22 seminaras. VEIMAS.

KROVINI EKSPEDICIJA

Skirstoma i rusis kas veza, kuo veza ir kur?

Multimodalinis vezimas-kai krovinys vezamas keliomis transporto priemonemis. Kur yra
pazeidimas tuo pagrindu ir sprendziamas gincas.
Vaztarasti irodomoji funkcija kad tarp saliu susikloste vezimo santykiai, irodo kieno
dispozicijoje yra krovinys.
Esant rasytiniai sutarciai vaztarastis nera butinas, uztenka ir sutarties
Arba siuntimo vietos arba gavimo vietos valstybes yra konvencijos nares, krovinio vezimas
sausuma, krovinio gavima ir siuntimo vieta skirtingose valstybese, atlygintinumas.
Salys visada gali susitarti del materialines teises normu kiek tai nepriestarauja nacionaliniai teisei

Ekspeditorius: yra tarpininkas tarp vezejo ir krovinio siuntejo.

Ieskinio senatis: faktinio apmokejimo dienos, krovinio pristatymo dienos, per 60d nuo priemimo
dienos,

Krovinys vezimas oru

Atskrendancio i oro uosta valstybes, kuri yra bendrijos nare
Isvyksancio is valstybes teritorijos esancios reglamento nare

Jei yra atidejimas gali reikalauti kompensacijos

Veimo rys ir jo teisinis reguliavimas. Krovinio veimo sutarties samprata. Keleivio veimo
sutarties samprata. Frachtavimo sutarties samprata. Veimas vieuoju (bendro naudojimo)
transportu. Veimo sutarties ali teiss ir pareigos. Veimo sutarties alys, dalykas, kaina ir
terminai. ali atsakomybs ypatumai.
Atskir veimo ri ypatumai. Veimas geleinkeliu, vidaus vanden transportu, jra, oru ir
keliais. Buksyravimo jra sutartis.
Krovini ekspedijavimo ir krovini ekspedicijos sutarties samprata. Sutarties alys, dalykas
turinys ir forma. Ekspeditoriaus atsakomybs ypatumai. Ekspeditoriui pateikiami dokumentai ir
informacija. Sutarties nutraukimas.

Klausimai:
1. Pagal kokius kriterijus ir kokias ris gali bti skirstomos veimo sutartys? Kaip
suprantamas multimodalinis veimas?
2. Kokias funkcijas atlieka vataratis ir kokia jo teisin reikm? Ar galioja veimo sutartis
nesant vataraio? Kaip vadinamas krovinio veimo jra dokumentas ir kokie jo ypatumai
lyginant su vataraiu?
3. Ar veimo sutartis yra konsensualin, ar realin? Kas yra veimo sutarties dalykas? Ar
krovinio gavjas yra laikomas veimo sutarties alimi? Kokias teises krovin jis turi? Kam
priklauso disponavimo kroviniu teis perdavus krovin vejo inion? Ar krovinio gavjas
privalo priimti krovin?
4. Kokios yra Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo
slygos? Ar CMR konvencija taikoma multimodaliniams veimams / vejo ir subvejo
tarpusavio santykiams / vejo atsakomybei u transporto priemons nepateikim?
5. Kokie yra vejo civilins atsakomybs pagrindai, slygos ir atsakomybs dydis? Ar vejui
paeidus veimo sutart taikomas visiko nuostoli atlyginimo principas?
6. Nurodykite pagrindinius krovinio veimo sutarties paeidim atvejus. Kurios alies civilin
atsakomyb yra preziumuojama u krovinio praradim? Kaip ji gali bti paneigta?
Paaikinkite svok fiktyvus krovinio praradimas, kokiais atvejais ji vartojama?
7. Ar gaisras transporto priemonje, autoavarija, transporto priemons gedimas, keli blokada
gali bti laikomos neivengiamomis aplinkybmis, atleidianiomis vej nuo atsakomybs
u krovinio praradim, sugadinim ar pavluot pristatym? Kaip teism praktikoje
aikinama CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje tvirtinta svoka kalt, kuri prilyginama
tyiniams veiksmams?
8. Kokie iekinio senaties terminai taikomi reikalavimams, kylantiems i veimo santyki, ir
nuo kada jie pradedami skaiiuoti?
9. Kokia yra krovini veimo jra sutarties samprata ir ypatumai?
10. K reikia terminas bendroji avarija? Koks yra buksyravimo jra sutarties dalykas?
11. Kokie yra keleivio veimo sutart kvalifikuojantys poymiai? Kuriam i subjekt
(kakuriam vienam i j ar abiems) kyla atsakomyb keleivi atvilgiu skrydio ataukimo
atveju, jei biliet skrydiui pardavs subjektas ir skryd vykdantis oro vejas nesutampa?
Ar skryd vykdantis oro vejas gali ivengti atsakomybs, jei skryd vykdanio oro vejo
ir bilietus keleiviams pardavusios mons sudarytoje tarpusavio sutartyje yra rayta slyga,
kad oro vejas dl nevykusio skrydio keleiviams neatsako? Kokiomis teismis gali
naudotis keleiviai, kai j skrydis ataukiamas?
12. Kaip atriboti krovini ekspedicijos sutart nuo krovini veimo sutarties?
13. Kokiais bdais gali bti sudaroma krovini ekspedicijos sutartis?
14. Kokiais atvejais ekspeditorius gali bti pripastamas veju?
15. Kaip gali bti kvalifikuojamos ekspeditoriaus patirtos ilaidos? Ar reikalavimas priteisti
ilaidas yra tapatus reikalavimui atlyginti nuostolius?
Literatra:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 74;

