USIENIO REIKAL

VALDYMAS

1.Usienio reikal valdymo samprata.

2.Usienio reikal valdymo institucijos,
3.Usienio
reikal
udaviniai ir funkcijos.

valdymo

institucijos

4.Diplomatins atstovybs, konsulatai, ata.

Usienio politika yra politini tiksl rinkinys,

kuriuo siekiama apibrti kaip konkreti valstyb
sveikaus su kitomis pasaulio alimis.
Usienio politika paprastai skirta apginti alies
nacionalinius
interesus,
nacionalin
saugum,
gyvendinti ideologinius tikslus bei utikrinti
ekonomin klestjim.
Usienio politika gali bti gyvendinama taikiomis
priemonmis diplomatija, taikiu bendradarbiavimu,
taip pat agresyviais veiksmais, karu ir inaudojimu.

Diplomatija

visuma priemoni, kuri pagalba

tarptautins teiss subjektas (valstyb, tarpt. organizacija) yra
atstovaujamas santykiuose su kitais subjektais.
Diplomatai paprastai yra akredituojami naujas
pasiuntinys arba ambasadorius teikia savo vyriausybs
skiriamuosius ratus valstybs, kuriai jis yra skirtas
vyriausybei, tuo patvirtindamas kad gali vesti derybas ir
atstovauti savo al.
Diplomatams suteikiamas diplomatinis imunitetas, kuris
saugo j nuo galimos baudiamosios, civilins ar
administracins atsakomybs

Diplomatiku vadinamas toks elgesys, kuris rodo

polink kompromisus, taip pat stengiasi suprasti kitos
puss norus ir siekius.
Svarbiausios tarptautins diplomatijos institucijos yra
diplomatins tarnybos.
Yra
keletas
pagrindini
diplomatijos
form.
Paprasiausia ir seniausia yra dvial diplomatija tarp
dviej valstybi. i diplomatija paprastai pasireikia
ambasad veikla ir aukiausij valstybs pareign
vizitais kitas alis. Kita diplomatijos forma yra
daugiaal diplomatija, kai keletas valstybi vienu metu
siekia gauti bendr rezultat, kuris bt visoms joms
pareigojantis.
Formalios daugiaals diplomatijos pradia laikomas
XIX a. vyks Vienos Kongresas.

Diplomacy is the art and practice of conducting negotiations

between representatives of groups or states. It usually refers to
international diplomacy, the conduct of international relations through the
intercession of professional diplomats with regard to issues of peacemaking, trade, war, economics and culture. International treaties are
usually negotiated by diplomats prior to endorsement by national
politicians.
The word stems from the Greek word "diploma", which literally
means 'folded in two'. In ancient Greece, a diploma was a certificate
certifying completion of a course of study, typically folded in two. In the
days of the Roman Empire, the word "diploma" was used to describe
official travel documents, such as passports and passes for imperial roads,
that were stamped on double metal plates.
Later, the meaning was extended to cover other official documents
such as treaties with foreign tribes. In the 1700s the French called their
body of officials attached to foreign legations the corps "diplomatique".
The word "diplomacy" was first introduced into the English language by
Edmund Burke in 1796, based on the French word "diplomatie".[

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJA
VI SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
84 straipsnis

Respublikos Prezidentas:
1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu
su Vyriausybe vykdo usienio politik;
2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia
jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos
diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov
galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius
diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir
tvirtina jos sudt;
5) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink;
Ir t.t.

Lietuvos Respublikos Prezident Dalia Grybauskait

dalyvavo JT Generalins Asambljos 64-osios sesijos
atidaryme ir debatuose Niujorke

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO STATYMAS
16 straipsnis
Respublikos
Prezidento
dekretus
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais
klausimais taip pat pasirao:
1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov
usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij
skyrimo ir ataukimo - Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas;
2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali
vard teikimo - Lietuvos Respublikos usienio reikal
ministras;
3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo Lietuvos
Respublikos krato apsaugos ministras;
4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas;
5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo - Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministras.

2009-09-30

Prezident prim Seimo Usienio reikal komiteto narius

VII. Usienio reikalai ir Europos politika

Pagrindiniai usienio reikal ir Europos
politikos tikslai ir principai globalioje aplinkoje
145. Ms usienio politikos tikslai utikrinti
valstybs saugum nuo bet koki iorini grsmi, kuri
gali kelti kit valstybi politika, remti demokratijos pltr
Lietuvos geopolitinje aplinkoje, puoselti demokratines
vertybes tarptautiniuose santykiuose, sukurti
kuo
palankesnes iorines saugaus valstybs gyvenimo slygas.
146. Utikrinsime Lietuvos usienio politikos tradicinio
vertybinio pamato, grindiamo itikimybe laisvei ir
demokratijai, tiesos, teisingumo ir tarptautins teiss
principams, tstinum.

147. Usienio politik vykdysime kaip neatsiejam Lietuvos

nacionalinio saugumo politikos dal, grindiam nacionalinio
saugumo ir kitais esminiais valstybs interesais.
148. Pabrdami, kad sitvirtinimas Europos Sjungoje,
kaip vienas svarbiausi bd utikrinti nacionalin saugum,
iplsti Lietuvos tak ir autoritet, yra prioritetinis Lietuvos
usienio ir vidaus politikos tikslas, iam tikslui siekti telksime
vis valstybs institucij pastangas.
149. Pagrindiniai Lietuvos politikos Europos Sjungos
atvilgiu prioritetai yra bendros ES energetikos politikos
krimas, ES vidaus rinkos tinkamas funkcionavimas,
Lietuvos energetikos ir transporto infrastruktros
susiejimas su Vakar Europos tinklais, mokslo ir inovacij
pltra, Europos Sjungos pltra Ryt kryptimi, deramas
totalitarini reim nusikaltim vertinimas ES lygiu.

150. Aktyviai dalyvausime euroatlantiniuose procesuose,

siekdami, kad Lietuva bt veikli, solidari ir atsakinga
transatlantins bendrijos nar.
151. Lietuvos usienio politika bus neatsiejama nuo alies
vidaus politikos tiksl ir interes. Aktyviu dalyvavimu
formuodami Europos Sjungos iors ir vidaus politik,
sieksime sukurti kuo palankesnes nacionalines kio pltros,
Lietuvos piliei saugumo ir gerovs didjimo slygas.
152. Vykdydami usienio politik, remsims Lietuvos kaip
globalaus pasaulio raidos dalyvs vaidmeniu, vertindami
globali vystymosi proces ir krizi primetamus slygotumus,
aktyviai sieksime pasinaudoti nauj besivystani rink ir
tarptautins prekybos sraut atveriamomis galimybmis,
atliepti globalios konkurencijos, moni migracijos ir kitus
ikius. Pagal igales prisidsime prie tarptautins bendrijos
pltojamo bendradarbiavimo pastang, kovos su badu ir
skurdu, klimato kaitos bei kit globali problem sprendimo.

153. Usienio prekybos politikoje sieksime kelti

valstybs ir gyventoj gerov, skatindami
ekonomins veiklos pltr, aukt gyventoj
uimtumo lyg ir aplinkos apsaug.
Atvirumas prekybai yra btinas ekonomikai augti
ir darbo vietoms kurti. Usienio prekybos politika
rems tobuljim bei inovacijas ir utikrins siningas
konkurencijos slygas.
154. Remsime u ES ir JAV transatlantins
partnerysts pltr ir stiprinim.
ios partnerysts ilgalaikis tikslas bt
transatlantins ES ir JAV rinkos sukrimas ir laisvas
preki, paslaug, kapitalo, inovacij ir moni
judjimas.

