PATVIRTINTA

Teisės fakulteto
tarybos 2009 m. balandžio 30 d.
nutarimu Nr. 1T- 44

CIVILINĖS TEISĖS (BENDROJI DALIS) (KODAS 950)

PROGRAMA

ĮVADAS

Tikslai. Supažindinti studentus su svarbiausiomis civilinės teisės mokslo žiniomis apie turtinių ir
asmeninių neturtinių santykių reglamentavimo principus ir metodus, taip pat su bendraisiais civilinės
teisės institutais ir jų normų taikymo praktika.
Siektini rezultatai. Studentas turi suvokti civilinės teisės vietą Lietuvos teisės sistemoje,
civilinės teisės vidinę sistemą ir struktūrą, civilinės teisės reglamentuojamų santykių rūšis, reguliavimo
metodą ir principus, taip pat privatinės ir viešosios teisės sąveiką reglamentuojant turtinius santykius.
Įsisavinęs civilinės teisės programą studentas turi sugebėti atriboti civilinės teisės reglamentuojamus
santykius nuo kitų teisės šakų reglamentuojamų santykių, tinkamai parinkti teisės normas, taikytinas
konkretiems turtiniams ar asmeniniams santykiams, sugebėti jas aiškinti, pasiremiant teisės doktrina ir
teismų praktika.
Tikslinė grupė. Studentai, siekiantys įgyti teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Modulio struktūra. Socialinės politikos fakultete (teisės ir penitencinės veiklos programos
studijose) ir Ekonomikos ir finansų valdymo fakultete (teisės ir muitinės veiklos programos studijose)
civilinės teisės bendroji dalis studijuojama 2 semestrus. Socialinės politikos fakultete studijų apimtis –
5 kreditai, o Ekonomikos ir finansų valdymo fakultete – 5 kreditai.
Atsiskaitymo formos. Numatomas tarpinis ir galutinis atsiskaitymas už abi modulio dalis.
Tarpiniam atsiskaitymui dieninių studijų formos studentas turi atlikti kontrolines užduotis – testus arba
laikyti koliokviumą raštu. Galutinis atsiskaitymo forma – egzaminas raštu. Tarpiniam atskaitymui
skiriama dvi kontrolines užduotis – testus arba koliokviumus. Neakivaizdinių studijų studentams
skiriamas rašto darbas.
Galutinio atsikaitymo forma - egzaminas raštu. Egzamino užduotis susideda iš teorinių ir
praktinių užduočių
Dieninių studijų studentų atsiskaitymams taikoma suminio (kaupiamojo) vertinimo sistema.
Taikant suminio (kaupiamojo) vertinimo sistemą, studentui leidžiama atsiskaityti už egzaminą tik tuo
atveju, jeigu semestro metu atsiskaityta ne mažiau kaip už ketvirtadalį dalyko apimties. Kaupiamojo
vertinimo dalis galutiniame vertinime sudaro 40 procentų

I. BENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS NUOSTATOS.

TEISĖS ŠAKA

1. Lietuvos Respublikos civilinė teisė kaip teisės šaka

Civilinės teisės etimologija. Civilinės teisės paskirtis, tikslai, funkcijos, . Ekonominė apyvarta ir
civilinė teisė. Viešosios ir privatinės teisės sąveika. Ūkinės teisės doktrina ir civilinė teisė.
Civilinės teisės reglamentuojamų santykių bendra charakteristika ir jų rūšys – turtiniai santykiai,
asmeniniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais, kiti asmeniniai santykiai. Civilinės teisės
reglamentavimo dalykas ir taikymo sritis. Civilinės teisės samprata. Objektyvioji ir subjektinė civilinė
teisė. Viešoji ir privatinė teisė. Privatinė ir civilinė teisė.
 Lietuvos civilinės teisės vieta pasaulio civilinės teisės šeimų sistemoje. Pagrindiniai šiuolaikinės
Lietuvos civilinės teisės sistemos bruožai ir jos raidos tendencijos XX amžiaus civilistikos doktrinos
raidos pagrindiniai bruožai ir jų įtaka Lietuvos civilinės teisės plėtrai.
Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų.

