1.

policijos komisariat kreipsi mergina, pareikdama, kad i jos bendrabuio kambario neaikiomis aplinkybmis
dingo debetin mokjimo kortel ir kartonin dut, kurioje buvo jai vienas brangiausi daikt senels, kuri buvo
inoma Kauno muzikinio teatro aktor, ranka raytas laikas. Sprendiant klausim dl ikiteisminio tyrimo pradios,
policijos pareignui kilo problema, ar dingusius daiktus, o ypa senels ranka rayt laik, galima pripainti
vagysts dalyku?
Pateikite vagysts dalyko samprat. Motyvuotai atsakykite, ar galima dingusius daiktus, o ypa senels
ranka rayt laik, pripainti vagysts dalyku?
1. Udavinys:
NV Dalykas - fakultatyvus objektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, apibdinantis NV. is poymis
eina nusikalstamos veikos sudt ir nulemia veikos nusikalstamum ir baudiamum tik tais atvejais, kai jie
aprayti BK spec. dalies straipsnio dispozicijoje, t.y. trauktas NV sudt (tuomet privalu rodinti visais atvejais).
Konkreios nusikaltim sudtyse, tvirtintose BK spec. d., (pvz., vagyst.) visi konkretaus nusikaltimo sudt
einantys poymiai yra pagrindiniai, t.y. rodintini. NV dalykas - tai daiktas, kur veikiant paeidiamos B
saugomos vertybs (griai, interesai). NV dalykas gali bti ne tik daiktas, bet ir turtin teis, turtin pareiga,
informacija, turtinio pobdio veiksmai, informacija, t.p. mogus (nuudymo NV dalykas gyvas kito mogaus
kn, kur veikiant yra paeidiama B saugoma vertyb - kito mogaus gyvyb), usienietis, transporto priemon
ir t.t.
Vagysts NV dalykas - turtas, t.y. objektyvaus pasaulio objektas, kur atitinkamai paveikiant, vagysts atveju
pagrobiant, atsiranda ala nuosavybei. Turtas vagystje suprantamas kaip daiktas, atitinkanti eil poymi: 1) turtas
turi bti materialus, t.y. turtas turi egzistuoti objektyvioje tikrovje ir turi turti fizinius parametrus (galima paimti
rankas, pamatuoti, paskaiiuoti, pasverti ir pan.; 2) Turtas turi turti ekonomin vert (gali bti vertintas pinigais. Jis
gali bti legalaus atsilyginimo sandorio objektu vien dl savo fizins iraikos ir parametr; 3) Turtas turi bti
kilnojamo pobdio. Tai reikia, kad turtas nekeiiant jo paskirties ir ekonomins verts gali bti perkeltas erdvje.
Kilnojamas turto pobdis kaip svoka nra tapati kilnojamo turto svokai. Daiktai, pripastami nekilnojamais CT,
gali bti kilnojamo pobdio ir bti vagysts dalyku (pvz., orlaiviai, laivai ir pan.); 4) Turtas turi bti svetimas.
Svetimu laikomas toks turtas, kuris grobimo metu priklauso kitam asmeniui. Turtas, kuris yra gino objektas, arba yra
bendrosios jungtins nuosavybs objektas, arba turtas nuo kurio savininkas atsisak, j pamt ir pan. nelaikomas
svetimu; 5) Turtas turi bti pasisavintas i gamtins aplinkos arba to daikto gamyb ar gavyb buvo dtas
mogaus darbas.
Udavinio fabuloje nra pateikiama konkreti informacija dl galimos NV padarymo aplinkybi, t.y. nenurodomas
nusikalstamos veikos subjektas, taip pat laiko ir debetins kortls dingimo aplinkybs nra konkretizuotos
(neaikios). iuo atveju negalima konstatuoti fakto, kad daiktai buvo pagrobti ar pamesti, nes nra pateikiama
duomen apie neatlygintin ir neteist j uvaldym bei pametim. Todl is kazusas vertintinas per doktrinin ir
LAT jurisprudencin prizm. LAT senato 2005 m. birelio 23 d. nutarime dl teism praktikos vagysts ir plimo
bylose, iaikinta, jog mokjimo instrumento (iuo atveju debetins mokjimo kortels) pagrobimas ar
pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 str. nekvalifikuotinas, nes pats mokjimo instrumentas nra turtas, o tik
priemon, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teis tam tikr kiek pinig. Be to, senls ranka raytas laikas,
remiantis BT doktrininiu vertinimu, pasiymi subjektyvija asmenine vert (pvz., merginai primenantis jos senel,
jos pasiekimus ir pan.), bet ne ekonomine verte, kaip vieno i turto poymiu, todl ioje situacijoje nra ir negali bti
objektyviojo NV sudties poymio pavojing padarini, nes turtin ala negali bti patirta dl mint objekt
neatitikimo turto pagrobimo vienos i sudi - vagysts NV dalyko kriterijams.