Lietuvos Europos politikos kryptys

155. Rodysime iniciatyvas ir aktyviai dalyvausime
formuojant veiksming Europos Sjungos politik, dsime
pastangas stiprinti Europos ir Amerikos solidarum veikiant
jau ikilusias bei naujas bendras grsmes ir ikius.
156. Sieksime, kad Europos Sjunga kalbt vienu balsu
gindama pamatines Europos demokratijos ir laisvs vertybes,
gint ne tik ES bendruosius, bet ir kiekvienos alies nars i
iors paeistus interesus, gerbt ali nari savitum, remt
j kultr, kalb ir tradicij puoseljim.
157. Skatinsime Lietuvos piliei bendradarbiavim su kit
ES valstybi nari pilieiais pleiant profesinius, kultrinius,
akademinius ir kitus ryius, prisidsime prie Europos vieosios
erdvs krimo, visapusikai informuosime visuomen apie ES
ir narysts joje teikiamas galimybes.

158. Sieksime, kad bt sukurta ir rytingai

gyvendinama veiksminga ES energetikos strategija,
formuojama solidarumu grindiama bendra energetikos politika,
sukurtos veiksmingos jos gyvendinimo priemons ir bendroji
konkurencinga energijos vidaus rinka.
159. Nuosekliai bsime u tai, kad Europos Sjungos
energetikos, usienio ir saugumo, ypa Ryt partnerysts bei
Rusijos politika bt pltojama bendradarbiaujant su JAV ir
NATO, siekiant suformuoti vientis ir efektyvi transatlantin
Ryt bei Energetikos politik, kad Europos gynybiniai pajgumai
bt stiprinami glaudiai bendradarbiaujant su NATO,
nedubliuojant pastarosios funkcij ir struktr.
160. Lietuvos interesus atitikt stipri, demokratines vertybes
tvirtinanti ir abipus partneri pasitikjim didinanti ES bendra
usienio ir saugumo politika, ypa sprendiant klausimus su
Rusija.

161. Skatinsime Lisabonos sutarties ratifikavim ir

jos gyvendinim 2009 2012 laikotarpiu, kad kuo
greiiau bt baigtos ES institucins ir politins reformos,
o valstybi nari dmesys bt sutelktas praktini
Sjungos klausim sprendim ES lygiu.
162. Sieksime, kad Lietuva sitvirtint naujoje ES
institucinje sandaroje, gyt pakankam tak ES
sprendimams, savo nacionalinius interesus galt
ikelti ES lygmen ir padidinti j gyvendinimo
veiksmingum.
163. Dsime pastangas, kad Lietuva panaudot visus
dvialius, regioninius ar daugiaalius formatus ES
viduje, siekdama padidinti savo tak ES
sprendimams.

164. Dl ES integracijos stiprinimo laikysims selektyvios

politikos. Remsime ES reguliavim tuose vieuose sektoriuose,
kuriems reikia integralios europins infrastruktros, arba kur
integracija gali sumainti Lietuvos paeidiamum dl iorinio
poveikio (pvz., energetikos, transporto, pinig ir finans, sien ir
moni judjimo kontrols), taip pat sektoriuose, kuriuose dl
integracijos Lietuva gyt galimyb padidinti savo konkurencin
pajgum (pvz., paslaug ar inovacins politikos sektoriuose).
Sieksime isaugoti politikos savarankikum socialiai
jautriuose sektoriuose (pvz., mokesi politikos), arba ten, kur dl
integracijos Lietuvos konkurencinis pajgumas galt sumati.
165. Sieksime visateisio Lietuvos dalyvavimo ES
ekonominje ir pinig sjungoje, dsime pastangas kuo
greiiau sijungti euro zon.
166.
Remsime
ES
socialins
apsaugos
sistem
modernizavim, ypating dmes skirdami eimai palankios
politikos pltrai.

167. Sieksime bendr ES pastang konkurencingai

Europai kurti. Ypating dmes skirsime laisvos ir
veiksmingos ES vidaus rinkos sukrimui, vis dar
egzistuojani vidaus rinkos apribojim panaikinimui.
168. Dalyvausime atnaujinant ir kuriant veiksming
Europos mokslini tyrim erdv, sijungsime Europos
kosmoso agentros veikl, dalyvausime kuriant Europos
informacin visuomen.
169. Remsime aktyv pasaulin ES vaidmen mainant
klimato kaitos poveik, vertinant valstybi specifin padt ir
bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat silysime
naujas iniciatyvas, skatinanias maai aplink teriani
atsinaujinani energijos itekli naudojim, energijos
taupym, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos
srityje.

170. Aktyviai dalyvausime bsimos 20072013 ES

finansins perspektyvos vidutins trukms periroje
ir 20142020 ES finansin perspektyv, tame kontekste
siekdami didesnio ES vidaus rinkos konkurentikumo,
grindiamo mokslo pltra ir inovacijomis.
171. Aktyviai prisidsime prie ES laisvs, saugumo
ir teisingumo erdvs stiprinimo, veiksmingo iors
sien valdymo.
172. Nuosekliai sieksime, kad ES lygmeniu bt
vienodai grietai pasmerkti nacistinis Vokietijos ir
komunistinis SSRS totalitariniai reimai laikantis
atitinkamos Europos Parlamento 2005 m. rezoliucijos,
taip pat vertinti j padaryti nusikaltimai
monikumui.

Transatlantinio saugumo stiprinimas

173. Vadovausims nekintama Lietuvos nuostata, kad
NATO yra transatlantins bendrijos saugumo
garantas, todl NATO nari solidarum ir
transatlantinio ryio stiprinim laikome Lietuvos ir
Europos gyvybiniu interesu.
174. Utikrinsime, kad Lietuva bt atsakinga ir
veikli NATO nar, vykdanti savo sipareigojimus
Aljansui, savo pajgum atitinkaniu indliu
prisidedanti prie transatlantins bendrijos saugumo
utikrinimo ir kovos su tarptautinio terorizmo
struktromis.

175. Rpinsims, kad Europos gynybiniai pajgumai

ir visa Europos saugumo bei gynybos politika (ESGP)
bt stiprinama glaudiai bendradarbiaujant su
NATO, nedubliuojant jos funkcij ir struktr,
gyvendinant NATO ir ES deklaracij dl ESGP bei
2003 m. kovo 17 d. ES ir NATO susitarim Berlynas
Plius.
176. Laikysims poirio, kad dabartin Europos
saugumo architektra, pagrsta NATO, ES, ESBO ir
ET sveika bei JAV buvimu Europoje, yra saugumo ir
stabilumo Europoje pagrindas.
Tokia sistema turi visas reikalingas priemones ir
mechanizmus saugumui Europoje utikrinti, todl nauj
alternatyv paiekos nereikalingos.

177. JAV tiesiogin karin buvim ne tik Vakar

Europoje, bet ir jos VidurioRyt bei Baltijos
regionuose laikome svarbiu Lietuvos bei visos Europos
saugum stiprinaniu veiksniu.
178. Planuosime ir pagal Seimo mandat utikrinsime
Lietuvos kari dalyvavim tarptautinse operacijose ir
misijose,
ypating
dmes
skirdami
misijai
Afganistane, pirmenyb teikdami NATO ir Lietuvos
strategins partners JAV vadovaujamoms
operacijoms ir misijoms.
Toliau stiprinsime savo civilinius pajgumus,
leidianius dalyvauti tarptautinse ES civilinse
misijose.

179. Sieksime rengiamus strateginius ir

operacinius NATO ir ES dokumentus traukti
nuostatas ne tik dl moderni grsmi (kaip
kad kibernetinis terorizmas ar energetinis
antaas), bet ir dl reali konvencini
grsmi, ypa kylani iilgai rytins NATO
bei ES sienos, vertinimo, numatant
adekvaias priemones joms neutralizuoti.

