildomoje kiekvie-
no vertimo angoje.

11

242
Pastabos lietuvikai versijai
Kompendiumas kas tai? Glaustas pagrindini kurio nors mokslo ar tyrimo teigini idstymas,
santrauka (Tarptautini odi odynas, 1985).

Lietuvos skaitytojams pateikiame original kompleksin kart tyrim valg apibendrinim, pri-
statant filosofines skirting teorini perspektyv itakas ir j poveik atskiroms socialinio gyve-
nimo sritims. Dalis ia pateiktos mediagos tyrjams bus inoma, taiau esama ir tokios, kuri,
panau, dar bus inovatyvi ms vieajame diskurse.

io daugiakalbio kompendiumo unikalumas tas, kad skaitytojui suteikiama galimyb lyginti t

pat tekst keliomis jo vartojamomis kalbomis, taip pagilinant teksto supratim ir palengvinant
jo turinio pritaikym kiekvienai kalbinei kultrinei aplinkai. Tuo jis prisideda tiek prie mokslo
tarptautikumo skatinimo, tiek prie nacionalins terminijos krimo ir tvirtinimo, reflektuojant
kalbinius kultrinius skirtumus.

Kaip inia, vertimas yra interpretavimas. Nors lietuvi kalb vertme anglik io kompendiumo
versij, susidrusios su sunkumais, iekodamos lietuvik atitikmen, vis daniau j lyginome su
vokiku originalu. Pastebjome, kad vertimas angl kalb gana laisvas, todl savo versijoje pir-
miausia stengms kuo tiksliau perteikti originali mint. Siekme ir to, kad iverstas tekstas gerai
skambt lietuvikai bei turt aikiai suprantam prasm, tad pradin mintis gali bti perimta
tiek i vokiko originalo, tiek i jo angliko vertimo.

Norime paymti, kad tekste pasitaik sunkiai iveriam termin alia j skliausteliuose patei-
kme anglikus, kurie mokslininkams, tyrjams yra gerai inomi. Bene daugiausia problem ver-
tjams keliantis yra agency terminas, kuriam iuo atveju (diagramoje) parinkome socialinio
veiksmo atitikmen; gendering ten pat silome versti kaip lyi irykinim. Generation
specific policy neturi nusistovjusio atitikmens lietuvi kalboje, tad iuo atveju kiek supapras-
tindamos vertme kaip kart politik, o termin caring vertme kaip rpinimasis, nors
lietuvi kalboje care veriamas maiausiai trimis skirtingas prasmes turiniais terminais: prie-
ira, globa, slauga.

Leidinys skiriamas sociologams ir kitiems socialini moksl atstovams, studentams ir tiems, kurie
domisi kart santykiais. Tikims, kad kompendiumas taps parankine knyga ne tik pradedantiems
ar patyrusiems kart santyki tyrintojams, bet ir platesnei smalsiai auditorijai Lietuvoje.

Graina Rapolien ir Sarmit Mikulionien

11

243
 Nagrinjant kartas
Kart klausimo aktualumas

11.01Tokie posakiai, kaip kart konfliktas, kart dialogasir kart solidarumas arba
amiaus nata rodo, kaip smarkiai plaioji visuomen iandien yra sitraukusi kart diskurs.
Tai yra kart retorikos iraikos, atspindinios vie diskurs apie tai, kaip turt bti patiria-
mi, vertinami ar kuriami kart santykiai. Kart retorikos bdinga savyb yra jos antagonistin
struktra tarp idealizavimo (solidarumo) ir grsms (konflikto), kur kart skirtingumai danai
sudramatinami. Metaforos yra svarbs ios kart retorikos elementai. Taigi gali bti ikirtos ios
metaforos (pagal J. Bilstein Metaphoric of the Term of Generation. In Liebau/Wulf: Generation.
Weinheim 1996) r. 1. lentel:

Kart metafor variantai Pavyzdiai

Raida Naujo mogaus sukrimas
Ciklikumas ir procesas Kart seka, gyvenimo laikotarpiai
Teis Kart sutartis
Melioracija Mokytojas kaip sodininkas, jaunimas kaip ms ateitis
Svetimumas ir atsiskyrimas Kart karas

11.02Pagal L.L. Nash (L.L. Na) (1978. Concepts of existence. In: Daedalus 107, 1), graik kalbos
odis genos remiasi veiksmaodiu genesthai, kuris reikia imti egzistuoti (to come into
existence) ir apibdina nuolat besikeiianio slenksio gyvenim perengim. Vaik gimimo
dka kuriama nauja karta, skirtinga nuo j tv. Tai kartojasi vis i naujo, bet pats faktas lieka tas
pats. Senovs Romoje i graik kalbos iversta svoka generatio reikia atsiradim, sukrim,
gimdym. Taigi krja(-s) sukuria kak, kas savo forma yra panaus j/j, nors moni atveju
krinys yra skirtingas nuo krjo individualiai, o ne kaip ries. Be to, J. Bilstein (J. Biltainas)
paymi, kad is terminas yra pagrstas dviem esminm idjom kilms ir krybos bei tstinumo
ir ciklikumo, kitaip tariant, kryba ir naryste kurios atsispindi j metaforiniame naudojime.
ios esmins tampos nurodo dvilypumo potencial ir jo patyrim kart santykiuose, kurie pasi-
reikia kart retorikos poliarizacijoje. S. Weigel (S. Vaigel) (2006. Genea-Logik) kart mato kaip
esmin vairi akademini disciplin svok evoliucijos ir tradicijos sankirtoje, taip pat gamtos
ir humanitarini moksl atskyrimo prasme. Tai atspindima ir iuolaikiniuose tyrimo metoduose,
kur kartos yra skaiiuojamos ir pasakojamos.

11.03Kad priarttume prie kartos koncepcijos reikms, patartina trumpai apvelgti svokos

11
istorij ir dabartin jos naudojimo vairov. odis karta kyla i suvokimo, kad kakas naujas
atsiranda i esamo. Esm ta, kad is naujas skiriasi nuo ligiolinio ir tuo paiu metu turi su juo
bendr savybi. Svokos istorij supaprastinant galima suskirstyti kelis tarpsnius. Reikmin-
gos yra jos ssajos su antropologija, biologija, istorija ir sociologija.