2. A. Paslauskis privataus kaltinimo tvarka kreipsi Vilniaus miesto 3 apylinks teism, praydamas patraukti
baudiamojon atsakomybn A. Gursk, nes pastarojo raytoje knygoje paskleista informacija apie tai, kad jo velionis
tvas buvo KGB agentas, o ne aktyvus visuomens veikjas, kuris visomis igalmis prisidjo prie Lietuvos
nepriklausomybs priartinimo. Pareikjo teigimu i informacija yra melagingi prasimanymai, kurie teria jo velionio
tvo ger vard. Pradjus pareikim nagrinti i esms, A. Gurskis nesugebjo rodyti, kad knygoje esanti
informacija yra tikra, todl teisjui kilo klausimas dl A. Gurskio veiksm baudiamojo teisinio vertinimo.
Kvalifikuokite A. Gurskio veik. Paaikinkite esminius udaviniui sprsti pasirinktos nusikalstamos veikos
sudties objektyviuosius ir subjektyviuosius poymius. Savo sprendim motyvuokite.
2 Udavinys:
Akcentuotina, jog ioje situacijoje nusikalstama veika yra nukreipta ne prie gyv mog, o jau prie mirusj
asmen, todl kvalifikuotina ne pagal BK 154 str. (meiimas) taip pat, bet BK 313 str. 2 d. mirusiojo atminimo
paniekinimas (skiriasi i nusikalstam veik sudi kai kurie poymiai).
Pagrindiniai objektyvieji mirusiojo atminimo paniekino NV sudties poymiai:
1. B saugoma vertyb vertybs, griai, interesai, kuriuos ksinamasi ir kuriems daroma ala arba keliamas
pavojus darant NV. Tai pagrindinis objektyvusis NV sudties poymis, traukiamas kiekvien NV sudt. BK spec.
dalies 313 str. saugo vien vertyb, t.y. mirusiojo atminimas (pagrindin bendramogikoji vertyb). i vertyb,
1
pirmiausia norjo apsaugoti st. leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum. Pasiksinimas i vertyb yra NV
esm.
2. Pavojinga veika - tai pagrindinis objektyvusis NV sudties poymis, kuris kartu su kitais poymiais nulemia
padarytos veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum. poym st. leidjas visada naudoja formuluodamas
NV sudtis ir turi bti rodinjimas nagrinjant bet koki NV sudt. iuo atveju pavojinga veikos iraikos forma yra
pavojingas veikimas, o tiksliau - veikimas padaromas ratu, kaltinamajam, vieai visiems prieinamos knygos turin
traukus melagingus prasimanymus apie mirusj.
Vieu laikomas toks prasimanym paskleidimas, kuris nukreiptas neapibrta moni rat ir gali bti padarytas
per iniasklaidos priemons, knygoje, straipsnyje, platinant informacini lapelius ir pan. Melaging prasimanym
turinys turi bti toks, kad galt nulemti moni paniek ar pakirsti pagarb mirusiojo atminui. Btent kaltinamojo
A. Gurskio parayta knyga, atsivelgiant prastus knyg raymo tikslus (pinigins naudos ir kuo didesnio skaiiaus
auditorijos sudominimo siekimo), yra skirta ne konkreiam subjektui, bet, priklausomai nuo ileisto tirao skaiiaus,
yra prieinama plaiam skaitytoj ratui (platinama vairiuose knygynuose, prekybos centruose, prieinama vieosiose
bibliotekose ir pan.), ir tiktina didle tikimyb, kad ias knygas jau skait neinomas skaiius moni. Be to, ios
knygos turinyje mirusysis yra charakterizuojamas tik i neigiamos puss, akcentuojant jo tariam priklausym
Soviet Sjungos valgybinei, lygi iol prietaringai ir niekinamai visuomenje vertinamai dl savo vykdytos veiklos
prie LR suverenitet ir konstitucin santvark, struktrai. Dl tokio turinio pateikimo, galimai, daugelis neutrali
skaitytoj apie velion jau yra susidar neigiam nuomon, prilygin j tvyns idavikui, kolaborantui ir pan.