2. Civilinės teisės reglamentavimo metodas ir principai

Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo

pagrindiniai požymiai. Civilinės teisės metodo ir viešosios teisės metodo pagrindiniai skirtumai.
Civilinės teisės visąapimantis pobūdis. Civilinės teisės normos ir civilinio teisinio reglamentavimo
metodas. Civilinės teisės metodo raiška civilinės teisės normų dispozicijose ir sankcijose.
Prezumpcijos civilinėje teisėje ir jų reikšmė. Sutarties reikšmė civilinių santykių teisinio reguliavimo
mechanizme.
Civilinės teisės principų sąvoka ir rūšys. Civilinės teisės principų funkcijos. Civilinės teisės
principų ir civilinio teisinio reglamentavimo metodo sąveika. Konstituciniai civilinės teisės principai.
Civilinio teisinio reglamentavimo principai. Civilinių teisių įgyvendinimo ir civilinių pareigų atlikimo
principai. Civilinės teisės normų aiškinimo principai.

3. Civilinis teisinis santykis

Civilinio teisinio santykio samprata. Civilinio teisinio santykio elementai. Civilinė subjektinė
teisė ir pareiga. Civilinė subjektinė teisė ir interesas. Civilinių teisinių santykių atsiradimas,
pasikeitimas ir pasibaigimas.

4. Lietuvos Respublikos civilinės teisės šaltiniai

Teisės šaltinio samprata ir rūšys. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir civiliniai įstatymai –

civilinės teisės svarbiausieji šaltiniai. Civilinių įstatymų rūšys. Civilinio kodekso vieta civilinės teisės
šaltinių sistemoje.
Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų norminiai aktai kaip civilinės teisės šaltiniai.
Pasaulinis ir regioninis civilinės teisės unifikavimas ir harmonizavimas.
Tarptautinės privatinės teisės samprata ir vieta Lietuvos teisės sistemoje. Tarptautinės sutartys ir
konvencijos. Kitų valstybių civilinių įstatymų taikymo sąlygos ir tvarka Lietuvoje.
Europos Sąjungos teisės aktai kaip civilinės teisės šaltiniai.
Papročių ir moralės normų taikymas.
Teisės mokslo ir teismų praktikos reikšmė.
Civilinių įstatymų sisteminimas. Civilinių įstatymų skelbimas.
Spragos civiliniuose įstatymuose ir jų užpildymo būdai.

5. Civilinės teisės sistema

Civilinės teisės sistemos ir civilinių įstatymų sistemos samprata. Civilinės teisės sistemos
elementai ir jų sąveika. Civilinių įstatymų sistemos struktūra. Civilinės teisės normos, institutai,
pošakės.
Lietuvos civilinės teisės istorinės raidos etapai ir jų apžvalga. 1918-1940 metų Lietuvos civilinė
teisė. 1940-1990 metų Lietuvos civilinė teisė. Lietuvos civilinės teisės plėtra po 1990 m.