244
 11.04Trys svokos istorijos tarpsniai

1. Pirmasis tarpsnis apima senov ir viduramius ir apibdinamas pastangomis suprasti dabar-

t, remiantis praeitimi ir tradicija. Tariama, kad esama analogij tarp individo gyvenimo eigos
ir visuomens raidos laiko struktr, kurias perteikia eima ir giminyst. is ankstyvas tarpsnis
jau pripasta inojimo perdavim i kartos kart, kartu paklojant pagrind pedagoginiam
kart santyki supratimui.

2. Antrasis tarpsnis prasideda su moderniaisiais laikais. Jis charakterizuojamas tuo, kad kartos
svoka daniausiai vartojama, siekiant paymti judjim nauj ir atvir ateit. kartas irima
kaip paangos skatintojas. Dmesys sutelkiamas menus ir mokslus. Kartos svoka siejama
su tokiais kart santykiais, kuri dmesio centre yra vis ri ini perdavimo modelis, grin-
diamas mokytojo-mokinio santykiu. Kart seka eimoje, prieingai, nesulaukia daug dme-
sio, traktuojama tarsi savaime suprantama ir pltojama remiantis buruazins eimos idealu.
Panaiai kaip pirmajame tarpsnyje, dauguma pavyzdi mini tik vyrus.

3. Treiasis kart supratimo tarpsnis prasideda artimesne praeitimi, kuomet kart svoka yra
naudojama kaip diagnostinis rankis laikotarpio apibdinimui. Tai ireikia pakitus poir
praeities, dabarties ir ateities santyk. Ateitis matoma kaip neaiki, nepaisant to, kad orienta-
cija kyla i praeities ir atitinkamai tradicijos, ir netgi tada, kai jos vis dar veiksmingos. is vidinis
prietaravimas irykja ir iuolaikini visuomeni pomodernumo analizje. Taiau tikrumo
praradimas taip pat prisidjo prie horizonto ipltimo suprantant kartas: kart seka eimoje ir
visuomenje imtos suvokti tarpusavio santykyje. Tai akivaizdiausia socialins politikos srityje,
kai svarstomi perskirstymo teisingumo tarp kart klausimai gerovs valstybs (ir jos reformos)
slygomis.

11.05Ypatingas dmesys pomodernybje skiriamas lyi skirtum konstravimui, dl to kyla

svarbios paskatos visuomeninei politinei analizei. Pripastamas moter vaidmuo ir diskutuoja-
mas lyi santykis. ie diskursai yra reikmingai veikiami visur prasiskverbiani masini medij
ir kaip mes su jomis elgiams. Tai vlgi turi reikms artimai kart ir lyi tarpusavio priklauso-
mybei, kaip rodo prieiros uduoi pavyzdys.

Supaindinimas su dabartine koncepcij vairove

11.06Dabartinis susidomjimas kart klausimais atsispindi vairovje publikacij, kurios i
dalies su naujomis etiketmis varosi dl dmesio. Toliau mes bandome jas sisteminti, atsi-

11
velgdami koncepcijos istorij, naudodami naujausi publikacij pavadinimus. (Kadangi angli-
kosios publikacijos yra gerai inomos, isamius j bibliografinius apraus galima rasti internete.)

Trumpai tariant, mes identifikuojame bent ias kart tem ir diskurs kategorijas.

245
 1. Genealogins kartos yra susijusios su giminyste, protviais ir eimos vaidmenimis.
Literatros pavyzdiai:
Bengtson and Robertson (1985). Grandparenthood.
Cherlin and Furstenberg Jr. (1986). The New American Grandparent.
Rossi and Rossi (1990). Of human bonding: parent-child relationships across the life course.
Szinovacz (1998). Handbook on Grandparenthood.
Kraniauskien, Sigita; Gedvilait-Korduien, Margarita (2012). Kart solidarumas Lietuvo-
je: ank prieiros taka seneli gerovei. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 (31): 239264.
Mikulionien, Sarmit (2014). eimini santyki praktikos atotolio eimose: tarpgenera-
cinis aspektas. esnuityt, Vida; Kanopien, Vida; Mikulionien, Sarmit. Lietuvos eima:
socialini sait perspektyva: monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 110
136.

2. Pedagogins kartos yra susijusios su aukljimo santykiais ir vaidmenimis.

Literatros pavyzdiai:
Ecarius (1998). Was will die jngere mit der lteren Generation? Generationenbeziehun-
gen in der Erziehungswissenschaft. [Ko nori jaunesnioji su vyresnija karta? Kart santy-
kiai pedagogikoje]
Liebau (1997). Generation. Versuch ber eine pdagogisch-anthropologische Grundbe-
dingung. [Karta. Es apie pedagoginius antropologinius pagrindus]
Mead (1972). Culture and Commitment: A Study of the Generation Gap.
Schelsky (1957). Die skeptische Generation. Eine Soziologie der deutschen Jugend.
[Skeptika karta. Vokiei jaunimo sociologija.]
Targamadz, Vilija; Girdzijauskien, Sigita; imelionien, Aida; Peiuliauskien, Palmira;
Naucknait, Zita (2015). Naujoji (z) karta prarastoji ar dar neatrastoji? Naujosios (Z)
kartos vaiko mokymosi proces esmini aspekt identifikavimas. Mokslo studija. Vilnius,
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

3. Socialins, kultrins ir istorins kartos yra susijusios su

a) tokiais karais, ekonominiais ir politiniais neramumais bei i j kylaniais kolektyviniais
tapatumais.
Literatros pavyzdiai:
Eisenberg (1982). The lost generation: Children in the holocaust.
Elder Jr. (1974). Children of the Great Depression.
Easterlin et al. (1990). Retirement prospects of the baby-boom generation.
Kibelka, R. (2000). Vilko vaikai. Baltos lankos.
Gailien, D. (2008). K jie mums padar: Lietuvos gyvenimas traum psichologijos

11
vilgsniu. Vilnius: Tyto alba.
Gailien D. (2013) Represuotj vaikai: tarpgeneracinio traum poveikio tyrimai Lie-
tuvoje. LKMA metratis. Vilnius, t. XXXVII, 351366.

b) tendencijas nustataniais kultriniais judjimais, stiliais ir veikalais.