Melagingi prasimanymai galintys nulemti moni paniek ar pakirsti pagarb mirusiojo atminimui - tai tikrovs
neatitinkanti, neigiamai asmen charakterizuojanti infor. apie tam tikrus faktus: mogaus savybes, jo veiksmus,
vykius, kuriuose jis dalyvavo. Raytojo knygoje atsispindi mirusiojo dalyvavimas praeities vykiuose, jo profesin
veikla, ne kaip, anot A. Paslauskio, prisidedant prie valstybs nepriklausomybs siekio, valstybingumo stiprinimo ir
pan., bet pateikiami tik neigiamai mirsj atspindinti infor. Nors informacijai taikomas tiesos kriterijus netaikomas
nuomonei, taiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi utikrinti, kad nuomon bt reikiama
siningai, smoningai ir etikai, smoningai neikraipant fakt ir duomen. Be kita ko, kaltinamasis nesugebjo
rodyti savo krinyje pateiktos informacijos tiesos (utikrinant j patikrinimo bei rodymo priemonmis), todl jo
knygoje esani melaging prasimanym turinys gali nulemti nepagrst moni paniek ar pakirsti pagarb
mirusiojo atminimui.
3. Prieastinis ryys tarp NV ir B numatyt padarini. i NV sudtis yra formali, todl prieastinis ryis tarp
NV ir B numatyt padarini, nenustatintinas. Veika laikoma baigta nuo informacijos paskleidimo momento,
nesvarbu, ar tai sukl pavojingus padarinius, t.y. realiai pakirto pagarb mirusiojo atminimui ar ne (NV pabaigos
momentas yra veikos atlikimo momentas).
4. Asmens, trauktino BA amius: tai pagrindinis objektyvusis NV sudties poymis, apibdinantis trauktin BA
asmen ir einantis visas NV sudtis. Asmuo gali bti traukiama BA, jeigu NV padarymo metu jam yra suj 16 m.,
(laikytina, kad asmuo, nors ir bdamas nepilnametis, jau pakankamai protikai isivysts ir subrends, taigi jau gali
suprasti savo veiksm pavojing pobd, j esm bei juos valdyti), o u kai kurias (nuudymas, vagyst, plimas ir
kt.) B nustatomas 14 m. amiaus riba.
5. Pavojingi padariniai. Kaip jau buvo minta, tai formalioji NV sudtis, kurioje veikos nusikalstamumas
siejamas su paios pavojingos veikos padarymu, neatsivelgiant tai, ar dl padarytos NV kilo koki nors padarini.
ioje situacijoje realiai buvo pakirsta pagarba mirusiojo atminimui.
Fakultatyvs objektyvieji NV poymiai:
1. NV dalykas - tai tikrovs neatitinkanti informacija, kuri pateikta spaudinyje, ir kuri sisavinus (perskaiius)
paveikiama B ginama vertyb mirusiojo atminimas, t.y. nulemia mirusiojo paniek ar pakirst pagarb.
Pagrindiniai subjektyvieji NV sudties poymiai:
1. Pakaltinamumas. Pagrindinis NV sudties poymis, traukiamas kiekvien NV. Tai pagrind FA patraukimo
BA slyga. BA traukiami ne visi asmenys, o tik tie, kurie pasiymi tam tikromis savybmis (pakaltinamumu ir kt.).
BT subjektais gali bti tik smoningi, normalios psichikos subjektai, turintys normalius psichinius gebjimus,
galintys laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo veiksm, esm, numatyti j padarinius pavojingumo pobd,
gebti valdyti savo veiksmus. Pakaltinamumas apibdina asmens, padariusio B numatyt veik, psichin bkl ir
turintis esmin reikm vertinant jo atsakomybs klausim. Pakaltinamumas yra gebjimas darant NV suvokti jos
savo veiksm(daromos veikos) pavojing pobd ir gebti juos valdyti. Pakaltinamumas yra btina kalts slyga.