6. Civilinių teisių objektai

Civilinių teisių ir šių teisių objekto samprata. Civilinių teisių objektai ir civilinės apyvartos
objektai. Civilinių teisių objektų ir civilinės teisės objekto sąvokų palyginimas.
 Daiktų kaip civilinių teisių objektų samprata. Daikto ir turto terminų reikšmė civiliniuose
įstatymuose. Daiktų kaip civilinių teisių objektų identifikavimas. Daiktų apskaita ir registrai. Daiktų
rūšys. Suvartojami ir nesunaudojami, apibrėžti individualiais ir rūšiniais požymiais, dalomi ir
nedalomi, kilnojamieji ir nekilnojamieji, ribotos ir neribotos apyvartos. Pagrindinis daiktas ir jo
priklausinys. Daikto vaisiai ir pajamos.
Pinigai kaip civilinių teisių objektas.
Vertybiniai popieriai, jų sąvoka, skiriamieji požymiai. Vertybinių popierių atribojimas nuo
pinigų ir apyvartos finansinių dokumentų. Vertybinių popierių rekvizitai. Materialūs ir nematerialūs
vertybiniai popieriai. Vertybinių popierių rūšys. Investiciniai vertybiniai popieriai, kredito vertybiniai
popieriai, prekiniai vertybiniai popieriai. Vertybinių popierių emisija. Vertybinių popierių apyvarta.
Vertybinių popierių emisijos ir apyvartos priežiūra.
Daiktinės ir prievolinės teisės kaip išvestiniai civilinių teisių objektai.
Ūkinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai.
Intelektinės veiklos rezultatai kaip civilinių teisių objektai. Intelektinės nuosavybės objektai -
autorių teisių objektai (literatūros, mokslo ir meno kūriniai); gretutinių teisių objektai (kūrinio
atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio įrašas (filmo įrašas), radijo ir (ar) televizijos transliacija)
pramoninės nuosavybės objektai (išradimas, dizainas, prekių ženklas, puslaidininkinio gaminio
topografija, geografinė nuoroda, komercinė paslaptis, juridinio asmens pavadinimas, augalų veislė)
Asmeninių neturtinių vertybių, saugomų civilinių įstatymų normomis, rūšys ir jų apibūdinimas.
Asmeninių neturtinių vertybių ir teisių kaip civilinių teisių objektų ypatumai. Asmeninių neturtinių
teisių perdavimo kitiems asmenims apribojimai.

7. Terminai

Termino sąvoka, terminų pritaikymo sfera ir teisinė reikšmė. Termino naudingumo prezumpcija.
Terminų klasifikavimo kriterijai ir jų rūšys. Įgyjamieji ir naikinamieji terminai, teisių įgyvendinimo
terminai. Termino praleidimas. Praleisto termino atstatymo pagrindai ir tvarka.
Terminų skaičiavimo tvarka. Termino pradžios ir pabaigos nustatymas.

8. Ieškinio senatis

Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties termino pasibaigimo reikšmė

materialiniams ir procesiniams teisiniams santykiams. Ieškinio senatis ir įgyjamoji senatis.
Ieškinio senaties terminų nustatymo ypatumai. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties terminai.
Ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teisės pažeidimas kaip ieškinio senaties termino eigos
pradžią nustatantis faktorius. Tęstinio teisės pažeidimo reikšmė nustatant ieškinio senaties termino
pradžią. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties pradžią nustatantys pagrindai. Subjektyvios ir
objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės ieškinio senaties termino pradžios momentui nustatyti.
Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos. Teismo funkcijos ir kompetencija taikant ieškinio
senatį. Ieškinio senaties taikymo apribojimas.
Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindai. Ieškinio senaties
sustabdymas.
Ieškinio senaties atnaujinimas.

9. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas

Civilinių teisių įgyvendinimo samprata. Subjektinės civilinės teisės kaip civilinio santykio
elementas. Daiktinių subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo būdai. Prievolių įgyvendinimo
ypatumai. Asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ypatumai.
Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas
įgyvendinant civilines teises. Draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis. Piktnaudžiavimo teisėmis
samprata. Sankcijos už piktnaudžiavimą teise.
 Civilinių teisių apsaugos bei gynimo samprata ir reikšmė. Civilinių teisių garantijų sistema.
Teisės į pažeistos teisės gynybą turinys. Civilinių teisių gynimo būdai. Garbės ir orumo bei kitų
asmeninių teisių gynimo ypatumai.
Savigyna kaip civilinių teisių gynimo būdas.
Civilinė teisinė atsakomybė už civilinių teisių pažeidimus. Civilinė teisinė atsakomybė ir
sankcija. Sankcijų rūšys civilinėje teisėje. Civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos. Civilinės
atsakomybės taikymas kartu su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis.

II. ASMENYS

10. Fiziniai asmenys

Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka ir elementai.