2. Lietuvos Respublikos keli transporto kodeksas // Valstybs inios. 1996. Nr. 119;
3. Lietuvos Respublikos vidaus vanden transporto kodeksas // Valstybs inios. 1996. Nr.
105;
4. Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas// Valstybs inios. 1996. Nr. 101;
5. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija (CMR) // Valstybs inios.
1998. Nr. 107;
6. Konvencija dl tam tikr tarptautinio veimo oru taisykli suvienodinimo // Valstybs
inios. 2004. Nr. 174;
7. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004,
nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo veti ir
skrydi ataukimo arba atidjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglament (EEB)
295/91;
8. Ambrasien D., Baranauskas E. ir kt. Civilin teis. Prievoli teis. Vadovlis: Mykolo
Romerio universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2009. P. 486-506.
9. Sinkeviius E. Disponavimo gabenamu kroviniu mechanizmas ir disponavimo
kroviniu teiss perjimo probleminiai aspektai. // Socialini moksl studijos = Social
sciences studies: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos
centras. ISSN 2029-2236. 2009, Nr. 2(2), p. 263-282.
10. Sinkeviius E. Privilegijuoti vejo automobili keliais atleidimo nuo atsakomybs
pagrindai. // Mykolo Romerio universitetas. Mokslo darbai. Jurisprudencija. 2(80) 2006.
ISSN 1392-6195.
11. Sinkeviius E. Krovini veimo dokumentai, j funkcijos ir teisin reikm. // Mykolo
Romerio universitetas. Mokslo darbai. Jurisprudencija. 1(103) 2008. ISSN 1392-6195.
P. 46-54.
Teism praktika:

1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. birelio 15 d. nutarimas Nr. 31 Dl

Lietuvos teism praktikos, taikant enevos 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais
sutarties konvencij (CMR).
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K7
43/2008 (Dl oro vejo atsakomybs u skrydio ataukim).
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. balandio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr.
3K3165/2009 (Dl CMR konvencijos taikymo slyg; Dl vejo atleidimo nuo
atsakomybs CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkio pagrindu; Dl
iekinio senaties termino skaiiavimo).
4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gegus 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K
3177/2009 (dl tarptautinio krovini veimo santyki kvalifikavimo ir j dalyvi
atsakomybs).
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3
318/2009 (dl neribotos civilins atsakomybs taikymo pagal CMR konvencijos 29
straipsnio 1 dal).
6. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gruodio 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K
3541/2009 (dl keleivio veimo sutarties kvalifikavimo; Dl keleivio patirt nuostoli
atlyginimo).
7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K
3462/2010 (dl papildom ilaid pagal ekspedijavimo sutart prigimties ir
ekspeditoriaus reikalavimo teisinio kvalifikavimo).
8. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K
349/2011 (dl veimo sutarties ali ir turinio nustatymo; dl vejo civilins
atsakomybs (CMR Konvencijos 23 straipsnis)).