Pakaltinamumo b/b rodinti nereikia, jis yra preziumuojamas. Kilus abejonms, reikia rodinti asmens
nepakaltinamum, kad darydamas NV jis dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti savo veikos pavojingumo ir
valdyti savo veiksm/poelgio. Nagrinjamame udavinyje nra pateikta jokios informacijos apie kaltinamojo A.
Gurskio nepakaltinamum, todl preziumuotina, kad jis yra pakaltinamas.
2. Kalt. Tai asmens, padariusio NV vidinis (psichinis) santykiais su objektyviaisiais (pavojingas veika) NV
sudties poymiais (esant formaliai NV sudiai) ir B numatytais pavojingais padariniais (esant materialiai NV
sudiai). Mirusiojo atminimo paniekinimas gali bti padaromas tik tiesiogine tyia. Paymtina, kad kaltinamasis

2
veik tiesiogine neapibrta tyia, t.y. jis suvok, kad vieai paskleidia apie mirsj tikrov neatitinkania
informacij, galini nulemti moni paniek ar pakirsti pagarb jo atminimui (intelektualinis tiesiogins tyios
kriterijus). I fabulos galima teigti, jog A. Gurskis numat kokios ries pavojingus padarinius gali sukelti, j
atsiradimo galimyb numato bendrai (valinis tiesiogins tyios kriterijus), bet jo smonje jie nedetalizuojami ir
vienodai nori bet kurio i j atsiradimo (ar tai bt moni panieka ar pakirsta pagarba jo atminimui,
neusimenama), bei nenumato siekiam padarini kiekybins iraikos (kiek konkreiai moni turi perskaityti
knyg ir pajausti paniek ar pakirsti j pagarb mirusiojo atminimui). Esant tiesioginiai neapibrtai tyiai, veika
kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t.y. asmuo atsako pagal BK str., kuris numato atsakomyb u kilusius
padarinius.
Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai, ko
kaltinamasi ir nepajg atlikti. Todl remiantis inagrintomis aplinkybmis ir pateikt slygos formuluote, darytina
konkliuzija, kad A. Gurskis trauktinas baudiamojon atsakomybn pagal BK 313 str. 2 d., kaip vieai paskleids apie
mirsj melagingus prasimanymus, nulmusius neapibrto skaiiaus moni galim paniek ar pakirst pagarb
velionio atminimui.

3. 20-metis H. Vakeviius patrauktas baudiamojon atsakomybn u savo tvo nuudym. Teismas nustat, kad jis
tv nuud gindamas motin nuo fizinio smurto, taiau pereng btinosios ginties ribas.
Paaikinkite nuudym norm (paprastos, kvalifikuotos, privilegijuotos) konkurencijos veikimo taisykles.
Kaip kvalifikuojamas nuudymas padarytas perengiant btinosios ginties ribas? Pagal kok BK straipsn
turi bti kvalifikuojamas H. Vakeviiaus padarytas nuudymas?
3 Udavinys:
NV sudtys pagal apraymo bd skirstomos : 1) Pagrindines jose yra numatytas minimalus kiekis poymi,
btin NV pripainti nusikaltimu (nra nei sunkinani, nei lengvinani aplinkybi); 2) Kvalifikuotos jos
pagrindins NV sudties atvilgiu numatoma daugiau (papildom) NV sudties poymi, sunkinani NV ir
kaltininko atsakomyb; 3) Privilegijuotos jos pagrindins NV sudties atvilgiu numato poymius, lengvinanius
NV ir kaltininko atsakomyb.
Nuudym privilegijuojanios sudtys, skirtingai nuo kvalifikuojani yra tvirtintos keliuose BK spec. dalies
straipsniuose. Sankcijos juose yra ymiai velnesns nei paprasto ar kvalifikuoto nuudymo sudtyse. Tad tais
atvejais, kai veika atitinka BK 130 str. ar 131 str. numatytus privilegijuojanius poymius, net esant 129 str. 2 d.
numatytiems kvalifikuojantiems poymiams, veika vis vien turi bti kvalifikuojama tik pagal privilegijuot sudt
numatant straipsn, atitinkamai BK 130 str. ir BK 131 str.