Fizinių asmenų teisnumas. Teisnumo sąvoka ir turinys. Draudimas apriboti teisnumą. Teisnumas
ir civilinis teisinis santykis. Teisnumo atsiradimas ir išnykimas. Fizinio asmens gimimo ir mirties
momentas. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu. Paskelbto mirusiu
atsiradimo pasekmės.
Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės,
teisnumas.
Veiksnumo sąvoka. Veiksnumo ir teisnumo sąveika. Fizinių asmenų veiksnumas, veiksnumo
atsiradimas. Dalinis veiksnumas. Fizinio asmens veiksnumo apribojimas ir pripažinimas neveiksniu.
Veiksnumo atstatymo pagrindai ir tvarka.
Civilinės būklės akto sąvoka ir rūšys. Registruojami ir neregistruojami civilinės būklės aktai.
Civilinės būklės aktų registravimo tvarka. Fizinio asmens gyvenamoji vieta.
Globa ir rūpyba. Globos ir rūpybos funkcijos. Globos ir rūpybos steigimas. Globėjo ir rūpintojo
teisinis statusas, teisės ir pareigos, atsakomybė. Globos ir rūpybos nutraukimas ir pasibaigimas.

11. Bendrosios žinios apie juridinius asmenis

Juridinio asmens sąvoka.

Pagrindinės juridinio asmens prigimties koncepcijos.
Juridinio asmens požymiai
Juridinių asmenų rūšys.
Juridinio asmens steigėjai ir dalyviai.
Juridinio asmens steigimo dokumentai. Juridinio asmens turtas. Juridinio asmens veiklos
laikotarpio pradžia ir trukmė. Juridinio asmenų registravimas.
Juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo samprata, teisnumo ir veiksnumo atsiradimas. Juridinio
asmens teisnumo turinys. Viešųjų juridinių asmenų teisnumo ypatumai. Juridinio asmens teisnumo ir
veiksnumo realizavimas.
Juridinio asmens organai ir atstovai. Juridinio asmens filialai ir atstovybės. Filialo ir atstovybės
skiriamieji požymiai.
Juridinio asmens reorganizavimas, likvidavimas. Juridinio asmens pertvarkymas.
Juridinio asmens bankrotas. Juridinio asmens restruktūrizavimas.
Juridinio asmens steigėjo (dalyvio) civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles.
Juridinio asmens administracinės ir baudžiamosios atsakomybės problema.

12. Privatūs juridiniai asmenys

Privačių juridinių asmenų steigimas. Privačių juridinių asmenų teisnumas, teisnumo apribojimai
ir licencijavimas. Privačių juridinių asmenų rūšys.
Įmonės kaip juridiniai asmenys. Įmonių rūšys. Įmonių asociacijos, konsorciumai, karteliai.
Įmonių organizavimą reglamentuojančių teisės aktų apžvalga.
 Neribotos atsakomybės įmonės, jų organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai.
Individualios (personalinės) įmonės samprata. Individualios (personalinės) įmonės steigimo
būdas ir steigimo dokumentai. Individualios (personalinės) įmonės savininko teisės, pareigos ir
atsakomybė. Individualios (personalinės) įmonės reorganizavimas, likvidavimas, bankrotas,
pertvarkymas.
Ūkinių bendrijų samprata ir rūšys. Ūkinės bendrijos skiriamieji požymiai. Ūkinių bendrijų
steigimo dokumentai. Ūkinės bendrijos nario teisės ir pareigos, atsakomybė. Ūkinės bendrijos vidiniai
ir išoriniai santykiai. Komanditoriaus teisinio statuso ypatumai. Ūkinės bendrijos reorganizavimas,
likvidavimas, bankrotas, pertvarkymas.
Ribotos civilinės atsakomybės įmonės.
Akcinės bendrovės kaip juridiniai asmenys. Akcinės bendrovės skiriamieji požymiai. Akcinių
bendrovių rūšys. Akcinių bendrovių steigimas ir registravimas. Akcinių bendrovių steigimo būdai.
Viešųjų akcinių bendrovių steigimo ypatumai. Akcinės bendrovės steigėjai ir akcininkai. Akcininkų
turtinės ir asmeninės teisės ir pareigos. Akcinės bendrovės valdymo organai. Auditas ir revizija
akcinėse bendrovėse. Akcinės bendrovės reorganizavimas, likvidavimas, bankrotas, pertvarkymas.
Kredito įstaigos kaip juridiniai asmenys. Bankų rūšys. Komercinių bankų steigimo ir valdymo
teisinio reglamentavimo ypatumai. Komercinio banko teisnumas. Lietuvos banko teisinio statuso
ypatumai. Centrinė kredito unija ir kredito unijos.
Draudimo bendrovės. Draudimo bendrovių organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai.
Draudimo bendrovių veiklos priežiūra.
Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir investicinių fondų teisinis statusas..
Kooperatinės bendrovės ir kooperatyvai. Kooperatinių ir žemės ūkio bendrovių teisinio statuso
ypatumai. Daugiabučių namų savininkų ir sodininkų bendrijos.