Literatros pavyzdiai:
Campbell (1999). This is the beat generation.

246
 Coupland (1991). Generation X: Tales for an accelerated culture.
Jones (1986). Great expectations: America and the baby boom generation.
Coupland, D. (2005) X karta: pasakojimai akceleracijos visuomenei, Tyto alba.

c) gerovs valstybs socialinio saugumo reglamentu.

Literatros pavyzdiai:
Arber and Attias-Donfut (2000). The myth of generational conflict: The family and
state in ageing societies.
Daatland and Lowenstein (2005). Intergenerational solidarity and the family welfare
state balance.
Kohli (1999). Private and public transfers between generations: Linking the family and
the state.
Thomson (1996). Selfish generations? How welfare grows old.
Willetts (2010). The Pinch. How the baby boomers took their childrens future- and
why they should give it back.
Bieliauskait, Jolanta (2009). Solidarumo vaidmuo socialinje teisinje valstybje.
Socialini moksl studijos, Social Sciences Studies, 1(1): 7994.
Guogis, Arvydas (2006). Kai kurie socialinio solidarumo praradimo aspektai Vakaruose
ir Lietuvoje. Socialinis darbas, 5(1): 913.
Ruzgien, Ligita (2009). Valstybs skolos lygio priimtinumo vertinimas. Magistro bai-
giamasis darbas. Vytauto Didiojo universitetas, Ekonomikos katedra. Kaunas, [ran-
kratis]. [Nagrinjamas tarpgeneracinis skolos moralumo indeksas]

4. Laikotarp diagnozuojanios kartos apima teiginius apie dabartin konkrei gyventoj gru-
pi bsen, pabriant idealias tipines paaugli kartas.
Literatros pavyzdiai:
Bpple and Knfer (1998). Generation XTC: Technound Ekstase. [Karta XTC: Techno ir
Ekstazy]
Epstein (1998). Youth culture: Identity in a postmodern world.
Illies (2000). Generation Golf.
Tapscott (2009). Grown up digitalHow the next generation is changing your world.
Targamadz, Vilija; Girdzijauskien, Sigita; imelionien, Aida; Peiuliauskien, Palmira;
Naucknait, Zita (2015). Naujoji (z) karta prarastoji ar dar neatrastoji? Naujosios (Z)
kartos vaiko mokymosi proces esmini aspekt identifikavimas. Mokslo studija. Vilnius:
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

Kituose posakiuose i svoka vartojama perkeltine prasme, pavyzdiui, kaip medikament, prie-

11
tais (automobili, kompiuteri) ir metod (techniques) kartos.

247
 Konceptuals pagrindai
Ieities takas

11.07Svoka karta danai naudojama kaip interpretacinis karkasas, todl manoma, kad jo
reikm inoma arba j galima suprasti i konteksto. Taiau jei svok ketinama naudoti tyri-
mams, btina aprayti, k ji reikia, ir tvirtinti teorikai. Bandydami susisteminti konceptualin
vairov glaust apibrim pagalba, prie akis turime modifikuot vadinamojo semiotinio tri-
kampio versij. Pagal j, svokos reikm yra rezultatas to, kad konkretus terminas susiejamas
su rodymais, pasitelkiant interpretacij (kuri grindiama teorinmis prielaidomis ir praktiniais
tikslais). iuo poiriu, apibrimai gali bti interpretuojami kaip euristins hipotezs. Svokos
apima teorikai pagrstas prielaidas, kad kakas gali vykti. Jeigu empirika patvirtina teorij, svo-
ka gali bti naudojama. Taiau svok gali tekti pakeisti, patobulinti arba papildyti.

11.08Ms poirio pagrindas yra santykis tarp priklausymo kartai ir tapatumo priskyrimo,
kuris ivedamas i etimologijos ir svokos istorijos, kaip nurodme vade. Tai atkreipia dmes
socialinius santykius tarp individ ir grupi, kadangi per juos velgiant i sociologins perspek-
tyvos kuriami tapatumai. Tai gali reiktis privataus ir vieo gyvenimo srityse, individualaus ir
kolektyvinio gyvenimo stiliuose. Kart santyki forma tradicijose ir paproiuose, taip pat j tei-
sinis reguliavimas nurodo btinyb nuolat naujai kurti kart tvark, taigi politinius kart matme-
nis. Vidinis ryys tarp i elementari fakt skatina velgti tai, kaip konceptual model. Todl
mes silome tris pagrindinius apibrimus: kart ir kart tapatumo, kart santyki bei kart
tvarkos ir politikos. Tuomet jie galt tapti atskaitos takais, laipsnikai apibriant kitus faktus.

Kartos ir kart tapatumas

Pagrindinis apibrimas
11.09Kartos svoka naudinga analizuojant veiksm ir socialini santyki sveik, susijusi su
identitetu, su priklausymu konkreioms demografinms kohortoms, giminysts ryiams, narystei
organizacijoje ar istorini vyki patirtimi. Pagrindinis dmesys skiriamas mstymui, jautimui,
norjimui ir veikimui, tiek individuali, tiek kolektyvini veikj gyvenimo formoms ir gyvenimo
raidai.

11.10Siekdami ivengti esencialistinio apibrimo spst ir sutelkti dmes veiksmus, kurie

gali bti empirikai stebimi, apie priklausym kartai kalbame kaip apie priskirt socialin tapatu-
m. Laikas nuo laiko tai atsitinka perkeltine prasme, kai kalbama apie kolektyvini subjekt veiks-

11
mus, t.y., apie socialines grupes arba bendruomenes, turinias bendr patirt (itisas kartas).
Tapatumo idjos yra svarbios ir iuo atvilgiu.