Btinoji gintis yra kiekvieno asmens subjektyvi teis ir moralin pareiga, kaip priemon reaguoti nusikalstam
ksinimsi, nepriklausomai ar asmuo galjo tuo metu jo ivengti pabgdamas, praydamas kit asmen pagalbos, ar
kreipiantis pagalbos teissaugos institucij, pareign. Tai tokia situacija, kai B ginamiems interesams yra
padaroma ala ginant save, kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, valstybs ir visuomens
interesus nuo pradto arba tiesiogiai grsianio ksinimosi, jei nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. Btinojo
gintis visada yra siejama su alos padarymu upuolikui. Ji gali bti teista arba ne.
Btinosios ginties teistumo slygos. 1) Pamintina, kad btinoji gintis galima ne prie bet kokius veiksmus, o tik
ginantis nuo pavojing veiksm/ksinimosi. Ksinimosi pavojingum rodo tai, kad jis nukreiptas prie B saugomas
vertybes: sveikat, gyvyb, lytin laisv, bsto nelieiamyb ir kt. Taip pat ksinimosi pavojingum lemia jo
intensyvumas, besiksinanij skaiius, jg santykis, ksinimosi metu naudojamos priemons, galimos alos dydis
ir kitos panaios aplinkybs. Pavojingu ksinimusi laikomos tik B numatytos veikos. Btinoji gintis galima ir prie
nepakaltinamus asmenis ar maameius (vadovaujamasi humanikumo principu). Teisti pareign veiksmai
nelaikomi pavojingu ksinimusi; 2) ksinimosi akivaizdumas, t.y. egzistavimas laike. Akivaizdus laikomas toks
ksinimasis, kuris jau daro al arba jau yra reali jo grsm. Pavojingu ksinimusi nelaikoma pavojing rengini
sumontavimas (elektros tvora ir pan.), nes nra akivaizdios ksinimosi pavojingumo, grsms; 3) ksinimosi
realumas egzistavimas erdvje. Ksinimasis turi bti i tikrj, objektyviai, o ne besiginanio vaizduotje. Jei taip
vyko, tai laikoma tariamja gintimi.
LAT 2004 m. birelio 16 d. nutarime Nr. 46 teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose 11 punkt,
nuudymas perengiant btinosios ginties ribas kvalifikuojamas tik pagal BK 28 str. 3 d. (kai tiesiogine tyia
nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aikiai neatitiko ksinimosi pobdio ir pavojingumo) ir
129 str. 1 d., net ir esant 129 str. 2 d. numatytiems kvalifikuojantiems nuudymo poymiams. Jeigu btinosios
ginties ribos perengtos dl staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bsenos, tai tokia veika
kvalifikuojama kaip nuydimas labai susijaudinus pagal BK 130 str.
Pagal pateikt udavinio slyg, teismas konstatavo kaltinamojo veiksmus smurtaujanio tvo atvilgiu, kaip
gynybos eksces (btinosios gynybos rib perengim), t.y. aikus gynybos ir ksinimosi pobdio bei pavojingumo
neatitikimas. Kaltinamojo A. Vakeviiaus pasiksinimo atrmimo intensyvumas aikiai virijo gynybos poreikius
bei ksinimosi pobd ir pavojingum. Pamintina, kad tok kaltinamojo elges galimai iprovokavo nukentjusiojo
neteistas poelgis prie kaltinamojo artimj (jo motin), kuris gali reiktis ksinimusi asmens gyvyb, sveikat,
3
turt, smgiu sudavimu, kankinimu laisvs atmimu ir pan. Taiau fabuloje nra pateiktos bylos faktins aplinkybs,
specialisto ivados ar teismo medicinos ekspertizs rezultatai, kurie reikalingi nustatyti, jog NV padaryt kaltininkui
esant staigaus didlio susijaudinimo bsenos (fiziologiniame afekte), kuri sukl neteistas jo artimj asmen
nukreiptas poelgis. Be to, nuudymas pripastamas padarytas staiga susijaudinus tada, kai jis vyko tuoj po
nukentjusiojo neteisto ar itin eidianio j ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitais atsakas tai. Tuo tarpu,
ioje situacijoje nra aiku, ar kaltinamasis pradjo gyvendinti objektyviuosius NV sudties poymius netrukus po
to, kai tvas pradjo naudoti smurt motinos atvilgiu, ar nuo nukentjusiojo poelgio iki nuudymo prajo ilgesnis
laiko tarpas. Antru atveju nuudymas, paprastai negali bti kvalifikuojamas kaip atliktas staiga.