Strategin partneryst ir regioninis

bendradarbiavimas
180. Lietuvos strategin partneryst su JAV, Lenkija, Latvija
ir Estija palaikysime ir pltosime remdamiesi iskirtini saugumo
interes ir esmini politikos prioritet bei nuostat bendrumo
pagrindu.
181. Palaikysime ir pltosime 1998 m. JAV ir Baltijos
Chartija steigt strategin partneryst su Jungtinmis
Amerikos Valstijomis, kuri grindiama ilgalaikiu JAV strateginiu
sipareigojimu Lietuvos ir kit dviej Baltijos valstybi
demokratijai, stabilumui ir saugumui remti.
iai partnerystei teikdami ypating svarb, skatinsime naujj
JAV administracij, kad i partneryst gaut papildom impuls ir
talpesn bendradarbiavimo saugumo srityje turin, kad bt labiau
panaudojamos ir pltojamos partnerysts priemons, tarp j ir
tiesioginis JAV dalyvavimas utikrinant Lietuvos ir Baltijos
regiono saugum.

182. Toliau pltosime Lietuvos ir Lenkijos strategin

partneryst, grsdami j bendrais io regiono saugumo
poreikiais, energetikos ir transporto sistem europins
integracijos, ypa bendr infrastruktros projekt
gyvendinimo interesais, taip pat tradiciniu Europos vidaus
ir iors politikos nuostat bendrumu.
183. Lietuvos strategin partneryst su Latvija ir
Estija grsime keturaliu dalyvavimu strateginje
partnerystje su JAV, bendrais saugumo ir gynybos sistem
pltojimo, energetikos ir transporto sistem europins
integracijos, ypa regiono strategini infrastruktros
projekt gyvendinimo interesais ir Europos politikos
nuostat koordinavimu.
184. Skatinsime baltikj taut Lietuvos ir
Latvijos bendradarbiavim kultros, vietimo, istorinio
paveldo ir kitose srityse.

185. Sieksime panaudoti Lietuvos pirmininkavim Baltijos

Asambljoje ir Baltijos Ministr Taryboje 2009 metais, kad bt
labiau konsoliduota Baltijos valstybi politika energetikos,
saugumo utikrinimo, Ryt kaimynysts srityse.
186. Vadovausims nuostata, kad daugiaal strategin
partneryst su ES bei NATO valstybmis narmis Jungtine
Karalyste, Vokietija, Pranczija, Italija, Ispanija ir kitomis yra gana
institucionalizuota pagal i organizacij struktr.
Partneryst su jomis, taip pat su Skandinavijos ir Beniliukso
alimis, yra vienodai svarbi Lietuvai. Stengsims partneryst lygiai
stiprinti su jomis visomis, kuo geriau panaudodami esamus NATO
ir ES, taip pat tradicinius dvialio bendradarbiavimo formatus ir
priemones.
187. Ypa svarbi reikm teiksime glaudesniam Baltijos ir
iaurs valstybi (5+3) tarpregioniniam bendradarbiavimui,
siekdami, kad bendri interesai bt skmingiau atstovaujami ES
bei NATO viduje ir u organizacij rib.

188. Labai aktualiu laikome Baltijos ir iaurs valstybi

bendradarbiavim energetikos srityje, ypa abiej region
interes atitinkanios bendros elektros energijos rinkos sukrim.
Taip pat skatinsime glaudesn bendradarbiavim su iaurs
alimis saugumo ir gynybos srityje, prisidedant prie visos
europins ir atlantins erdvs saugumo, be kita ko, pltojant
bendradarbiavimo pagal esam EPine iniciatyv turin.
189. Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu Baltijos jros
valstybi tarybai 20092010 metais ir aktyviai dalyvaudami
rengiant bei gyvendinant ES Baltijos jros strategij,
sutvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jros regiono
valstybs, vaidmen. Skatinsime Baltijos jros valstybi regionin
bendradarbiavim energetikos, transporto, aplinkos apsaugos,
kultros paveldo apsaugos, turizmo pltros, moni ryi
stiprinimo srityse, traukdami bendradarbiavim Rusijos
Federacijos Karaliauiaus (Kaliningrado) srit ir Baltarusij.

Lietuvos Ryt kaimynysts politika

190. Sieksime toliau stiprinti Europos Sjungos santykius
su Rytinmis ES kaimynmis, remsime pastangas sukurti
veiksming Ryt partnerysts politik, siekdami pltoti
integracinius ryius tarp ES ir Ryt kaimyni.
191. Kaip ES ir NATO nariai toliau rodysime iniciatyv ir
bendradarbiaudami su t organizacij valstybmisnarmis
vykdysime aktyvi ES ir NATO Ryt kaimynysts politik.
Lietuva rems Ukrainos ir Gruzijos pastangas pasirengti ir
artimiausiu manomu metu tapti NATO narmis, taip pat
Ukrainos, Moldovos ir Piet Kaukazo ali pastangas
integruotis ES. Armnijos ir Azerbaidiano linktis ES leist
tiktis taikaus j teritorinio konflikto sprendimo.

192. Visapusikai skatinsime ir aktyviai prisidsime

prie ES ir NATO pastang pltoti ir stiprinti
partneryst su Vidurio Azijos ir Kaspijos baseino
valstybmis, ypa globalaus saugumo ir energetikos
poiriu, taip pat teikti ES pagalb t valstybi
demokratinei raidai.
193. Remsime Baltarusijos integracijos europines
struktras
proporcingai
Baltarusijos
valdios
pastangoms artti prie europini demokratijos
standart, remsime ios alies demokratin judjim ir
iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomens slygas.
194. Tvirtai remsime demokratin raidos keli
pasirinkusi valstybi, kurios siekia partnerysts su
NATO ar narysts ES bei NATO, integracines
pastangas ir perduosime joms savo patirt.

195. Remsime jaunimo, akademinius, valstybs

tarnautoj kontaktus su Ryt kaimynmis, taip pat
stiprinsime analitinius Lietuvos gebjimus Ryt
kryptimi.
196. Remsime Gruzijos ir Moldovos pastangas
utikrinti savo suvereni teritorij integralum,
isivaduoti nuo j teritorijose be laisvo sutikimo
tebesani Rusijos karini pajg ir taikiai
susigrinti atpltas teritorijos dalis.
Skatinsime aktyvi ES politik siekiant, kad ios
problemos bt kuo greiiau teisingai isprstos.

197. Sieksime, kad prasidsianios ES ir Rusijos

derybos
dl
naujo
Partnerysts
ir
bendradarbiavimo susitarimo, vykt pagal
anksiau ES patvirtint mandat, vertinant ir
ali nari pasilytus bei ES priimtus jo priedus, o
deryb metu bt kompleksikai sprendiamos visos
mandato svarstymo metu suformuluotos problemos,
taip pat siekiama visiko vis Rusijos sipareigojim
dl kariuomens ivedimo i Gruzijos ir Moldovos
vykdymo ir kad toliau bt garantuotas t
valstybi teritorinis integralumas remiantis
tarptautine teise.

198. Politinio dialogo ir diplomatijos priemonmis

prisidsime prie teist Lietuvos verslo interes gynimo ir
atstovavimo Ryt kaimynysts erdvje, siekdami utikrinti
Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo slygas ir
vienodai palanki aplink investicijoms.
Tarsims su Lietuvos verslu dl geriausi bd, kaip ginti
jo interesus usienyje, taiau Vyriausybs politika, taip pat ir
usienio politika, bus apsaugota nuo neskaidri lobistini
interes ir tak.
Ypatingai rpinsims, kad nedemokratins valstybs
nesinaudot tokiomis takomis ir per versl netakot
Vyriausybs politikos.
199. Skatinsime demokratijos pltr Rusijos kaimynystje,
taip prisiddami prie viso regiono saugumo ir stabilumo.