11.11Savirefleksyvaus kart tapatumo prisiskyrimo prasme, perfrazuojant Johann Wolfgang

Goethe (Johano Volfgango Gts) autobiografij Poezija ir tiesa1, galima teigti kiekvienas,
gims vos deimt met anksiau ar vliau, bt galjs tapti visikai kitokiu asmeniu, atsivel-
1
Lietuvikai ileista Goethe, Johann Wolfgang I mano gyvenimo. Poezija ir tiesa, Baltos lankos, 2014, vert. past.

248
giant jo/jos isilavinim ir poveik ioriniam pasauliui. Gimimo kohorta, amius, narysts trukm
ir istoriniai vykiai apima sociologinius laiko apibdinimus.

Kart skirtumai
11.12Mintis apie tai, kad kartos yra atpastamos, nebtinai reikia tai, kad jos yra skirtingos.
Tokiu bdu kart skirtumai gali bti apibdinti formuojani patiri, gyvenimo ir visuomens
istorini pokyi svokomis, o taip pat jausm, mstymo, ini ir veiksm svokomis. Pagrin-
d visuomeniniams kart skirtumams sukuria svarbiausias priklausymo vienai visuomenei ir jos
istorijai bendrumas. Kart skirtumai gali bti nustatyti tiek tarp individ, tiek tarp kart kaip
bendruomeni, turini bendr patirt.

Priklausymas daugiau nei vienai kartai: multigeneracikumas (multigenerationality)

11.13I esms kiekvienas individas gali priklausyti keletui kart tuo pat metu. Tai gali tiek
suteikti galimybes, tiek apsunkinti socialinius santykius. Pavyzdiui, vyresnio amiaus broliai ir
seserys gali prisiimti tv uduotis (prieiros, aukljimo) jaunesnij broli ir seser atvilgiu.
Genealogikai jaunesn karta, atsivelgdama savo didesn kompetencij naudojant komunika-
cines technologijas, kartais gali imtis mokytojo vaidmens viduriniosios ir vyresns kartos atvil-
giu, nors tuo pat metu ji ilieka priklausoma nuo vyresniosios kartos, turint omenyje jos pragyve-
nimo altinius arba viet mons hierarchijoje. Tvai, studijuojantys auktojoje mokykloje, vienu
metu gali prisiimti mokinio vaidmen, kitu tv vaidmen savo vaikams.

11.14Apskritai multigeneracikumas yra bdingas kiekvienam individui. Tuo bdu genealo-

gijos, socialiniai ir kultriniai veiksniai persipina. Tai gali sukelti vaidmen konfliktus ir dvilypumo
potyrius.

Socializacija sveikaujant kartoms: generatyvin socializacija

11.15Kokia yra individuali ir kolektyvini kart santyki specifika? Vienas galim atsakym:
jie paprastai siejami su mokymosi procesais, kurie susij su bendru uduoi gyvendinimu, taip
pat pastangomis ilaikyti ir pltoti kart santykius genealogine seka. i prielaida aikinama taip:
kai senas ir jaunas, pavyzdiui, seneliai ir vaikaiiai, daro kak kartu, tai danai siejama su moky-
musi. Nuoroda ami ar priklausym kartai taip pat svarbi vairi form mokymuisi. Tuo bdu
paprastai aidim gali sitraukti treiasis veiksnys, t.y., materialinio, socialinio ir kultros paveldo
perdavimas, primimas ir pltojimas. Tai yra specifiniai socializacijos procesai.

11
11.16Generatyvin socializacija gali bti apibriama kaip socialinio tapatumo aspekt vys-
tymas kart tarpusavio mokymosi metu ir j bendro ekonominio, socialinio ir kultrinio paveldo
kritinis apsvarstymas.

249
 Generatyvumas
11.17Demografijoje generatyvumo svoka danai vartojama kaip generatyvios elgsenos sino-
nimas. Psichologijoje j dieg E. Eriksonas, aikindamas tai kaip vyresns kartos pasirengim
rpintis jaunesniais. Mes silome isamesn poir, pagrst trimis ingsniais:
Pirmajame apibendrinime generatyvumo svoka gali bti susieta su idja, kad mons turi
gebjim savo mintis ir veiksmus traukti vliau gimsiani kart egzistavim. Jie yra pajgs
didele dalimi kontroliuoti savo generatyvin elgsen. Dauguma j gali priimti sprndim u
ar prie tvyst.
Antra, mons turi gebjim apsvarstyti bsim kart gerov ir atitinkamai veikti. Tai gali bti
postuluojama kaip pareiga ir atsakomyb asmeniui bei socialiniams institutams.
Treias apibendrinimas, neseniai ikils diskusijose, akcentuoja patirt ar valg, kad jaunes-
nioji karta taip pat gali individualiai ir kolektyviai pltoti supratim apie vyresniosios kartos
gerov.

11.18Atitinkamai silome tok apibrim: generatyvumas reikia mogaus gebjim indivi-

dualiai ir kolektyviai sismoninti kart tarpusavio priklausomyb, gebti ir turti poreik apms-
tyti tai savo veiksmuose. Tame slypi ypatingi gebjimai suteikti reikm individualiam ir bendruo-
meniniam-visuomeniniam gyvenimui.

Kart santyki dimensijos

Pagrindinis apibrimas
11.19Socialiniai santykiai tarp dviej ir daugiau kart, kaip ir tarp tos paios kartos atstov,
formuojami priklausymo kartai supratimo bei i jo kylani bendrum ir skirtum (santyki tarp
skirting kart ir tos paios kartos atstov).

11.20Kart santykiai pasireikia orientuojantis, darant tak, mainantis ir mokantis proce-

suose, kurie yra abipusiai ir refleksyvs. Be kita ko, kart santyki struktra ir dinamika priklauso
nuo institucini uduoi (utikrinti pragyvenim, priirti, auklti). Tuo pat metu svarbu palai-
kyti ir pltoti paius santykius.