Nors H. Vakeviius darydamas NV ir veik kaip specialius poymius turintis subjektas (savo tvo pagal kilm ir
kraujo ry nuudymas), bet jam kvalifikuojanti nuudymo sudtis, pagal BK 129 2 d. 3 p., netaikytina. Kaip
iaikino LAT: nuudymas perengiant btinosios ginties ribas kvalifikuojamas tik pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str.
1 d., net ir esant 129 str. 2 d. numatytiems kvalifikuojantiems nuudymo poymiams.

4. Atliekant operatyvinius veiksmus, policijos pareignai stebjo nam, kuriame stebimas asmuo R. Pirokinas
galimai prekiauja narkotinmis mediagomis. Pareignai pastebjo, kad nam jo ir netrukus ijo moteris. i
moteris (I. Beliauskien) buvo sulaikyta. Asmens kratos metu pas j rastas maielis su baltais milteliais. Vliau
nustatyta, kad maielyje yra 0,018 g heroino. Ji paaikino, kad heroin u 30 LT jai pardav R. Pirokinas. Atlikus
krat R. Pirokino namuose buvo rasta 3,678 g heroino, svarstykls narkotinms mediagoms sverti. Dalis heroino
buvo dozmis supakuota polietileninius maielius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad I. Beliauskien gijo
narkotikus savo snui, su kuriuo gyvena viename bute. Snus yra narkomanas, be to, negalus - nebegali vaikioti,
todl ji i gailesio priversta pirkti jam narkotikus.
Kvalifikuokite R. Pirokino ir I. Beliauskiens veikas. Paaikinkite esminius udaviniui sprsti pasirinktos
nusikalstamos sudties objektyviuosius ir subjektyviuosius poymius. Savo sprendim motyvuokite.
Pastaba: Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandio 23 d. sakymu patvirtintose rekomendacijose, ne didesnis
kaip 0,02 g heroino kiekis laikomas nedideliu, didesnis kaip 2 g dideliu, o didesnis kaip 10 g labai dideliu.
4 Udavinys:
Kaltinamojo R. Pirokino gyvenamojoje vietoje rastas narkotini mediag kiekis (3,678 g heroino),
vadovaujantis SAM sakymu patvirtintomis rekomendacijomis, priskirtinas kaip didlis, t.y. didesnis kaip 2 g. Taip
pat byloje ufiksuota eil nenuginijam poymi, liudijani minto NV subjekto siek ne tik laikyti, bet ir platinti
narkotines ar psichotropines mediagas. Vis pirma, kitos kaltinamosios - I. Bieliauskiens atlygintinas sandoris su
R. Pirokinu, po kurio ji i pastarojo sigijo 0,018 g heroino, taip pat per krat R. Pirokino bste rastos precizikai
supakuotos heroino dozs ir svarstykls narkotinms mediagoms sverti. Pabrtina, kad kaltininkas savo veiksmus
galimai suvokia kaip vientis nusikalstam veik ir, darydamas pirm veiksm (laikydamas narkotines mediagas;
nra aiku ar jas gijo ar pasigamino pats) jau turi susiformavus (pradin) sumanym ir dl kito nusikalstamo
veiksmo (pardavimo), todl R. Pirokino veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 str. 2 d. kaip pavien tstin
nusikalstama veika (keli epizodai, kartu sudarantys vien nusikaltim, vieningas objektas/ B saugoma vertyb
asmens sveikata, gyvyb, konkretus tikslas; gyvendinamos kelios BK 260 str. 2 d. numatytos alternatyvios veikos
laikymas ir pardavimas). 260 str. tvirtintos sudtys yra formalios, o jose nurodytos veikos (gamino, perdirbo, laik,
gabeno ir kt.) turi alternatyvi savarankik veik teisin reikm, todl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis
nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kuri i mint alternatyvi veik nepriklausomai nuo padarini
atsiradimo (neatsiradimo). iuo atveju nusikaltimo pabaigos momentas yra veikos atlikimo momentas
(pradjimas laikyti narkotines mediagas).