Politika Rusijos atvilgiu

200. Sieksime atviro dialogo su Rusija, geros kaimynysts
ir tarpusavio pasitikjimo, grindiamo demokratinmis
vertybmis, tiesa ir teisingumu, pagarba visuotinai
pripaintiems tarptautins teiss principams bei itikimybe
tarptautiniams sipareigojimams. Pltosime abipusikai
naudingus prekybos santykius, taip pat nacionalinio saugumo
interesams neprietaraujanius ekonominio bendradarbiavimo
santykius.
201. Iskirtin dmes skirsime tiesioginiams santykiams ir
bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Karaliauiaus
(Kaliningrado) sritimi, skatinsime ir remsime jos pltr,
atsivrim bei bendradarbiavim su Europos Sjunga, ypa
bsimo Lietuvos pirmininkavimo 2009 m. Baltijos jros
valstybi tarybos kontekste. Svarstysime galimybes
Karaliauiaus krato gyventojams grinti beviz reim j
ryiams su Lietuva skatinti.

202. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos

atvilgiu periros procesuose, skatindami demokratinmis
vertybms grindiam konstruktyv transatlantins bendrijos
ir Rusijos dialog, skatinant pozityvi Rusijos raid link
demokratikai
besivystanios
visuomens
ir
pagal
demokratikai priimtus statymus veikianios valdios.
203. Lietuvos dvialius santykius su Rusija ir toliau
grsime 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, taip pat ir ios sutarties
nuostata dl abipusio pasitikjimo didinimo sprendiant SSRS
vykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmi sureguliavimo
klausimus, taip pat atsivelgiant Rusijos sipareigojimus
Europos Tarybai dl kompensacij asmenims, deportuotiems
i Baltijos ali, ir j palikuonims.

204. Nuosekliai sieksime, taip pat ir veikdami ES

lygiu, kad Rusija bendradarbiaut Sausio 13
osios bei Medinink udyni bylose, kad Rusijoje
besislapstantys dl i nusikaltim kaltinami
asmenys bt patraukti teisinn atsakomybn.
205. Remsime demokratijos pltros procesus
Rusijoje, skatindami visuomens organizacij ryius
su
Rusijos
mogaus
teisi
gynjais
ir
demokratinmis
jgomis,
ypa
jaunimu,
akademiniais sluoksniais, kad bt kuriamas
pagrindas skmingam ateities bendradarbiavimui
su demokratine ir draugika Rusija.

Specifiniai Lietuvos diplomatijos

udaviniai 2009 2012 m.
206. Naudodami savo ryius su Vakar ir kitomis
suinteresuotoms
valstybmisnarmis,
tinkamai
pasirengsime 2011 m. Lietuvos pirmininkavimui
ESBO.
2009 m. sieksime geresnio tarpinstitucinio
koordinavimo rengiantis pirmininkavimui ESBO.
Pirmininkaudami sieksime kiek manoma
didesns paangos demokratijos pltros ir mogaus
laisvi srityje visoje ESBO erdvje, taip pat per
daugel met neisprst konflikt ir j pasekmi
Piet Kaukaze ir Moldovoje sureguliavimo reikalais.

207. Vienas iskirtini Lietuvos diplomatijos iki 2012 m.

udavini tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui ES
Tarybai 2013 metais.
Sukursime efektyvias vidines pasirengimo pirmininkauti
struktras, stiprinsime politinio ES reikal koordinavimo
gebjimus, prireikus perirsime nacionalin ES reikal
koordinavimo model atsivelgdami ES raidos tendencijas
bei vieningos ir efektyvios usienio politikos gyvendinimo
svarb.
208. Patobulinsime diplomatins tarnybos personalo
politik,
kad
diplomatinje
tarnyboje
tarnaut
nesusikompromitav, nepriekaitingos reputacijos asmenys,
kad diplomatini atstov skyrimo procedros bt skaidrios,
bt be iimi laikomasi reguliarios rotacijos principo.

209. Skatinsime ir remsime alies ekspert veikl europinse ir

tarptautinse institucijose, j irinkim vadovaujanias pareigas.
Vienas svarbiausi io laikotarpio diplomatijos udavini geras
valstybs institucij pasirengimas ir rezultatyvus dalyvavimas
rengiant ES finansins perspektyvos perir, kad ji padt didinti
Lietuvos kio konkurencingum, gyvendinti strateginius
energetikos projektus ir modernizuoti ems kio sektori.
210. Vykdysime aktyvesn ekonomin diplomatij, skatindami
usienio investicijas ir eksport, siekdami padti Lietuvos verslui
konkuruoti globalioje ekonomikoje ir jungdami vis ioje srityje
veikiani institucij (URM, M) gebjimus ir veikl.
Glaudiai bendradarbiaudami su asocijuotomis verslo
struktromis, skatinsime ekonomini ryi pltr ne tik su
tradiciniais partneriais (ES, Rusija, Ukraina, JAV ir kt.), bet ir su
Kinija, Indija, Artimaisiais Rytais, Lotyn Amerika, kitomis
kylanios ekonomikos alimis.

211. Pasiruoime deryboms dl stojimo Ekonominio

bendradarbiavimo ir pltros organizacij (EBPO). Naryst
ioje organizacijoje prisids prie ekonominio augimo,
uimtumo skatinimo bei alies gyventoj gerovs ir finansinio
stabilumo utikrinimo.
212. Remsime laisvosios prekybos pltr pasaulyje, dviali
Europos Sjungos ir treij ali laisvosios prekybos sutari
sudarym, prioritet teikdami svarbiausiems Lietuvos prekybos
partneriams.
213. Atsivelgdami didel usienyje gyvenani ir
dirbani Lietuvos Respublikos piliei skaii, gerinsime
konsulines paslaugas: atsisakysime perteklini reikalavim,
diegsime naujas technologijas ir kt. Remiant usienyje
gyvenani lietuvi tapatybs isaugojim, naujj lietuvikos
ieivijos bendruomeni formavimsi bei lietuvi kalbos,
istorijos, tradicij ilaikym, bus parengtos tikslins programos
ir pleiamos nuotolinio mokymo galimybs.

214. Laikydamiesi nuostatos, kad esame viena tauta,

jungianti tiek Lietuvoje, tiek diasporoje gyvenanius
lietuvius, parengsime Globalios Lietuvos ieivijos
traukimo valstybs gyvenim ir kompleksins Lietuvos
valstybs politikos adaptavimo globalizacijos slygoms
krimo strategij ir pradsime j gyvendinti.
215. Visokeriopai skatinsime kultrin diplomatij ir
kultros mainus.
216. Visokeriopai skatinsime europinio lygmens
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kultrinio ir istorinio
paveldo isaugojim ir remsime dvial bendradarbiavim
siekdami tai gyvendinti. Remsime Lietuvos kultrinio
istorinio paveldo isaugojim ir puoseljim Ryt erdvje
bei Karaliauiaus krate.

217. Sieksime dviali ir daugiaali sutari

pagrindu susigrinti i Lietuvos neteistai ivetas
kultros ir istorines vertybes.
218. Vyriausybs patvirtintos Lietuvos modernios
tapatybs formavimo strategijos ir Seimo patvirtinto
Nacionalinio susitarimo pagrindu sukursime ir
pradsime gyvendinti ilgalaik valstybin
Lietuvos
vaizdio
formavimo
usienyje
program.
219.
Stiprinsime
alies
institucinius
informacinius ir analitinius pajgumus, btinus
skmingai usienio politikai vykdyti.

220. Siekdami platesnio visuomens supratimo

bei informuotumo Lietuvos ir tarptautins
usienio ir saugumo politikos klausimais,
steigsime visuomenei atvir nevyriausybini
institucij ir visuomens organizacij atstov
reguliari diskusij forum.
221. Remsime naci ir soviet okupacini
reim nusikaltim tyrimus bei vertinimus,
skatinsime
pradt
totalitarini
reim
vertinim Europos Sjungos lygiu, Holokausto
auk
atminimo
aminim
ir
sieksime
tarptautinio Molotovo ir Ribbentropo pakto
vertinimo, artjant jo 70meiui, tiek Lietuvoje,
tiek usienyje.