11.21Ms apibrimas pagrstas socialini santyki (individuali ar kolektyvini) apibdini-

mu kaip sveik, kurios yra ne vienkartins, o nuolat nukreipiamos viena kit ir tokiu bdu r-
minamos. Daugeliu atvej tuos rmus nuo pat pradi nustato uduotys, kurios turi bti atliktos
drauge, arba socialiniai vaidmenys, kuriais sveikaujama. Labiausiai mus domina santykiai tarp
viena po kitos sekani kart.

11 11.22Atskyrus teorin ir empirin analiz, be kita ko, keliamas klausimas, ar gali bti nustatyta
kart santyki konstravimo socialin logika. Kokiu mastu pritaikomos bendrosios main, abipu-
sikumo taisykls? Ar tai bt kitas kart santykiams bdingas skiriamasis bruoas?

11.23iame kontekste svarbus yra atpildo/atsakomosios paslaugos atidjimas arba perkli-

mas bsim kart atstovams. Kaip ios taisykls pasireikia duomenyse apie vienos kartos vairi

250
ri grybi perdavim kitai? Koks yra santykis tarp privai ir viej perdavim? Trys svokos,
t.y., kart konfliktas, kart solidarumas ir kart dvilypumas, suteikia aikias nuorodas i klausi-
m nagrinjimui.

Kart konfliktas
11.24Kart konflikto svoka grindiama sitikinimu, kad dinamikas skirtumas tarp kart nei-
vengiamai provokuoja konfliktus.

11.25Tradicinje ir populiariojoje literatroje yra paplits sitikinimas, kad konfliktai tarp jau-
n ir sen moni yra daugiau ar maiau bdingi i santyki (socialinei) prigimiai. Bde, kaip
jie leidiami ir isprendiami, velgiama paskata sisteminei visuomens raidai. Galios santykiai
eimoje ir giminysts tinkluose vertinami kaip natralus ieities takas. Pastaruoju metu konf-
liktai tarp jaun ir sen moni aptariami visuomens itekli paskirstymo ir dalyvavimo gerovs
valstybs institucijose atvilgiu.

Kart solidarumas
11.26Kart solidarumas gali bti apibdintas kaip beslygiko pasitikjimo iraika tarp tos
paios arba skirting kart atstov.

11.27Kart solidarumo svoka pirmiausia tapo populiari, atliekant mokslinius senjimo ir kar-
t santyki tyrimus Jungtinse Amerikos Valstijose, i dalies kaip atsakas eimos kaip izoliuo-
to branduolio samprat, eimos ir giminysts ryi nykim apskritai ir vienpusik paramos
senatvje poreikio samprat. Daniausiai nurodomas Bengtson/Roberts (Bengtsono/Robertso)
(Intergenerational solidarity in aging families. Journal of Marriage and Family, 1991: 856870)
kart solidarumo modelis, kuriame iskiriami ei matmenys: (1) bendravimo solidarumas (svei-
k danis ir bdai), (2) emocinis solidarumas (abipusi jausm tipai, stiprumas ir grtamumo
laipsnis), (3) sutarimo solidarumas (sutarimo dl poiri, vertybi ir sitikinim laipsnis), (4)
funkcinis solidarumas (abipuss paramos bdas ir apimtis), (5) normatyvinis solidarumas (sipa-
reigojim eimos vaidmenims ir pareigoms stiprumas) ir (6) struktrinis solidarumas (galimybi
skleistis kart santykiams struktra, pavyzdiui, eimos dydis ar erdvinis artumas tarp jos nari).

11.28Btina paymti, kad i solidarumo svoka yra susijusi tik su kart santykiais eimos
kontekste. Koncepcijos kritikai teigia, kad mons gali bti priversti suteikti, priimti param ar
dalyvauti bendroje veikloje arba daryti tai nenoriai. Be to, ia slypi kart santyki norminio ide-
alizavimo pavojus. Todl siloma pateikt tipologij velgti kaip bandym nustatyti kart san-

11
tyki matmenis. Taiau apibendrinimas visuomens lygmeniu bt problemikas. Apskritai dau-
gialyp solidarumo koncepcija remiasi bendru sitikinimu, kad kart santyki svarba pirmiausia
nusakoma, atsivelgiant j indl bendr socialin sanglaud. Tokiu bdu ignoruojami kart
santyki vidins dinamikos esminiai aspektai. Kaip ir juos formuojanios socialins slygos lie-
ka nepakankamai vertintos. Tai atsiskleidia ir renkant, apdorojant, ir analizuojant empirinius
duomenis.

251
 Kart dvilypumas
11.29Kart dvilypumo koncepcija remiasi tuo, kad mikro-socialiniai ir makro-socialiniai kart
santykiai gali tuo paiu metu ireikti prietaraujanius ir solidarius poirius ir elgsenas, tokius,
kaip meil ir neapykant, savarankikum ir priklausomyb, artum ir atstum. Kart dvilypumo
aknys slypi vienalaiks vienybs ir skirtingumo suvokime. Mes silome tok apibrim:

11.30Bendrja prasme dvilypumo svoka reikia svyravimo (virpjimo) patirt tarp jausm,
mstymo bd, nor ar socialini struktr kratutini prieybi, iekant socialini santyki,
fakt ir tekst prasmi, kurios yra svarbios savasties aspektams ir socialiniam veiksmui.

11.31Dvilypumo koncepcija kilusi i psichoterapijos ir i G. Simmel (G. Zimelio) individualumo

ir socialumo sampratos. Btina pabrti, kad mokslin dvilypumo samprata (prieingai kasdienei
sampratai) savaime neturi neigiamos konotacijos tad dvilypumo potyriai ir bandymai su jais
tvarkytis gali bti vertinami kaip ikiai santyki palaikymui. Tai gali bti daroma socialine pra-
sme krybikai ir naujovikai. Asmenin taka, galia ir valdia taip pat gali bti svarbi. Atitinkamai
galima iskirti kelis bdus tvarkytis su dvilypumu, pavyzdiui, solidarizavimsi, emancipacij,
pasitraukim ir konflikt.