IT metu buvo nustatyta, jog su nedidliu (0,018 g.) heroino kiekiu sulaikyta moteris, neteistai sigijo ia mediag
ne savo asmeniniam naudojimui, o turdama tiksl narkotines mediagas perduoti savo negaliam ir prie lovos
prikaustytam snui. Jos veiksmai laikytini kaip siekis kitaip platinti narkotins ar psichotropines mediagas ir
kvalifikuotini pagal BK 260 str. 1 d. LAT 2002 m. nutarime Nr. 37 dl psichotropini ar narkotini mediag
grobimo, gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, kitokiu platinimu laikomas narkotini ar psichotropini mediag
perleidimas kitiems asmenims, imainant jas kitus daiktus, dovanojant, atlyginant u darb ar kitas paslaugas, jomis
grinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias mediagas pavartoti ibandymui ir pan. Pastebtina, kad
kaltinamoji I. Beliauskien nors ir nupirko narkotines mediagas, bet nespjo j perduoti savo negaliam snui dl
pareign tarnybini pareig atlikimo. Tai reikia, kad jos tyinis veikimas nutrko rengimosi NV stadijoje dl
prieasi, nepriklausani nuo jos valios, t.y. kaltinamoji tik gijo NV priemones, kr nusikaltimo padarymo
slygas, taiau nepradjo realizuoti subjektyvij NV sudties poymi. Kaltinamoji nepradjo kitokiam pratinimo
bdui priskirtina forma (gailesiu) lenkti sn vartoti narkotikus. U rengimasi palenkti vartoti narkotines ir
psichotropines mediagas kaltinamoji netrauktina BA, nes pagal BK 21 str. 1 d. asmuo atsako u rengimasi padaryti
tik sunk arba labai sunk nusikaltim, o mintasis nusikaltimas priskirtinas prie apysunki.

4
Pagrindiniai objektyvieji NV sudties poymiai:
1. B saugoma vertyb: bendramogikosios vertybs - gyventoj gyvyb (pagrindin), sveikata, ekonomikos ir
verslo tvarka (papildomos).

2. Pavojinga veika: io atveju NV pasireikia pavojingo veikimu forma, o pats pavojingas veikimas nesmurtiniu
fiziniu poveikiu (R. Pirokinui aktyviais smoningais, valingais kno judesiais, j visuma, perduodant narkotines ar
psichotropines mediagas I. Beliauskienei, kuri j neatstm, bet smoningai ir pam).
3. Prieastinis ryys tarp NV ir B numatyt padarini. Neteisto disponavimo narkotinmis ar psichotropinmis
mediagomis nusikalstam veik sudtys yra formalios, nes mintuose BK straipsniuose alternatyviomis gaminimo,
perdirbimo, gijimo, laikymo ir pan. veikomis sukeliami pavojingi padariniai nenurodomi, todl prieastinis ryys
tarp NV ir B numatyt padarini nenustatinjimas. Pateiktoje fabuloje nesama pavojing padarini kilimo.
4. Pavojingi padariniai: BK 260 str. tvirtinta NV sudtis siejama tik su pavojingos veikos padarymu,
neatsivelgiant tai, ar dl neteisto narkotik ar kit psichotropini mediag disponavimo kilo koki nors
pavojing padarini. Yra ar nra padarini formaliose NV sudtyse, nedaro takos veikos nusikalstamumui ir jos
sudiai, ia atsakomyb numatyta tik u veik. Bet padarini gali kilti ir padarius NV, kurios sudtis yra formali.
Narkotini ar psichotropini mediag pardavimas arba kitoks platinimas, taip pat pirmos kategorijos pirmtak
pardavimas ar kitoks realizavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardav ar kitaip iplatino
(realizavo) ias mediagas bent vienam asmeniui.
5. Amius, kurio sulaukus galima BA. i NV subjektu gali bti tik FA, kuriam iki NV padarymo buvo suj 16
m.