22 straipsnis.
Pagrindiniai Vyriausybs galiojimai

Vyriausyb:
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo
usienio politik; umezga diplomatinius santykius
ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei
tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama
Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas,
teikia Respublikos Prezidentui silymus dl
Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio
valstybse ir prie tarptautini organizacij
skyrimo bei ataukimo;

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius darbo piet metu

susitiko su Lietuvoje vieiniu NATO generaliniu sekretoriumi
Andersu Foghu Rasmussenu.
Susitikimo metu buvo aptarti aktualiausi NATO
darbotvarks klausimai.
Panekovai pasidalino mintimis apie NATO operacij
Afganistane, NATO pltr, naujas XXI a. grsmes aljanso
saugumui, santykius su Rusija, nauj NATO strategij. NATO
generalinis sekretorius padkojo Lietuvai u sipareigojim
aljansui laikymsi, u jos indl atkuriant Goro provincij
Afganistane.
Premjeras A. Kubilius ireik pasitenkinim, kad buvs
Danijos Premjeras A. F. Rasmussenas, gerai inantis Baltijos
ali istorij ir ikius, prisim atsakomyb vadovauti
NATO.
2009/10/09

http://www.urm.lt

Usienio reikal ministras

AUDRONIUS AUBALIS

Lietuvos usienio politikos kryptis nubria ie teiss aktai:

1.- 2004 m. gegus 1 d. Seimo rezoliucija Dl Lietuvos
Respublikos usienio politikos krypi Lietuvai tapus visateise
NATO nare ir Europos Sjungos nare.
2.- 2004 m. spalio 5 d Lietuvos politini partij susitarimas dl
pagrindini valstybs usienio politikos tiksl ir udavini 20042008 metais.
3.- 2004 m. lapkriio 16 d. Seimo rezoliucija Dl valstybs
usienio politikos krypi tstinumo.
4.- Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimas Nr.
XP-1553 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos.
5.- Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. rugsjo 1 d.
nutarimas Nr. 841 Dl Lietuvos Respublikos konsulins pltros
2006-2008 met programos patvirtinimo.
6.- Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. rugsjo 11 d.
nutarimas Nr. 855 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs
strategini tiksl (prioritet).
7.- Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. rugsjo 17 d.
nutarimas Nr. 1020 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20062008 met programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo.

Ministerijos misija atstovauti Lietuvos Respublikos ir

jos piliei teistiems interesams ir juos ginti tarptautinse
organizacijose ir usienio valstybse.
Strateginiai tikslai:
1.sitvirtinti ir aktyviai veikti Europos Sjungoje bei
NATO, panaudojant narysts iose organizacijose privalumus
Lietuvos ir tarptautins bendruomens labui.
2. Stiprinti Baltijos regiono bendradarbiavim, pltoti
draugikus ryius su ES kaimyninmis alimis ir kitais
regionais.
3. Skatinti Lietuvos ekonomikos spartesn integracij
Europos ir pasaulio rinkas.
4. Prisidti prie tarptautins bendruomens pastang
utikrinant demokratij, mogaus teises, taik ir stabilum.

Usienio politika
Usienio politikos prioritetai
Lietuva ir Europos Sjunga
Lietuvos saugumo politika
Lietuvos ekonomin diplomatija
Lietuva regione ir pasaulyje

Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija

LR usienio reikal ministerija yra LR vykdomosios valdios
institucija.
Usienio reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai
pavestos usienio reikal srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina
ioje srityje valstybs politik.
Usienio reikal ministerija savo veikloje vadovaujasi LR
Konstitucija, statymais, kitais LR Seimo priimtais teiss aktais,
tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, LR
Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais
nuostatais.
Usienio reikal ministerija yra juridinis asmuo, turintis sskait banke
ir antspaud su LT valstybs herbu bei savo pavadinimu, taip pat kitus
antspaudus, btinus pasams, vizoms forminti, dokumentams legalizuoti.
Usienio reikal ministerija yra biudetin staiga, finansuojama i LR
valstybs biudeto.

Usienio reikal ministerijos darbo organizavimas

9. Usienio reikal ministerijai vadovauja ministras, kur
pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij skiria pareigoms ir
atleidia i pareig Respublikos Prezidentas Ministro
Pirmininko teikimu.
Usienio reikal ministr gali laikinai pavaduoti tik
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirtas kitas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs narys. Pavaduojantysis
ministras nevykdo funkcij, numatyt i nuostat 11.2, 11.9 ir
11.1211.15 punktuose.
10. Usienio reikal ministras, vadovaudamas jam pavestai
usienio reikal sriiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui
Pirmininkui.
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos nuostatai Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998
m. rugsjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 893
redakcija, su 2002 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 1079 papildymais )

Usienio reikal ministerijos udaviniai ir funkcijos

formuoja usienio politikos prioritetines kryptis, teikia LR Vyriausybei pasilymus
dviali bei daugiaali santyki pltojimo klausimais ir vykdo priimtus sprendimus;
analizuoja tarptautin padt, tarpvalstybins politikos tendencijas, LR prioritetini
valstybi usienio ir vidaus politik, tarptautini organizacij veikl;
dalyvauja formuojant ir gyvendinant usienio ekonomikos bei prekybos politikos
strategij;
vadovauja LR diplomatini atstovybi usienyje, konsulini staig, atstovybi prie
tarptautini organizacij bei garbs konsul veiklai;
pagal savo kompetencij LR vardu derasi su usienio valstybmis ir sudaro su jomis
valstybi sutartis, taip pat sutartis su tarptautinmis organizacijomis;
organizuoja tarptautini sutari ir LR st. bei kit teiss akt tarptautini santyki
kl. vykdymo kontrol;
tarpininkauja umezgant ir palaikant ryius tarp LR ir usienio valstybini;
rpinasi diplomat parinkimu bei rengimu;
vykdo konsulines funkcijas;
vykdo reprezentacines ir protokolines funkcijas;
koordinuoja technin usienio valstybi pagalb, numato technins pagalbos politik ir
prioritetus, analizuoja jos naudojim, teikia technins pagalbos koordinatoriui
rekomendacijas finansavimo klausimais;
rengia st. ir kit teiss akt ministerijos veiklos klausimais projektus, taip pat
pasilymus, kaip tobulinti statymus ir kitus teiss aktus tarptautini santyki kl.;
informuoja visuomen apie ministerijos veikl jos kompetencijai priskirtais kl.;

PERSONALO DEPARTAMENTAS

Personalo skyrius
Mokymo skyrius

Informacijos skyrius
Spaudos ir viej ryi skyrius

Prezidento protokolo skyrius

Ministro Pirmininko protokolo skyrius
Vizit skyrius
Darbo su diplomatiniu korpusu skyrius

Politikos analizs skyrius

Politikos planavimo skyrius

Vidurio Europos ali skyrius

Baltijos ir iaurs ali skyrius

Amerikos ali skyrius,

Afrikos ir Artimj Ryt ali skyrius
Azijos ir Okeanijos ali skyrius

Rusijos skyrius
Vidurins Azijos ir Piet Kaukazo ali skyrius,
Baltarusijos skyrius
Ukrainos ir Moldovos skyrius

MINISTERIJOS
STRUKTRA (1)

INFORMACIJOS IR VIEJ RYI DEPARTAMENTAS

VALSTYBINIO IR DIPLOMATINIO PROTOKOLO DEPARTAMENTAS

USIENIO POLITIKOS ANALIZS IR PLANAVIMO DEPARTAMENTAS

IAURS IR VIDURIO EUROPOS DEPARTAMENTAS
AMERIKOS, AFRIKOS, AZIJOS IR OKEANIJOS DEPARTAMENTAS

RYT EUROPOS IR VIDURINS AZIJOS DEPARTAMENTAS

SAUGUMO POLITIKOS DEPARTAMENTAS

MINISTERIJOS
NATO skyrius, Grsmi analizs, krizi valdymo ir tarptautini operacij skyrius
STRUKTRA (2)
Ginkl kontrols, neplatinimo ir nusiginklavimo skyrius

VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR PARAMOS DEMOKRATIJAI

DEPARTAMENTAS
Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyrius
Paramos demokratijai skyrius, Program ir projekt gyvendinimo skyrius

DAUGIAALI SANTYKI DEPARTAMENTAS

JTO ir Europos Tarybos skyrius,
mogaus teisi ir NVO skyrius

TEISS IR TARPTAUTINI SUTARI DEPARTAMENTAS

Tarptautini sutari skyrius, Teiss skyrius, Tarptautini sutari administravimo skyrius

EUROPOS SJUNGOS DEPARTAMENTAS

ES sektorini politik koordinavimo skyrius, Politinio ir institucinio bendradarbiavimo
skyrius, Bendros usienio ir saugumo politikos skyrius, Europos Sjungos pltros skyrius

USIENIO PREKYBOS POLITIKOS DEPARTAMENTAS

133 -iojo komiteto skyrius
Tarptautini ekonomini organizacij skyrius

EKONOMINIO SAUGUMO POLITIKOS DEPARTAMENTAS

Energetikos politikos skyrius, Transporto politikos skyrius

EKSPORTO IR INVESTICIJ SKATINIMO DEPARTAMENTAS

Investicij skatinimo skyrius, Bendrj ekonomini reikal skyrius

KONSULINIS DEPARTAMENTAS
Konsulins pagalbos skyrius
Viz skyrius, Konsulins informacijos ir analizs skyrius Konsulins teiss skyrius
Supaprastinto tranzito dokument skyrius

Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs

svoka
tai usienio valstybje ar prie tarptautins
organizacijos nuolat veikianti LR diplomatins
tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams
santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine
organizacija palaikyti, gyvendinti ir ginti LR, jos
piliei, moni bei kit juridini asmen teises ir
teistus interesus.

LR diplomatin atstovyb yra tiesiogiai

pavaldi Usienio reikal ministerijai .

Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs usienio

valstybje funkcijos
LR diplomatin atstovyb usienio valstybje, kurioje ji akredituota,
vykdo ias funkcijas:
atstovauja LR ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
gyvendina LR usienio politikos udavinius;
derasi su valstybs vyriausybe;
gina LR, jos piliei, moni, kit juridini asmen teises ir teistus interesus;
gauna, renka ir perduoda Usienio reikal ministerijai informacij apie
valstybs politin, ekonomin gyvenim bei vykius;
skatina LR ir ios valstybs draugikus santykius ir dalyvauja pltojant
ekonomin, kultrin bei mokslin bendradarbiavim, taip pat LR ir ios valstybs
bendradarbiavim dl saugumo ir taikos utikrinimo;
platina informacij apie LR, jos politin, socialin ir ekonomin padt,
kultr, paproius ir tradicijas.
LR diplomatinei atstovybei usienio valstybje usienio reikal ministras gali
pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkanias diplomatins atstovybs
status pagal 1961 m. Vienos konvencij dl diplomatini santyki ir viej
tarptautin teis

Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs

steigimas ir likvidavimas

LR diplomatin atstovyb usienio reikal ministro

teikimu, i anksto apsvarsius Seimo Usienio reikal
komitete, steigia arba likviduoja Vyriausyb.
LR diplomatins atstovybs sudt nustato usienio reikal
ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota LR
diplomatin atstovyb, nra susitarta dl LR diplomatins
atstovybs darbuotoj skaiiaus. LR atstovybs prie
tarptautins organizacijos sudt nustato usienio reikal
ministras.
Esant susitarimui, usienio valstyb gali atstovauti LR
interesams kitose valstybse, jeigu ios valstybs sutinka.
Sprendim dl tokio atstovavimo priima Vyriausyb usienio
reikal ministro teikimu, Seimui pritarus.

Lietuvos Respublikos atstovybs prie tarptautins

organizacijos funkcijos:
1) tarptautinje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos
interesams bei juos gina;
2) gyvendina Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius;
3) palaiko ryius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautins
organizacijos;
4) derasi su tarptautine organizacija;
5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda Usienio reikal
ministerijai informacij apie tarptautins organizacijos veikl;
6) utikrina Lietuvos Respublikos suinteresuot institucij
dalyvavim tarptautins organizacijos veikloje;
7) platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin,
socialin ir ekonomin padt, kultr, paproius ir tradicijas;
8) padeda gyvendinti tarptautins organizacijos tikslus ir udavinius.

Lietuvos Respublikos diplomatins

atstovybs vadovas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei
vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinis
atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis
reikal patiktinis.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas
vienu metu gali bti akredituotas keliose usienio
valstybse, gavus t valstybi sutikim.
3. Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs
vadovas gali bti paskirtas atstovauti Lietuvos
Respublikai ir tarptautinje organizacijoje.

Lietuvos Respublikos specialioji misija

1. Lietuvos Respublikos specialioji misija yra
usienio reikal ministro ar jo teikimu Respublikos
Prezidento arba Vyriausybs paskirtas asmuo ar
asmen grup konkretiems tarpvalstybini santyki
klausimams sprsti ar pavedimams vykdyti.
2. Specialiosios misijos nariais gali bti paskirti
diplomatai ar kiti asmenys.
3. Lietuvos Respublikos specialiosios misijos nariai
naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais
1969 m. Konvencijoje dl specialij misij.

Diplomatin tarnyb
reglamentuojantys teiss aktai
1.1998 m. gruodio 29 d. Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos
statymas Nr.VIII-1012;
2. 1998 m. gruodio 29 d. Diplomatins tarnybos statymo gyvendinimo
statymas Nr.VIII-1013;
3. 1999m. lapkriio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas
Nr.1235 "Dl Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos veiklos ;
4. Garbs konsul nuostatai, patvirtinti 1991 m. gruodio 16 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr.561;
5. Specialij ata nuostatai, patvirtinti 1997 m. gruodio 12 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr.1407;
6. Diplomatini atstov skyrimo ir ataukimo tvarka, patvirtinta 1999 m.
gruodio 29 d. Usienio reikal ministro sakymu Nr.158;
7. Konkurso Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb nuostatai,
patvirtinti 2003 m. gegus 28 d. Usienio reikal ministro sakymu
Nr.92.

Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba

1. Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba yra valstybs tarnybos
dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos institucijas
gyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos
Seimo (toliau Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau
Vyriausyb) nustatyt usienio politik.
2. Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba yra vientisa. J sudaro
Usienio reikal ministerijoje bei Usienio reikal ministerijai
atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse usienio
valstybse, Lietuvos Respublikos atstovybse prie tarptautini
organizacij, konsulinse staigose, specialiosiose misijose, Respublikos
Prezidento
kanceliarijoje,
Seimo
kanceliarijoje,
Vyriausybs
kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybs institucijose ar staigose bei
deryb grupse ir deryb delegacijose dirbantys diplomatai.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai vadovauja usienio
reikal ministras pagal io statymo bei kit teiss akt nustatyt
kompetencij.

Diplomatas
Diplomatas yra diplomatin rang turintis
Lietuvos Respublikos pilietis.
Jis yra statutinis valstybs tarnautojas,
dirbantis pagal diplomato tarnybos sutart ar
terminuot diplomato tarnybos sutart.

Diplomatiniai rangai
LR yra ie diplomatiniai rangai:

1.LR nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius;

2.LR nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis

ministras;
3.ministras patarjas;
4.patarjas;
5.pirmasis sekretorius;
6.antrasis sekretorius;
7.treiasis sekretorius;
8.ata.