13. Viešieji juridiniai asmenys

Viešųjų juridinių asmenų samprata ir paskirtis. Viešųjų juridinių asmenų rūšys. Viešųjų juridinių
asmenų teisnumas ir veiksnumas.
Valstybės ir savivaldybių kaip juridinių asmenų ypatumai.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos kaip juridiniai asmenys, jų teisnumas ir veiksnumas. Valstybės
ir savivaldybių įstaigų steigimas ir registravimas, likvidavimas ir pertvarkymas. Steigėjo funkcijos ir
atsakomybė.
Valstybės ir savivaldybių įmonių kaip juridinių asmenų ypatumai.
Asociacijos. Viešosios įstaigos. Fondai. Religinės bendruomenės ir bendrijos.
Politinės partijos bei profsąjungos kaip juridiniai asmenys (steigimas, teisnumas ir veiksnumas).

III. SANDORIAI

14. Sandorių samprata, elementai ir rūšys

Sandorio sąvoka. Sandorio funkcijos civilinių santykių teisinio reglamentavimo mechanizme.

Sandorio atribojimas nuo kitų juridinių faktų (įvykių, juridinių poelgių, teisės pažeidimų).
Sandorio elementai.
Sandorio turinys – sandorio sąlygos. Sandorio tikslai ir motyvai bei jų teisinė reikšmė. Sandorio
turinio ir teisinio santykio turinio sąveika.
Sandorio forma. Žodinė, paprasta rašytinė, notarinė. Sandorio subjektų teisė pasirinkti sandorio
formą. Konkliudentiniai veiksmai. Tylėjimas – išimtinė valios išreiškimo forma. Viešas sandorio
subjekto valios išreiškimas. Sandorių pasirašymas.
Sandorio registravimo teisinė reikšmė.
Sandorių rūšys. Sandorių klasifikacijos praktinė reikšmė. Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai
sandoriai. Vienašalių sandorių ypatumai. Sąlyginiai sandoriai. Konsensualiniai ir realiniai sandoriai.
Vartotojų ir komerciniai sandoriai. Fiduciariniai sandoriai.
 15. Negaliojantys sandoriai

Sandorių galiojimo samprata, sąlygos. Sandorių negaliojimo samprata. Sandorio negaliojimo

atribojimas nuo sandorio nutraukimo. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandorio dalies negaliojimas.
Sandorių negaliojimo pagrindų apžvalga ir klasifikacija. Sandorio negaliojimo pagrindo
panaikinimas nuginčijamo sandorio patvirtinimu.
Sandoriai, prieštaraujantys įstatymams, viešajai tvarkai ir moralei.
Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimas. Įgaliojimus viršijusio
juridinio asmens organo ar atstovo sudarytų sandorių negaliojimas.
Neveiksnių asmenų sudaryti sandoriai. Riboto ir nepilno veiksnumo fizinių asmenų sandoriai.
Asmenų, kurie sandorio sudarymo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veiksmų
prasmės. Sandoriai, sudaryti dėl suklydimo. Sandoriai, sudaryti dėl apgaulės. Sandoriai, sudaryti dėl
smurto ar grasinimo. Sandoriai, sudaryti dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.
Sandoriai, sudaryti atstovui piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi. Sandoriai, sudaryti
siekiant pakenkti kreditoriaus interesams.
Sandorių negaliojimas, kai jie sudaryti pažeidžiant įstatymo nustatytą sandorio formą.
Sandorio negaliojimo pasekmės. Restitucija. Atvejai, kai restitucija netaikoma. Trečiųjų asmenų
(sąžiningų) teisių ir interesų garantijos ir gynimas. Žalos atlyginimas. Sandorio dalies negaliojimo
pasekmės.