Udaviniai:

1. Iekovas UAB XYZ pareik iekin individualiai Vardenio Pavardenio monei dl

nuostoli atlyginimo u prarast krovin, vet i Lietuvos Graikij (krovinys prarastas
Lenkijos teritorijoje). Atsakovas pra iekin atmesti, nes krovinys buvo pavogtas i
vairuotojo plimo bdu, o nusikalstamos veikos aplinkybs rodo, kad vejas negaljo j
numatyti ir ivengti pasekmi. I Lenkijos policijos gauta policijos mediaga, kuri parod,
kad vejo vairuotojas krovin prarado dl nusikalstamos veikos, tai yra apie 19 val.
vairuotoj eismo kontrolei sustabd uniformuoti policininkai policijos automobiliu.
Vairuotojui ilipus i automobilio, prie j buvo pavartotas smurtas, jis trauktas automobil,
ant veido ulipdyta juosta, udti antrankiai, jis buvo nuvetas mik ir ten paliktas.
Konvencija gali buti taikoma, atitinka 4 salygas. Kadangi yra naudojamas smurtas,
priesinamasi tai yra pagrindas pasalinti vezejo atsakomybe.

Ar pagrstas iekovo reikalavimas?

2. Siuntjas UAB Maistas sudar su veju UAB Transportas msos gamini perveimo i
Vilniaus Maskv per 10 dien sutart. UAB Transportas krovinio pakrovimui pristat
furgon pavlavs 3 dienas. Krovinys siuntjo buvo pakrautas ir skubiai ivetas, taiau
pristaius krovin Maskv, krovinys buvo pradjs gesti. Krovinio gavjas j prim, taiau
dl krovinio sugedimo patyr nuostoli. UAB Maistas kreipsi teism reikalaudamas i
UAB Transportas padengti krovinio verts dydio nuostolius bei baud u pavlavim
pakrauti krovin. UAB Transportas mokti atsisak, motyvuodamas tuo, kad laiku pristatyti
 mainos negaljo dl usitsusio potvynio. Taip pat UAB Transportas nurod, jog bet
kuriuo atveju iekovo nurodyta krovinio vert nereali ir neatitinka krovin lydjusiuose
dokumentuose nurodytos j kainos, be to, krovinys gavjo buvo priimtas ir realizuotas, ir jis
joki pretenzij UAB Maistas nebuvo pareiks.
Krovinio vezimo sutartis, taikoma tarptautine konvencija, reikia ziureti kiek potvinis turi
reiksmes, ar buvo galima isvengti jo. Nuostoliu skaiciavimas: tiesioginiai nuostoliai
apskaiciuojami pagal krovinio verte toje vietoje ir tuo laiku kai krovinys buvo priimtas vesti,
krovinys nustatoma birzos kainomis arba rinkomis. Vezimo sutartis yra dvisale sutartis
treciojo asmens naudai.
Isprskite tarp ali kilus gin. Ar keistsi situacija, jeigu krovinys bt gabenamas nepritaikyta
msos gaminiams transportuoti maina?

3. Varden oro uosto kasoje grino biliet, kadangi lktuvas, kuriuo ji turjo skristi i Vilniaus
Hamburg, vlavo dvi valandas ir ji jau bt nespjusi perssti Hamburge kit lktuv
skrydiui Lisabon, kuriame jai buvo rezervuota vieta turistinei poilsinei kelionei
Portugalijos kurort prie Atlanto vandenyno. Taip pat Varden pareikalavo grinti pinigus
ne tik u biliet skrydiui i Hamburgo Lisabon, bet ir sumokti baud, numatyt veimo
oru taisyklse, bei atlyginti nuostolius, patirtus dl to, kad prarado galimyb pasinaudoti
turistine kelione, taip pat neturtin al. Oro uostas atlyginti nuostolius Vardenei atsisak,
motyvuodamas tuo, kad j lktuvas nepakilo ne dl administracijos kalts, bet dl kuro
mechanik streiko.