Diplomatini rang suteikimo tvarka

1. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir galiotojo
ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio
ir galiotojo ministro rangus usienio reikal ministro teikimu
suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao
usienio reikal ministras. ie diplomatiniai rangai suteikiami iki
gyvos galvos.
2. Ministro patarjo, patarjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo
sekretoriaus, treiojo sekretoriaus ir ata rangus suteikia
usienio reikal ministras sakymu.
3. Atestacijos komisija usienio reikal ministrui teikia
rekomendacijas dl ministro patarjo, patarjo, pirmojo
sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, treiojo sekretoriaus ir ata
diplomatini rang suteikimo bei teikimo suteikti Lietuvos
Respublikos nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus, Lietuvos
Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro rangus.

Lietuvos Respublikos diplomatins

konsulins staigos personalas (2)

atstovybs

ir

2. Su Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ar konsulins

staigos darbuotojais, kurie nra valstybs tarnautojai ar kariai, Usienio
reikal ministerija ar jos galiotos Lietuvos Respublikos diplomatins
atstovybs usienio valstybse, Lietuvos Respublikos atstovybs prie
tarptautini organizacij, konsulins staigos, specialiosios misijos sudaro
terminuotas darbo sutartis.
3. Lietuvos Respublikos specialij ata, tarp j ir Lietuvos
Respublikos gynybos ata, skyrim ir veikl reglamentuoja Vyriausybs
patvirtinti Lietuvos Respublikos specialij ata nuostatai.
4. Specialieji patarjai valstybs tarnautojai, laikinai perkelti dirbti
Lietuvos Respublikos atstovyb prie tarptautins organizacijos,
padedantys gyvendinti Lietuvos Respublikos usienio politik
daugiaali santyki srityje. Kiekvienos atskiros srities specialij
patarj skyrimo tvark, j darbo usienyje ypatumus ir slygas nustato
Vyriausyb.

Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ir

konsulins staigos personalas (1)
1. Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ir
konsulins staigos personal sudaro:
1) diplomatinis personalas diplomatai, Lietuvos
Respublikos specialieji ata ir j pavaduotojai, karinis
atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarjai ir j
pavaduotojai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinje
atstovybje ar konsulinje staigoje;
2) administracinis techninis personalas - Lietuvos
Respublikos pilieiai ne diplomatai, kurie Lietuvos
Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje
atlieka administracines ir technines funkcijas;
3) aptarnaujantis personalas - asmenys ne diplomatai,
kurie aptarnauja Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb
ar konsulin staig.

Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas

1. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas yra
asmuo, oficialiai atstovaujantis Lietuvos Respublikai
usienio valstybje ar tarptautinje organizacijoje.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas gali
reziduoti usienio valstybje arba Lietuvos
Respublikoje.

Reikalavimai asmeniui, priimamam

Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb

Asmenys, iskyrus LR diplomatinius atstovus, LR

diplomatin tarnyb priimami konkurso bdu.
Konkurso nuostatus tvirtina usienio reikal ministras.
Diplomatu gali tapti tik nepriekaitingos reputacijos ir
tinkamos sveikatos LR pilietis, mokantis ne maiau kaip
dvi usienio kalbas, turintis leidim dirbti ar susipainti su
slaptinta informacija bei atitinkantis Valstybs tarnybos
statymo nustatytus bendruosius primimo valstybs
tarnautojo pareigas reikalavimus.

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimo

tvarka (1)
1. I anksto kandidatr apsvarsius Seimo Usienio
reikal komitete, Lietuvos Respublikos diplomatin
atstov usienio valstybje, gavus tos usienio valstybs
sutikim priimti (agreman), Vyriausybs teikimu skiria
Respublikos Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao
Ministras Pirmininkas.
2. I anksto kandidatr apsvarsius Seimo Usienio
reikal komitete, Lietuvos Respublikos diplomatin
atstov prie tarptautins organizacijos Vyriausybs teikimu
skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kur taip pat
pasirao Ministras Pirmininkas.

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimo

tvarka (2)
3. Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu gali bti
tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo
ir galiotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos
nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro diplomatin
rang.
4. iniomis apie kandidato Lietuvos Respublikos
diplomatinius atstovus skyrimo proces keiiamasi
vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos
paslapi statymu. Praymo dl sutikimo priimti
(agremano) Lietuvos Respublikos diplomatin atstov
usienio valstybje pateikimo tvark nustato usienio
reikal ministras.

Paskyrimo Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu

terminas
1. Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai skiriami
neapibrtam laikui. Jei pagal io statymo 23 straipsnio
nuostatas su skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu
atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji
pasibaigia Respublikos Prezidentui ileidus dekret dl
diplomatinio atstovo ataukimo. Jei Lietuvos Respublikos
diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta
diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma ir joki
papildom ra sutartyje nedaroma.
2. Kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas
idirba daugiau kaip 3 metus, Vyriausyb gali silyti
Respublikos Prezidentui j ataukti. Iimties atveju Vyriausyb
gali silyti Respublikos Prezidentui ataukti Lietuvos
Respublikos diplomatin atstov anksiau, nei sueis 3 metai
nuo jo paskyrimo.

Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs

1. AIRIJA,
2. ARGENTINA,
3. AUSTRIJA,
4. AZERBAIDANAS,
5. BALTARUSIJA,
6. BELGIJA,
7. EKIJA,
8. DANIJA,
9. EGIPTAS,
10. ESTIJA,
11. GRAIKIJA,
12. GRUZIJA,
13. ISPANIJA,
14. ITALIJA,
15. IZRAELIS,
16. JAPONIJA, JAV,
17. JUNGTIN KARALYST,
18. KANADA,

19. KAZACHSTANAS
20. KINIJA
21. LATVIJA
22. LENKIJA
23. MOLDOVA,
24. NYDERLANDAI
25. NORVEGIJA,
26. PORTUGALIJA,
27. PRANCZIJA
28. RUMUNIJA
29. RUSIJA
30. SUOMIJA
31. VEDIJA
32. VEICARIJA
33. VENTASIS SOSTAS
34. TURKIJA
35. UKRAINA
36. VENGRIJA
37. VOKIETIJA

Lietuvos Respublikos atstovybs tarptautinse

organizacijose

1.EUROPOS SJUNGA
2.EUROPOS TARYBA
3.JUNGTINS TAUTOS
4.JUNGTINI TAUT BIURAS IR
TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS ENEVOJE
5.NATO
6.TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS VIENOJE
(ESBO, TATENA IR KT.)
7.UNESCO

USIENIO VALSTYBI DIPLOMATINS IR

KONSULINS STAIGOS REZIDUOJANIOS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE

USIENIO VALSTYBI DIPLOMATINS IR

KONSULINS STAIGOS
TURINIOS ATSTOVAVIM LIETUVOS
RESPUBLIKAI
TAIAU
REZIDUOJANIOS KITOSE VALSTYBSE

Konsulin veikl
reglamentuojantys teiss aktai
1. Vienos Konvencija dl konsulini santyki;
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
3. Lietuvos Respublikos statymas Konsulinis Statutas;
4.
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministro
sakymas "Dl Lietuvos Respublikos usienio reikal
ministerijos Konsulinio departamento ir jo skyri nuostat
patvirtinimo";
5. Lietuvos Respublikos usienio reikal ministro
sakymas "Dl atsisakymo atlikti konsulines funkcijas
tvarkos aprao patvirtinimo".

Pagrindins statuto svokos

1. Konsulinis pareignas diplomatinje
atstovybje ar konsulinje staigoje dirbantis Lietuvos
Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines
funkcijas, taip pat garbs konsulinis pareignas.
2. Konsulins funkcijos 1963 m. Vienos
konvencijoje dl konsulini santyki, kitose Lietuvos
Respublikos tarptautinse sutartyse ir iame statute
numatytos funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareignai
Lietuvos Respublikos piliei, nuolat Lietuvos
Respublikoje gyvenani asmen be pilietybs, juridini
asmen ar usieniei praymu ar be jo.