11.32Pati kart svokos etimologija siejasi su tampa tarp tstinumo ir inovacij. Tokios tam-
pos yra ir rezultatas vienalaikiko intymumo ir atstumo, bdingo daugeliui kart santyki.

11.33Bendra euristin hipotez gali bti postuluojama taip: dl struktrini prieasi btent
intymumo ir principinio neskubumo kart santykiai nurodo didel potencial dvilypumo patyri-
mui. Taiau jie yra ne visada ir ne kiekvienu atveju dvilypiai.

Kart santykiai ir socialins struktros

11.34Kart tapatumo priskyrimas slygojamas demografini, socialini ir kultrini struk-
tr. Pastarosios formuoja konkreius kart santykius tarp individ, grupi, organizacij ir
kit socialini institut. ios struktrins slygos gali bti apibdinamos kaip kart santykiai
(Generationenverhltnisse).

11.35is apibrimas skiriasi nuo t, kurie kalba tik apie santykius (Beziehungen) kaip
mikro-socialines sveikas ir (visuomeninius) santykius (Verhltnisse) kaip makro-socialines
slygas. Btina turti omenyje, kad tarp makro-socialini darini taip pat gali bti (abstrakts)
santykiai, kurie pasireikia konkreiomis sveikomis tarp j atstov/nari. Kart svoka yra tin-
kama tarpininkauti mikro ir makro sistem sugretinimui. Pagrind tam galime rasti ir K. Mann-

11
heim (K. Manheimo) pasilytame konceptualiame modelyje: kartos statusas kart tarpusavio
priklausomyb kart vienov.

11.36Demografiniu poiriu, gimimo kohortos yra svarbiausi struktriniai vienetai. Gimimo

kohorta apibriama kaip visuma individ, kurie gim per tam tikr laikotarp. Organizacijos
atveju kohorta yra visuma individ, kurie tapo jos nariais per tam tikr laikotarp.

252
11.37Remiantis anksiau pasilytu kart apibrimu, gimimo kohortos tampa kartomis, kai j
atstovai arba kiti t gimimo laik, ami ar dat, kada tapo organizacijos nariais, siedami su bet
kokios ries biografine ir istorine patirtimi, laiko svarbia j tapatumui ir veiksmams.

11.38Struktrini santyki analiz ir dinamika tarp skirting kart atstov gali bti skiriama
ir laiko atvilgiu. Viena vertus, yra kartos, gyvenanios tuo paiu metu (sinchronikos), kita ver-
tus, yra gyvenanios skirtingu laiku (diachronikos), taip pat yra tarpusavio priklausomybs tarp
sinchronini ir diachronini kart patiri.

11.39Kartos formuoja sudting tarpusavyje persipynusi socialinio laiko struktr ir santy-

ki sistem. Jas galima stebti daugybiniuose individ priklausymuose kartoms ir santykiuose
tarp kart. Jos gali pasiekti kulminacij dvilypikumo patyrime, jeigu apima prieing galimybi
refleksijos faz. Prie to prisideda nukreipimas praeities kart sek, kaip ir j ipltimas ateit.
Kart ir kart santyki laiko dimensij analiz yra vis dar menkai ityrinta ir atitinkamai daug
adanti teorijos ir tyrim sritis.

Kart tvarkos ir politikos elementai

11.40Atsivelgiant tai, kad moni jaunoji karta ilg laik priklauso nuo vyresni, kaip ir seni
mons priklauso nuo jaunesni prieiros, kart santyki organizavimas tam tikra prasme
tampa mogaus prigimtin sociokultrin uduotis, reikalaujanti taisykli ir reglamentavimo.
Tai yra i uduoi ir deryb dl vairovs ir takos supratimo iraikos. Pavyzdiui, svokos tv
valdia keitimas tv prieira atskleidia istorin kart tvarkos kait.

11.41Terminas santyki logika apibdina nusistovjusias socialini santyki organizavimo

formas, j institucin tvirtinim ekonomins ir politins galios santykiuose bei j pagrindim
tradicijomis, paproiais ir normomis. ios taisykls, tvirtintos socialinse struktrose, nurodo
kart tvark.

Pagrindinis apibrimas
11.42Kart tvarka yra visuma visuomenje ir jos atskirose srityse tradicijose, paproiuose ir
teisje esani taisykli, formuojani kart santykius. Ji ireikiama teisje ir socialini santy-
ki logikos formose, kurios savo ruotu yra esam galios ir valdios santyki iraika.

Karta ir lytis

11
11.43Karta ir lytis yra analitikai ir empirikai glaudiai susijusios. Abi ios kategorijos apeliuoja
biologinius faktus, kurie reikalauja socialins, politins ir kultrins organizacijos. Generatyvu-
mas i esms priklauso nuo lyi santyki. Istorinje perspektyvoje iaikja, kad kuriant kart
svok dominavo vyrikumas. Tai atsispindi teiss aktuose, taip pat asimetrikame (kasdieni)
uduoi paskirstyme. Tokiu bdu lyi vaidmen postuluojam ir reali pokyi dinamika per
pastaruosius kelis deimtmeius yra glaudiai susijusi su kart santyki tvarka. Taikliausiais to
pavyzdys yra rpinimosi (caring) uduoi paskirstymas tarp lyi.

253
 Kart teisingumas
11.44Teisingumo idja apima tiek socialin norm, tiek individuali doryb. Tai galioja ir kart
santyki organizavimo atveju. ia prasme teisingumo samprata yra svarbi tiek mikro-socialiniu
(pavyzdiui, ugdymo kasdienybje), tiek makro-socialiniu (pavyzdiui, skirstant visuomens ite-
klius) poiriu. Remiantis Aristotelio pasilymais, kurie yra kelrodiai iki pat ms dien, galime
iskirti dvi skirtingas teisingumo dimensijas.

Pirmoji yra procedrinis teisingumas. Jis reikalauja, kad visuomenins santvarkos taisykls bt
taikomos visiems nariams siningai ir ia prasme vienodai, o taip pat ir kart santykiams.