Ar pagrstas Vardens reikalavimas? Ar keistsi situacija, jeigu lktuvas pakilti vluot dl

technini lktuvo gedim ar dl prast oro slyg?

Oro vezejo prievolei taikoma isimtis, kompensacijos negalima reikalauti bet nakvynes
galima reikalauti
4. UAB Egzotika usifrachtavo vienam reisui i Maroko Klaipd Jr laivininkystje
krovinin laiv apelsin perveimui. Pagal frachtavimo sutart visi laivo triumai turjo bti
atlaisvinti ir paruoti apelsin gabenimui. Laivas buvo paruotas, taiau kapitonas viename
i trium pakrov dvi tonas banan pardavimui Lietuvoje. Dl to kapitonas negaljo
pakrauti laiv vis apelsin. UAB Egzotika nepakrautus apelsinus grino tiekjui
maesne kaina ir dl to patyr nuostoli. Pargabenus apelsin krovin Lietuv, UAB
Egzotika padav Jr laivininkyst teism, nurods, jog visas jo krovinys turjo tilpti
laivo triumuose ir pareikalavo atlyginti nuostolius dl nekvalifikuotai atlikto krovinio
pakrovimo/idstymo laive.

Ar teismas turi tenkinti tok iekovo reikalavim?

5. UAB Grimai su UAB Ekspertai sudar ekspedicijos sutart dl 400 di raudonojo

vyno perveimo i Kauno Gardin (Baltarusijoje) geleinkeliu. Pagal sutart UAB
Ekspertai turjo priimti krovin, pakrauti j priekabas, ikrauti ir pakrauti vagonus,
sutvarkyti muitins formalumus, sumokti rinkliavas, ikrauti i vagon krovin paskirties
punkte, perduoti j gavjui bei garantuoti krovinio saugum jo veimo metu. Prie
Baltarusijos sienos muitinje patikrinus krovin buvo rastos 56 ds su viskio buteliais be
banderoli. Visas krovinys muitinje buvo sulaikytas dl kontrabandos. UAB Ekspertai
padav iekin teismui dl viso umokesio u suteiktas paslaugas pagal sutart priteisimo i
UAB Grimai. Atsakovas apmokti UAB Ekspertai u paslaugas atsisak,
motyvuodamas tuo, kad iekovas netinkamai vykd savo pareigas pagal sutart, ir turi
atlyginti jam nuostolius dl to, kad jis neturjo galimybs realizuoti raudonojo vyno
Baltarusijoje.

Kok sprendim turt priimti teismas?

Veimo sutari rys :

Pagal keli ir transporto priemones:

sausumos (geleinkeliu ar keliais), jros , vidaus vanden , oro , vamzdyn , galimas ir

mirus (tiesioginis kombinuotas) susisiekimas

Pagal veimo objekt: krovini, keleivi, bagao, pato .

Pagal teritorij: vietiniai (nacionaliniai) ir tarptautiniai .

Pagal tai, kiek transporto ri dalyvauja veime: tiesioginio susisiekimo , vietinio

susisiekimo bei tiesioginio kombinuoto (miraus) susisiekimo

Pagal sutarties buvim: sutartiniai ir nesutartiniai .

Pagal atlygintinum: atlygintiniai ir neatlygintiniai .

CK 6.822 str. taip pat numato veim organizavimo sutari galimyb, jeigu kroviniai
veami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini pateikimo terminus ir
tvark.

Veimo slygas nustato CK, atskir transporto ak kodeksai ir kiti statymai, Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys bei kiti transporto teiss aktai.

Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti
paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas
(gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest. Sutarties
sudarymas patvirtinamas vataraiu ar kitokiu dokumentu.