16. Atstovavimas

Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo paskirtis. Atstovavimo atribojimas nuo panašių teisinių

reiškinių. Atstovavimo rūšys. Atstovavimo ir įgalinimų atsiradimo pagrindai.
Įgaliojimo sąvoka ir rūšys. Įgaliojimo forma, jo esminės sąlygos. Įgaliojimo pasibaigimas.
Perįgaliojimas. Sandorių sudarytų kito asmens vardu, neturint įgaliojimų arba juos viršijant,
negaliojimas.
Atstovavimo teisinio santykio šalių teisės ir pareigos, atsakomybė. Civilinių teisinių santykių,
sukuriamų atstovo sandoriais, ypatumai.
Atskirų atstovavimo rūšių apžvalga. Vartotojiškas (buitinis) atstovavimas. Komercinis
atstovavimas. Prokūra. Prekybos agentas ir tarpininkas.

IV. DAIKTINĖ TEISĖ

17. Daiktinės teisės bendrieji klausimai

Daiktinės teisės samprata. Daiktinės teisės vieta civilinės teisės sistemoje. Daiktai ir daiktinės
teisės kaip civilinių teisių objektai.
Subjektinės daiktinės teisės samprata, jų turinys ir rūšys. Daiktinių teisių sistema.
Atskirų daiktinių teisių rūšių apibūdinimas.
Daiktinių teisių viešumas ir registracija.

18. Valdymas

Valdymas kaip savarankiškas civilinio teisinio reglamentavimo objektas. Valdymas kaip faktas ir
kaip teisė. Valdymo instituto paskirtis.
Valdymas kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.
Valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.
Valdymo gynimas. Valdymo gynimo reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame
kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
 19. Nuosavybės teisė

Nuosavybės teisės samprata. Objektyvioji nuosavybės teisė ir subjektinės nuosavybės teisės.

Nuosavybės teisės instituto reikšmė. Nuosavybės ir nuosavybės teisės terminų interpretacija moksle ir
praktikoje. Nuosavybės teisės doktrinos raidos pagrindiniai bruožai.
Nuosavybės teisės rūšys ir formos
Nuosavybės teisės subjektai ir objektai. Nuosavybės teisės turinys.
Nuosavybės teisės įgijimo pirminiai ir išvestiniai pagrindai.
Nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai. Daikto suvartojimas ir sunaikinimas kaip nuosavybės
pasibaigimo pagrindas. Sandoriai kaip nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Nacionalizavimas,
konfiskavimas ir kiti prievartiniai nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisę.
Valstybės (savivaldybių) turto perdavimas valstybės (savivaldybių) institucijoms patikėjimo teise.
Valstybės (savivaldybių) turto perdavimas valdyti fiziniams ir juridiniams asmenims pagal panaudos
ar nuomos sutartį. Valstybės (savivaldybių) turto investavimas. Valstybės (savivaldybių) turto
privatizavimas. Valstybės turto privatizavimo sandoriai.
Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir rūšys. Bendrosios nuosavybės teisės subjektai ir
objektai. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai. Bendrosios nuosavybės teisės
atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas.
Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas. Prievoliniai ir daiktiniai nuosavybės gynimo būdai.
Valdymo teisės gynimas (vindikacinis ieškinys). Vindikacijos taikymo apribojimai. Daiktinių teisių
gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).

20. Išvestinės daiktinės teisės

Išvestinių daiktinių teisių samprata, jų santykis su nuosavybės teise.