Antrasis aspektas siejamas su turiniu.

11.45ia main teisingumas postuluoja, kad turt bti siekiama lygybs dalyvi veiksm
atvilgiu. Politologinje ir ekonominje literatroje tai dar vadinama veiklos teisingumu. Be to,
paskirstymo teisingumas susijs su asmens pozicija valstybs atvilgiu, su jo verte ar nuopel-
nais valstybei. Dar kitaip tai vadinama poreikiais grstu teisingumu.

11.46Pastaruoju metu galime stebti pragmatik filosofini-etini diskurs pokyt. I esms

jis orientuotas veiksmus socialiniuose kontekstuose, kurie veda dalyvavimo arba traukties
teisingumo postulavim.

11.47Pritaikius kart santykiams, tai reikia: tvai parpina savo vaikams materialius ir nema-
terialius naudingus iteklius, kurie grinami, jei i viso, ne i karto, o danai ir ne visa apimti-
mi. Taigi, tai ne vien tik main teisingumas. Vis dlto svarbu atsivelgti skirtingus vaik ir tv
poreikius. Abi teisingumo formos gali bti svarbus supratimas, kad tai, k vaikai yra gav i tv,
danai kaip material arba nematerial paveld, jie perduoda savo vaikams. Tuo paiu metu
gali bti reikalaujama, kad naudingi itekliai, kurie buvo parpinti eimose ir per jas siekiant
visuomens gerovs ir mogikojo kapitalo, bt pripastami visuomens, pavyzdiui, tvirtinant
pensij draudim.

11.48Be to, teisingumo sampratos yra svarbios santykiams tarp kart, kurios gyvena dabar
ir ateityje, pavyzdiui, atsivelgiant gamtos itekli naudojim, valstybs skolos dyd ir kult-
ros paveldo pripainim. Siekdami atskleisti teisingumo tarp kart daugialyp pobd, silome
normatyvin kart politikos apibdinim, kuris orientuotas bendruosius mogaus teisi postu-
latus ir tuo paiu atkreipia dmes kart tarpusavio priklausomyb bei nurodo su tuo susijusius
sipareigojimus.

11
11.49Vis dlto teisingumo koncepcijos atlieka svarb vaidmen ir kasdieniame gyvenime. Be
kita ko, jos susijusios su sitikinimais apie teisingum ir nealikum. Svarbus kriterijus yra san-
tykis tarp lygybs ir nelygybs, kaip tai yra ireikta bendrai paplitusiame posakyje, kad teisingu-
mas reikalauja su lygiu elgtis lygiai, o su nelygiu nelygiai.

11.50Teisingumo sampratose yra svarbus praeities (pvz., sigyto turto), dabarties (jo dabarti-
nio naudojimo ir didinimo), kaip ir ateities (turto perdavimo) suvokimas. Atitinkamai kart tei-

254
singumo klausimas lygiagreiai didjaniam susidomjimui kart klausimais sulaukia didelio
dmesio. Kart teisingumas, be to, dar yra svarbus politini iniciatyv siekis. ios iniciatyvos
danai remiasi filosofiniais ir politiniais traktatais, kurie beveik iimtinai suvokia kartas kaip visuo-
mens kolektyvus (ir danai tik amiaus kohort prasme).

11.51Be to, ikyla labai svarbus klausimas apie kart teisingumo laiko dimensij atskyrim:
sutampanio laiko (intra-temporal) ir skirtingo laiko (inter-temporal). Pirma, tai reikia santyk
tarp kart (arba amiaus grupi), gyvenani tuo pat metu, ir, antra, santyk tarp iuo metu gyv
kart ir ateities kart. ioje vietoje diskutuojama, kaip toli ateit turtume galvoti ir ar dabar
gyvenanios kartos galt sumainti savo sipareigojimus tolimai ateiiai. Be to, daug dmesio
skiriama problemai, kaip turt bti suprantamas santykis tarp dabartini ir bsim kart, kuri
egzistavimas tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo dabar gyvenanios kartos generatyvini
sprendim. Siloma praplsti perspektyv, traukiant maiausiai trij kart sek (Laslett (Lasle-
tas): trial kart sutartis).

Kart sutartis
11.52Kart sutartis yra metaforinis vieos einamojo finansavimo (pay-as-you-go) pensij
sistemos apibdinimas, pagal kur iuo metu dirbanioji karta apmoka pensinink kartos pensij
imokas per savo mokas pensiniam draudimui. iuo metu taikoma kart gerovs valstybs kon-
cepcija. Susidurdama su demografiniais pokyiais, esama vieoji einamojo finansavimo (pay-
as-you-go) pensij sistema patiria ikius, kurie skatina debatus apie tolesn teisingumo tarp
kart tvarum.

mogikas gebjimas (Humanvermgen)

11.53mogikj gebjim pltojimas apima gyvenimo kompetencij perdavim ir krim,
t.y., bendrus gdius paiam susiorientuoti pasaulyje ir sveikauti su kitais individais. Svoka
gyvybinis gebjimas (vital capacity) pasirodo esanti tinkamiausia svoka tam paymti. Kita
reikm remiasi iniomis ir gdiais, galinaniais individus dirbti, t.y., gebjimas dirbti plaija
odio prasme. Abi reikms sudaro slygas bet kokiai ekonominei, socialinei ir kultrinei svei-
kai visuomenje. Vokiko odio vermgen (galti, sugebti) dviprasmikumas yra apgalvotas
ir pageidaujamas. Sakydami, kad galime kak padaryti, omeny galime turti tiek materialias
priemones bei rang, tiek gebjimus ir inias. Tarp i galjimo aspekt yra tamprus tarpusavio
ryys.

Kart politika
11.54Kart politikos idja plaija io odio prasme kyla i supratimo, jog visuomenin
kart santyki tvarka yra btina. Taigi gali bti skiriama numanoma (implicitin) ir tiksli (ekspli-
11
citin) kart politika.