Veimas vieuoju (bendrojo naudojimo) transportu: juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis

veimo paslaugas, pripastamas teikianiu vieojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal
statym arba leidim (licencij) privalo veti krovinius ar keleivius bet kurio asmens
pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku. Tai vieoji sutartis.

Sutarties teisin charakteristika:

Konsensualin kadangi ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento

Dvial kadangi abi alys turi abipuses teises ir pareigas

Atlygintin kai vejui sumokamas atlyginimas

Arba neatlygintin kai vejui atlyginimas nemokamas

Krovinio veimo sutarties sudarymas daniausiai patvirtinamas vataraiu (jros transporte
konosamentu ) ar kitokiu dokumentu.

Veimo dalykas paslaugos, kurias suteikia vejas, gabendamas krovin.

Veimo alys:

1) vejas - juridinis asmuo, turintis atitinkam licencij (leidim) veti krovinius tam tikru
transportu;

2) krovinio siuntjas - fizinis ar juridinis asmuo, perduodantys veti krovin jo nurodytam

gavjui.

Veimo sutartis gali bti laikoma sutartimi treiojo asmens (gavjo) naudai, kadangi
daniausiai krovinio siuntjas su gavju sutartyje nesutampa.

Veimo terminas ir umokestis u veim nustatomas ali susitarimu, iskyrus statymo

nustatytus atvejus (pvz., krovini veimas geleinkelio transportu, kai sudaroma vieoji
veimo sutartis).

ali teiss ir pareigos:

Pagrindins vejo pareigos:

1) pateikti transporto priemon;

2) laiku paimti krovin ir nugabenti j paskirties punkt per nustatyt ar proting termin;

3) iduoti j turiniam teis j gauti asmeniui;

4) apsaugoto krovin veimo metu;

5) laikytis siuntjo nurodym ir kt.

Siuntejo pareigos

1) sumokti u veim;

2) laiku perduoti vejui sutart krovin;

3) paprastai siuntjo pareiga tinkamai ir laiku pakrauti krovin ir pan.

ali atsakomybs ypatumai.

U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym alys atsako veimo sutarties,

CK, taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir
tvarka. Ypatumai:

1) vejo atsakomyb sutartin , o vejas specialus subjektas, kurio veiksmai

(neveikimas) turi atitikti grietesnius rpestingo ir atsargaus elgesio standartus;
2) ribota atsakomyb , kuri paprastai ribojama keliais bdais: a) atlyginami tik teigiami
(pozityvs) nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamos; b) atlygintini nuostoliai
ribojami tam tikru dydiu; c) tam tikrais atvejais nustatant iimtines netesybas;

3) vejo atsakomybei pagal sutart atsirasti paprastai netaikomas kalts principas , o

sutarties slygos, panaikinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja,
iskyrus statymo nustatytas iimtis;

4) pretenzin nuostoli atlyginimo tvarka - atskir transporto ak kodeksai ar kiti statymai

gali nustatyti privalom pretenzij vejui pareikim prie kreipiantis teism;

5) vejas i esms atsako u transporto priemons ir krovinio nepateikim (CK 6.818 str.),
jo neisaugojim (praradim, trkum, sualojim) (CK 6.820 str.), pavluot krovinio
pristatym (6.819 str.);

6) siuntjas atsako u krovinio nepateikim veti, netinkam krovinio pakrovim,

neatsiskaitym su veju; paeidus sutart siuntjas turi atlyginti vejui nuostolius, be to,
netinkamai pakrovus krovin, preziumuojama, jog dl krovinio veimo metu atsiradusi
krovinio defekt kaltas siuntjas, vejas turi teis sulaikyti krovinius, kol siuntjas su juo
neatsiskaitys, jei sutartis ar statymas nenustato ko kita;

7) CK, atskiri statymai ir tarptautins konvencijos bei susitarimai numato atvejus, kuomet
vejas ir/ar siuntjas atleidiami nuo atsakomybs, i kuri esmins slygos: nenugalima
jga, krovini veimo nutraukimas ar apribojimas tam tikrais marrutais bei kitos nuo vejo
valios nepriklausiusios aplinkybs.