Patikėjimo teisė. Patikėjimo teisės samprata ir taikymo sritis. Patikėjimo teisės turinys.
Patikėjimo teisės subjektai ir objektai. Patikėjimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.
Servitutai. Servituto sąvoka. Servitutų nustatymo tvarka. Servituto teisės turinys. Servitutų
pasibaigimas. Teisės į servitutą gynimas.
Uzufruktas. Uzufrukto sąvoka. Uzufrukto atribojimas nuo servituto. Uzufrukto nustatymo
pagrindai. Uzufrukto teisės turinys. Uzufrukto pasibaigimas. teisės į uzufruktą gynimas.
Užstatymo teisė (superficies). Užstatymo teisės samprata ir turinys. Užstatymo teisės atsiradimo
ir pasibaigimo pagrindai
Ilgalaikė nuoma (emphyteusis). Ilgalaikės nuomos kaip daiktinės teisės samprata, atribojimas
nuo parastos nuomos sutarties. Ilgalaikės nuomos turinio ypatumai.
Hipoteka. Hipotekos sąvoka. Hipotekos subjektai. Hipotekos objektai. Hipotekos rūšys.
Hipotekos įstaigos. Hipotekos įforminimo ir perdavimo tvarka. Skolos išieškojimas hipotekos
kreditoriaus naudai. Hipotekos pasibaigimas.
Įkeitimas. Įkeitimo sąvoka. Įkeitimo subjektai. Įkeitimo objektai. Išieškojimo nukreipimas į
įkeistą objektą. Įkeitimo teisės pabaiga. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai.
Daikto sulaikymas. Daikto sulaikymo sąvoka. Daikto sulaikymo reikšmė. Daikto sulaikymo
teisės turinys. Daikto sulaikymo teisės pabaiga.
Kito asmens turto administravimas. Kito asmens turto administravimo sąvoka ir rūšys. Turto
administravimo atribojimas nuo patikėjimo teisės. Turto administratoriaus teisės, pareigos ir
atsakomybė. Turto administravimo ir turto administratoriaus įgaliojimų atsiradimo ir pasibaigimo
pagrindai.
 V. PAVELDĖJIMAS

21. Paveldėjimo teisė

Paveldėjimo teisės sąvoka, jos reikšmė. Paveldėjimo teisės dalykas. Palikėjas. Įpėdiniai.
Paveldėjimo teisės objektas (palikimas). Palikimo atsiradimas. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta.
Paveldimo turto apsauga.
Paveldėjimas pagal įstatymą. Įstatyminiai įpėdiniai. Paveldėjimas atstovavimo teise. Įpėdinių
dalys paveldint pagal įstatymą.
Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento sąvoka. Testamento turinys. Privalomoji palikimo
dalis. Antrinio įpėdinio paskyrimas. Testamentinė išskirtinė. Testamentinis įpareigojimas. Testamento
galiojimo sąlygos.
Palikimo priėmimas ir jo atsisakymas. Paveldėjimo transmisija. Paveldėjimo teisės liudijimas.
Įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas.

SUDERINTA
Mykolo Romerio universiteto
Teisės fakulteto Verslo teisės
katedros 2009 m. balandžio 23 d.
posėdžio protokolu Nr. 1VRTK- 8
 LITERATŪRA

Pagrindinė

1. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis,

Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Civilinė
teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007.
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas.
Vilnius: Justitia, 2002.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos.
Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.
4. V. Pakalniškis. Daiktai civilinių teisių objektų sistemoje.// Jurisprudencija. ISSN 1392-6195.
Vilnius: MRU, 2005, nr. 71(63), p.76-85.
5. V. Pakalniškis. Valdymas ir valdymo gynimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.//
Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius: LTU, 2004, nr. 54 (46), p.29-45.
6. V. Pakalniškis. Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.//
Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius: LTU, 2002, nr. 28(20), p.69-79.
7. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.

Papildoma

1. Andriulis V, Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002.

2. Andriulis V. Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 02 16 – 1940 06 15) teisinės sistemos kūrimo
bruožai. Vilnius, 1998.
3. Civilinė teisė / P.Vitkevičius ir kt. Kaunas: Vijusta, 1997.
4. Glendon M., Gurdon M., Osakue C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Pirmasis
leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius, 1998, 2000, 2002.
7. Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002.
8. Mizaras V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia. 2003.
9. Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999.
10. Vėgėlė I. Įmonėms taikytina teisė ir pirminis steigimasis Europos Bendrijos teisėje. Vilnius:
Eugrimas, 2002.
11. Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
12. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės sutartys
ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka. Vilnius, 2000.
13. Berger V. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997.
14. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 18 – 1940 06 15). Vilnius, 1996.
15. Intelektinė nuosavybė kaip kokybės gerinimo šaltinis. Bendroji informacija ir svarbiausi tinklapiai
smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ). Justitia, Vilnius, 2003.