Fakultatyvus objektyvieji NV sudties poymiai:
1. NV dalykas. BK 260 str. NV dalykas yra narkotins ar psichotropins mediagos, kurias pavartojus, gali kilti
pavojus B saugomoms vertybms (gyvybei, sveikatai, ekonomikos ir verslo tvarkai).
2. NV priemons. NV padarymo priemons, kitaip nei nusikaltimo dalykas, yra materialus daiktas, kuriuo padaroma
pavojinga veika. Tai daiktai, kurie patys naudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina atlikti nusikalstamus
veiksmus arba sudaro j materialias prielaidas. iuo atveju NV priemonms galima priskirti spec. svarstykls,
kuriomis kaltinamasis R. Pirokinas svr heroin ir taip galjo tiksliai paskirstyti jo dozes pakuotes.
3. NV padarymo bdas. NV padarymo bdas, kaip fakultatyvus objektyvios NV sudties poymis, labai glaudiai
susijs su pavojingi veikos poymiu. Tai pavojingos veikos raikos bdas ar jos padarymo metodas. Atkreiptinas
dmesys, kad NV padarymo bdas kai kuriuose sudtyse yra ir pavojingos veikos poymis. iuo atveju NV buvo
padaryta panaudojant nesmurtini fizin poveik (smoningai laik narkotins mediagas bei aktyviais ir valingais
veiksmais siek jas parduoti).
Pagrindiniai subjektyvieji NV sudties poymiai:
1. Kalt. Neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis turint tiksl jas platinti gali bti
padaromas tik veikiant tiesiogine tyia. Kaltininkas darydamas nagrinjam veik suvok, kad jo laikomos,
parduodamos ar kitaip platinamos mediagos yra narkotins ar psichotropins mediagos (intelektualinis tyios
kriterijus) ir norjo laikyti ir parduoti mintas mediagas (valinis tyios kriterijus). Kaltininkas taip pat suvok, jog
laikomos priemons naudojamos narkotikams sverti (svarstykls) ir norjo taip veikti. Taip pat I. Beliauskien
suvok, kad perka st. udraustas mediagas (intelektualinis tyios kriterijus) ir norjo j sigyti.
2. Tikslas. NV tikslas yra vienas i fakultatyvi subjektyviosios NV sudties poymi. Tai asmens sivaizduojami
objektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padarymo. Tai asmens siekiai, susij su NV
padarymu, prieastys, dl ko jis nusprend padaryti NV (paprastai ireikiamas BK str. dispozicijoje). Tai norimo
rezultato vaizdis, apibdinantis mogaus pasekms. Kaltinamojo R. Pirokino padarytos NV tikslas - u atlyg
parduoti arba kitaip platinti narkotines ar psichotropines mediagas. Tai rodo aptiktas didelis heroino kiekis,
pasiruoimo darbai (dozi sunormavimas ir supakavimas polietileninius maielius), priemons (svarstykls). Antai,
kaltinamojo sieki prekiauti draudiamomis mediagomis liudija ir vyks sandoris su kita kaltinamj. Kaltinamoji I.
Beliauskien heroin sigijo negaldama pakelti dvasini kani ir skausmo dl savo negalaus narkomano vaiko.
Taip ji galimai norjo palengvinti jam fizin skausm ir patenkinti jo svaiginimosi poreikius
3. NV motyvas. NV padarymo motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti
nusikaltim. NV motyvas pagal BT teorija yra veikos prieastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jga ar savs
pateisinimas. Daniausi st. nurodyti motyvai yra savanaudikos ir chuliganikos paskatos. Motyvas (kaip ir tikslas)
gali bti kvalifikuojaniu arba privilegijuojaniu nusikaltimo sudties poymiu, padti atskleisti tikrj nusikaltimo
mechanizm, atriboti tyinius nusikaltimus nuo neatsargi, leidia nustatyti tyia ir jos kryptingum.
Motyv rys: 1) pozityvs (noras padti, palengvinti kanias); 2) neutrals (meil, draugyst); 3) negatyvs
(chuliganikos, savanaudikos paskatos, kertas ir kt.). vertinus R. Pirokino ir I. Beliauskien narkotini mediag
pardavimo sandorio pinigin iraika ir pobd (u heroin pareikalauta 30 Lt), darytina ivada, kad kaltinamasis
veik i savanaudik paskat, siekdamas turtins naudos.