a) reglamentuoja Lietuvos Respublikos keli transporto kodeksas;

b) vejas pagal priimt usakym sipareigoja priimti krovin, pateikti transporto priemon,
pagal vatarat nuveti jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j gavjui, o
siuntjas sipareigoja pateikti krovin ir u jo veim sumokti sutartyje nustatyt mokest;

c) vejas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o usakovas
krovin (krovinio perdavimas patvirtinamas vataraiu, kur upildo ir u duomen
teisingum atsako siuntjas);

d) paprastai krovin pakrauna siuntjas, o ikrauna gavjas; vejas privalo patikrinti

pakrovimo tinkamum;

e) atves krovin vejas privalo j perduoti gavjui kartu su antruoju vataraio

egzemplioriumi; krovinys laikomas atiduotu nuo gavjo pasiraymo vataratyje momento;

f) vejas neatsako u krovinio praradim, trkum arba sualojim, jeigu siuntjas

(gavjas) nerodo jo kalts, kai: 1) krovinys atvetas technikai tvarkinga keli transporto
priemone su nepaeistomis siuntjo plombomis, o vienetinis krovinys - su tvarkingomis
krovinio siuntjo arba gamintojo apsauginmis ymomis, banderolinmis plombomis; 2)
krovinio trksta arba jis sualotas dl natrali prieasi, susijusi su krovinio veimu
transporto priemonmis (nudivimo, korozijos, nubyrjimo ir pan.); 3) krovinys buvo
lydimas siuntjo ar gavjo atstovo; 4) krovinio trkumas nevirijo natralaus sumajimo
norm ar leistin paklaidos matavimo priemonmis rib, taikom veant keli transporto
priemonmis.

a) reglamentuoja Lietuvos Respublikos geleinkeli transporto kodeksas;

b) geleinkelio mon (vejas) ir krovini siuntjas (gavjas) sudaro krovini veimo ir (ar)
veim organizavimo sutartis;

c) geleinkelio mon sipareigoja siuntjo jai perduot krovin nugabenti paskirties punkt
ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja
u krovinio veim sumokti nustatyt mokest (sutarties sudarymas patvirtinamas
vataraiu);

d) krovinio pristatymo terminus nustato Krovini veimo taisykls, jei alys nesusitaria
kitaip, u nuveim imamas sutartyje numatytas mokestis, krovini veimo tarifus nustato
geleinkelio mon;

e) krovinio perdavimas vejui patvirtinamas vataraiu (udjus pradins stoties antspaud

arba apskaitos mainos spaud) bei krovinio kvitu;

f) galinje stotyje (paskirties punkte) geleinkelio mon privalo gavjui iduoti vatarat ir
krovin;

g) geleinkelio mon turi teis krovin realizuoti, jeigu siuntjas (gavjas) neatsiskaito;

h) vejo atsakomybs ypatumai panas kaip ir krovini veimo keli transportu atveju.

a) reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas ;

b) krovini veimo jra sutartis - susitarimas, pagal kur vejas sipareigoja siuntjo
jam perduot krovin nugabenti jra paskirties uost ir iduoti turiniam teis gauti krovin
asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti
nustatyt fracht;

c) krovinio veimo jra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo
frachtavimo sutartimi (arteriu), konosamentu, kurie gali bti vardiniai, orderiniai,
pareiktiniai, ar kitu dokumentu;

d) laivo frachtavimo sutartis (arteris) - susitarimas, pagal kur laivo valdytojas