Norminė

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999.

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74.
3. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” // Valstybės žinios. 1998. Nr.
115; 1999. Nr. 89; 2001. Nr. 55..
4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Valstybės žinios, 2003. Nr. 112-4991.
5. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. 1990. Nr. 31. 2003. Nr. 112.
6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas // Valstybės žinios. 1991. Nr. 13.
7. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 64. 2003. Nr.123.
8. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas // Valstybės žinios. 1994. Nr.
102; 2004. Nr. 4.
9. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas // Valstybės žinios. 1993.
Nr. 20.
10. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas // Valstybės žinios. 2003. Nr.
74.
11. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas // Valstybės žinios. 2003. Nr. 94-4246.
12. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas // Valstybės žinios. 1995. Nr. 26.
13. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas // Valstybės žinios. 2004. Nr. 54.
14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas // Valstybės žinios. 2001 Nr. 31.
15. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas // Valstybės žinios. 2001 Nr. 31.
16. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas // Valstybės žinios. 2004. Nr. 25.
17. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas // Valstybės žinios. 1994. Nr. 99, 2001. Nr. 28.
18. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas // Valstybės žinios. 1995. Nr.104; 2000. Nr. 83.
19. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas // Valstybės žinios. 1991. Nr. 34.
20. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas // Valstybės žinios. 1990 Nr. 29; 2004. Nr. 7.
21. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas // Valstybės žinios. 1996. Nr. 32; 2004.
Nr. 7.
22. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. 1995.
Nr.20; 2000. Nr. 56.
23. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. 2004. Nr. 4.
24. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. 1995. Nr.
89; 2000. Nr. 40.
25. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas // Valstybės žinios. 1994. Nr. 34; 1995. Nr. 53; 1996. Nr.
100; 1997. Nr. 66; 1999. Nr. 64; 2000. Nr. 42.
26. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymas // Valstybės žinios. 1998. Nr. 54; 1999. Nr. 55; 2000. Nr. 47.
27. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas // Valstybės žinios. 1999. Nr. 50;
2000. Nr. 66; 2003. Nr. 28.
28. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas // Valstybės žinios. 1994, Nr. 8; Nr. 89; .
29. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas // Valstybės žinios . 2002. Nr. 112.
30. Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas //
Valstybės žinios. 1998. Nr. 59.
31. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 92.
32. Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas // Valstybės žinios. 2001. Nr. 104.
33. Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes
įstatymas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 113. .
34. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas // Valstybės žinios. 1994. Nr. 94; 2000.
Nr. 85.
35. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas //
Valstybės žinios. 1997. Nr. 65, 66.
36. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos // Valstybės žinios. 1995. Nr. 40.
37. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų
apsaugos // Valstybės žinios. 1999. Nr. 11.
38. Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo //
Valstybės žinios. 1999. Nr. 82.
39. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis // Valstybės žinios.
2000. Nr. 95.
40. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis // Valstybės žinios. 2001.
Nr. 32.
41. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo // Valstybės žinios. 1996. Nr.76.
42. Madrido sutarties dėl tarptautinių ženklų registracijos protokolas // Valstybės žinios. 1997. Nr.105.
43. Patentinės kooperacijos sutartis (PCT) // Valstybės žinios. 1996. Nr. 75.
44. Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos // Valstybės žinios. 2002. Nr. 109.
45. Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su
prekyba // Valstybės žinios. 2001. Nr. 46.
46. Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumas dėl geografinių
nuorodų apsaugos // Valstybės žinios. 2001. Nr. 46.
47. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių // Valstybės žinios.
1995. Nr.102.
48. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija // Valstybės žinios. 1998. Nr.107.

Pastaba: norminių aktų sąraše nurodomas tik Valstybės žinių numeris, kuriame pirmą kartą skelbtas
atitinkamas aktas ar nauja jo redakcija.

Teismų praktika

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Nuo 1995 m. periodiškai leidžiamas leidinys.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete adresu http://www.lat.lt/
3. Lietuvos teismų praktika. Civilinė teisė ir civilinis procesas. V., 1991-1998.