11.55 Atsivelgdami dabartin visuomenins politins praktikos analiz, kaip tez silome:

255
 Kart politika ireikia dabartines pastangas utikrinti teisingum tarp kart tiek valstybini,
tiek nevalstybini institucij, skirstani iteklius tarp kart. Silomi du apibrimai.

11.56Apraomoji kart politika: Kart politika apima visas pastangas institucionalizuoti indi-
vidualius ir kolektyvinius santykius tarp kart privaioje ir vieoje erdvje. Be to, btina iaikinti,
kokiu mastu priemons kitose politikos srityse yra apgalvotai ar netyia susijusios.

11.57Programin kart politika: Kart politikos gyvendinimas reikia nustatym socialini

slyg, numatani vie ir privai kart santyki krim dabartyje ir ateityje tokiu bdu, kuris
garantuoja, viena vertus, atsakingos ir orientuotos bendruomen asmenybs raid, kita vertus,
visuomens progres.

11.58Vis svarbesn kart politikos taikymo sritis apima projektus bendru kart dialogo pavadi-
nimu. Dviej ar daugiau amiaus grupi atstovai, atitinkamai priklausantys skirtingoms kartoms,
sitraukia bendras veiklas ir projektus, naudingus bendrabviui. Tuo pat metu daugel nari
motyvuoja tolesns asmenins raidos galimyb. Remiantis prielaida, kad mokymosi procesai
(generatyvin socializacija) yra iskirtin kart santyki savyb, ios veiklos gali bti vertina-
mos kaip edukaciniai projektai. Jos gauna papildom politin svarb, kadangi danai pasikliauna
politinio sitraukimo iniciatyvomis. Jei ios veiklos gauna valstybs param, daniausiai ji bna
papildomo pobdio.

Integralios kart politikos diagrama

11.59i diagrama apibendrina kart politikos supratim. Jos centre sukrimas socialini
slyg liberaliam, atviram kart santyki formavimuisi. ios slygos yra esmin prielaida indi-
vidui vystytis ir tapti nepriklausoma bei bendruomen orientuota asmenybe. Tuo remiasi keli
kiti socialiniai politiniai argumentai. Jie reikalauja nuolatins refleksijos apie esam ir troktam
visuomens dinamik. Kadangi kalbama apie visuminio asmens raid, btina apvelgti visas
tas valstybines ir nevalstybines organizacijas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kart santy-
ki sanklod socialini struktr ir institucij lygmenyje. Jos remiasi specifiniais normatyviniais
argumentais, vidujai susijusiais su bendresniais argumentais (rodykli nuorodos). is supratimas
apima daugiau, nei vien momentin uduot. Kalbama ne apie sutarim ir koordinavim, bet
apie aktyv ir intensyv bendradarbiavim, nuolatin vilgsn bendrus, visiems rpimus tikslus.
Tai reikalauja socialiai krybingo santykio su tikromis tampomis, socialine nelygybe ir interesais.
Taigi atitinkamai konceptualizuota integrali kart politika duoda svarbi impuls bendrai visuo-
mens politikai.

11

256
 Kart politikos srii apvalga
Vaikyst / paauglyst / eima / senatv / isimokslinimas ir kt.

Veiklos / uduotys
Nam kio tvarkymas Rpinimasis (Caring)
Socializacija

Kart santyki krimas vairiose gyvenimo srityse dabartyje ir

ateityje

Asmenybs raida Tapatumas Socialinis veiksmas

(Agency)

Bendrieji politiniai ir etiniai argumentai

mogaus teiss
Teisingumas
Atsakomyb
Patikimumas
Generatyvumas
Lyi irykinimas (Gendering)

Perspektyva
Perspektyva
11.60 Kartos yra isakytos ir suskaiiuotos (S. Weigel). Visuma fakt, kurie bendrai
11.60Kartos
siejami yra isakytos
su kartomisir ir suskaiiuotos
kart santykiais, (S. Weigel).
reikalauja Visuma fakt,prieigos,
tarpdisciplinins kurie bendrai
kurisiejami
leidia tuo
su kartomis ir kart santykiais, reikalauja tarpdisciplinins prieigos, kuri leidia tuo paiu metu
paiu metu
susieti susieti
teorij, teorij,
praktik praktik
ir politikos ir politikos
formavim. formavim.
Tai reikalauja Tai reikalauja
skirting mokslinio skirting
tyrimo metod
ir ini perdavimo
mokslinio bd naudojimo.
tyrimo metod Pakankamaibd
ir ini perdavimo isamus viso to aikinimas
naudojimo. reikalaut
Pakankamai atskiro
isamus viso to
kompendiumo. Taiau net ir is bandymas rodo, kad kart klausimai yra mokslikai patrauklus ir
aikinimas
praktikai reikalaut atskiro
reikalingas veiklos kompendiumo. Taiau net ir is bandymas rodo, kad kart
baras.
klausimai yra mokslikai patrauklus ir praktikai reikalingas veiklos baras.
Svarbi dabartin literatra lietuvi kalba
Publikacijos kitomis kalbomis pateiktos atitinkamuose kompendiumo vertimuose.
1. Acien, Elvyra; epien, Ramut (2013). Jaunimo poiris eim kaip kart
solidarumo prielaida. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 12(2): 109-120.
2. Baublyt, Mar; Stanknien, Vlada (2007-2008). Tvai ir vaikai, vyrai ir moterys
eimoje ir visuomenje: kart ir lyi tyrimo standartins lentels.Vilnius: Socialini
11
tyrim institutas.
3. Bieliauskait, Jolanta (2009). Solidarumo vaidmuo socialinje teisinje valstybje.
Socialini moksl studijos, Social Sciences Studies, 1(1): 7994.
4. Gailien, D. (2008). K jie mums padar: Lietuvos gyvenimas traum psichologijos
vilgsniu. Vilnius: Tyto alba.
5. Gailien D. (2013). Represuotj vaikai: tarpgeneracinio traum poveikio 257 tyrimai
Lietuvoje. LKMA metratis. Vilnius, t. XXXVII, 351-366.