(frachtininkas) sipareigoja kitai aliai (frachtuotojui) u mokest leisti naudotis laivu ar jo
dalimi kroviniams, keleiviams ar bagaui veti (gali bti sudaroma terminuota frachtavimo
sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui);

e) ypatumas jeigu alys nra susitarusios kitaip, umokesio u veim (frachto) dydis
nustatomas pagal normas, taikomas krovini pakrovimo laiv uoste j pakrovimo laiv
dien;

f) Prekybins laivybos statymo 25-26 str. numatyti specifiniai sutarties nutraukimo atvejai,
kai sutartis gali bti nutraukta vienos i ali pageidavimu sumokant ar nesumokant
atitinkamo atlyginimo;

g) Prekybins laivybos statymas taip pat numato ir ali atsakomybs ypatumus;

h) laivo nuomos be gulos sutartis (bareboat charter) - terminuotas susitarimas, pagal
kur laivo nuomininkas turi teis valdyti laiv, skaitant nuomininko teis paskirti laivo
kapiton ir laivo gul nuomos laikotarpiui;

i) bendroji avarija - nuostoliai, kai smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos arba

aukojimai, kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu veami
kroviniai. Bendrosios avarijos paskirstymo ypatumus reglamentuoja Prekybins laivybos
statymo 46 50 str.;

a) buksyravimo jra sutartis - susitarimas, kuriuo laivo valdytojas sipareigoja u atlyginim

buksyruoti kit laiv ar kitok plaukiant objekt;

b) sutarties dalykas plaukiojanio objekto vilkimo arba stmimo paslaugos;

c) alys laiv buksyruojanio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo arba kito

plaukiojanio objekto valdytojas;

d) buksyravimo jra sutarties ypatumus reglamentuoja Prekybins laivybos statymo 4445

str.

a) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aviacijos statymas ir Keleivi, bagao, pato ir

krovini veimo orlaiviais taisykls;

b) krovinio veimo orlaiviu sutartis susitarimas, kuriuo oro vejas sipareigoja siuntjo
jam perduot krovin nuveti orlaiviu paskirties viet ir iduoti turiniam teis gauti krovin
asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt
umokest;

c) oro vejas oro transporto mon, turinti licencij oro susisiekimui vykdyti, faktinis oro
vejas asmuo, kuris pagal oro vejo galiojim vykdo vis arba dal veimo;

d) pagrindins veimo slygos informacija apie registravimo skrydiui pradios ir

pabaigos laik, ivykimo ir atvykimo galutin paskirties viet laik; faktin oro vej ar
oro vejus nepriklausomai nuo to, su kuriuo oro veju keleivis sudar keleivio veimo
sutart; pagrindines bilieto tarifo slygas (bilietas grinamas ar ne; keiiamas ar ne;
btinosios grinimo ir keitimo slygos), bagao turiniui ir kiekiui taikomus apribojimus,
oro vejo atsakomybs ribas, btinus keleivio kelions dokumentus, draudiam bagae
veti daikt sra;

e) krovinio veimo oru sutarties sudarym patvirtina vataratis, kuris gali bti pakeistas
bet kokiu kitu dokumentu, kuriame rayta apie numatom vykdyti veim. Jeigu naudojami
kiti dokumentai, vejas siuntjo pareikalavimu pateikia gavjui krovinio kvit, leidiant
identifikuoti siunt bei pasinaudoti informacija, saugoma kit dokument rae;

f) krovini veimo slygas, oro vejo atsakomyb ir kitus ypatumus reglamentuoja

Keleivi, bagao, pato ir krovini veimo orlaiviais taisykls.

1. Pagal keleivio veimo sutart vejas sipareigoja nuveti keleiv paskirties punkt, o
jeigu keleivis perdav baga, nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti turiniam
teis j gauti asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest, o jeigu
perduotas bagaas, ir u bagao veim.

2. Sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagao perdavimas bagao kvitu ar kitokiu

dokumentu, numatytu transporto teiss aktuose.

3. Sutarties dalykas keleivi ir/ar bagao veimo paslaugos.

4. alys keleivis (fizinis asmuo) bei vejas keleivi ir bagao veimo verslu usiimantis
juridinis asmuo (verslininkas).

5. Atskir transporto ri kodeksai ir statymai numato keleivi ir bagao veimo skirtingu

transportu ypatumus.

6. Vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim nustatoma pagal

CK XXII skyriaus treiojo skirsnio (6.2636.291 str.) taisykles, jeigu statymas ar veimo
sutartis nenustato didesns vejo civilins atsakomybs.