3. Konsulin pagalba konsulins funkcijos, kurias konsuliniai

pareignai atlieka Lietuvos Respublikos piliei praymu ar be jo, kai
paaikja aplinkybs, kad asmuo pateko nelaim, nukentjo nuo
nusikaltim ar yra bejgikos bkls arba susidarius kitoms io statuto
numatytoms aplinkybms. Konsulin pagalba taip pat teikiama Europos
Sjungos piliei praymu io statuto IV skyriuje numatytomis slygomis
bei usienio valstybje teistai esantiems asmenims be pilietybs,
turintiems leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Konsulin staiga usienio valstybje nuolat veikiantys
Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas
ar konsulin agentra, atliekantys konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt jam
pavestas uduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulin staiga, kuriai
vadovauja garbs konsulinis pareignas.
5. Konsulin apygarda konsulinei staigai Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministro, gavus priimaniosios valstybs sutikim,
priskirta aptarnauti priimaniosios valstybs teritorija, jos dalis arba
administracinis vienetas.

Konsulini pareign veiklos teisiniai pagrindai

1. Konsuliniai pareignai savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1963 m. Vienos
konvencija dl konsulini santyki, kitomis Lietuvos
Respublikos tarptautinmis sutartimis, iuo statutu, Lietuvos
Respublikos notariato, Lietuvos Respublikos diplomatins
tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos
statymais, kitais nacionalins teiss ir Europos Sjungos
teiss aktais.
2. Konsulini pareign, iskyrus garbs konsulinius
pareignus, ir j eimos nari teisin padt ir socialines
garantijas nustato Lietuvos Respublikos diplomatins
tarnybos statymas.
3. Konsulinis pareignas, atlikdamas konsulines funkcijas,
privalo gerbti buvimo valstybs teiss aktus ir paproius.

KONSULIN PAGALBA

Pagalba stichins nelaims, katastrofos, teroro akto,

masini riaui, karo ar ginkluoto konflikto atveju
1. Stichins nelaims, katastrofos, teroro akto, masini riaui,
karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padiai gresiant,
konsulinis pareignas, esant galimybei, palaiko nuolatin ry su
nelaims itiktu Lietuvos Respublikos pilieiu ir padeda jam susisiekti su
sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimaisiais giminaiiais arba su pilieio
nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje.
2. Kilus grsmei usienio valstybs teritorijoje esanio Lietuvos
Respublikos pilieio gyvybei ar saugumui, konsulinis pareignas gali, jei
Lietuvos Respublikos pilietis sutinka, padti organizuojant jo evakavim
i krizs zonos artimiausi saugi zon.
3. Stichins nelaims, katastrofos, teroro akto, masini riaui,
karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padiai gresiant,
Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos kio
ministerijos nuolat informuoja Lietuvos Respublikos usienio reikal
ministerij apie Lietuvos Respublikos pilieius, esanius krizs zonoje, ir
apie padt krizs zonoje.

Pagalba mirties atveju

1. Konsulinis pareignas, gavs informacij apie Lietuvos Respublikos
pilieio mirt buvimo valstybje, perduoda i informacij Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerijos, kad pastarasis pranet mirusio Lietuvos Respublikos
pilieio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaiiams. J nesant,
informacija apie pilieio mirties fakt gali bti teikiama kitiems asmenims.
2. Konsulinis pareignas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ir Lietuvos Respublikos usienio reikal ministr nustatyta tvarka,
iduoda leidim mirusiojo palaikus parveti Lietuv, jei Lietuvos Respublikos
tarptautin sutartis nenumato kitaip.
3. Jeigu neatsiranda asmen, kurie prisiima atsakomyb u mirusio Lietuvos
Respublikos pilieio laidotuves ar kremavim arba jo palaik parveim Lietuv,
konsulinis pareignas kreipiasi kompetentingas buvimo valstybs institucijas dl
mirusio Lietuvos Respublikos pilieio laidotuvi arba kremavimo organizavimo
pagal buvimo valstybs teiss aktus ir joje taikom praktik.
4. Konsulinis pareignas, jei sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis
arba asmuo, kuris pilieiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas, prao,
padeda gauti informacij apie mirusio Lietuvos Respublikos pilieio mirties
prieast, jei nra kit bd gauti toki informacij pagal buvimo valstybje
galiojanius statymus.

Pagalba nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju

1. Konsulinis pareignas Lietuvos Respublikos
pilieiams nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju padeda
susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju
giminaiiu arba su pilieio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje,
gauti medicinos pagalb arba grti Lietuv.
2. Konsulinis pareignas teikia reikiam informacij
arba padeda j gauti sueistam ar serganiam Lietuvos
Respublikos pilieiui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar
artimajam giminaiiui arba pilieio nurodytam kitam
asmeniui, organizuojantiems jo parveim Lietuv.

Pagalba nusikaltim aukoms

Konsulinis pareignas padeda nusikaltim aukomis
tapusiems Lietuvos Respublikos pilieiams gauti medicinos,
teisin pagalb ir vertjo paslaugas, taip pat susisiekti su
sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju giminaiiu arba su
pilieio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje.

Pagalba
sulaikytiems,
atliekantiems
bausm
ar
tariamiems padarius nusikaltim asmenims
1. Jei Lietuvos Respublikos pilietis yra sulaikytas arba atlieka
bausm, arba yra tariamas padars nusikalstam veik konsulinje
apygardoje, konsulinis pareignas, atsivelgdamas buvimo valstybs
statymus, susisiekia arba prireikus susitinka su iuo asmeniu jo, jo
galiotojo atstovo, sutuoktinio (sugyventinio) ar artimj giminaii
pagrstu praymu.
2. Konsulinis pareignas Lietuvos Respublikos pilieio praymu
sitikina, ar jam skirtas gynjas, suteikta kita vietos statymus atitinkanti
teisin pagalba ir skirtas vertjas, ir prireikus imasi priemoni, kad bt
suteikta tokia teisin pagalba ir skirtas vertjas.
3. Konsulinis pareignas pagal galimybes palaiko ryius su
Lietuvos Respublikos pilieiu, kuriam atimta laisv, taip pat sitikina, ar
Lietuvos Respublikos pilieio laikymo slygos nra prastesns u
slygas, kuriomis laikomi buvimo valstybs pilieiai.

Pagalba neturintiems visiko veiksnumo asmenims

1. Konsulinis pareignas padeda kompetentingoms institucijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka organizuoti buvimo
valstybje likusi be globos vaik, turini Lietuvos Respublikos
pilietyb arba kuri tvai ar turimas vienintelis i tv yra Lietuvos
Respublikos pilieiai, parveim Lietuv.
2. Konsulinis pareignas Lietuvos Respublikos kompetentingos
institucijos praymu padeda nustatyti neteistai buvimo valstyb
iveto ar joje laikomo vaiko, turinio Lietuvos Respublikos pilietyb,
buvimo viet, jo gyvenimo slygas bei padti organizuojant savanorikai
grinamo vaiko parveim Lietuv, jei Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys nenumato kitaip.
3. Jei konsulinje apygardoje gyvenanio neveiksnaus Lietuvos
Respublikos pilieio arba Lietuvos Respublikos pilieio, kurio
veiksnumas yra apribotas, teisinio atstovo nra, konsulinis pareignas,
atsivelgdamas buvimo valstybs statymus, be leidimo gina io asmens
teisinius interesus.

Pagalba
asmenims,
praradusiems
kelions
dokumentus, kelions dokumentui tapus netinkamu
naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui
1. Konsulinis pareignas, Lietuvos Respublikos pilieiui
praradus kelions dokument, jam tapus netinkamu naudoti ar
pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos pilieiui
laikinai esant usienio valstybje, Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministro nustatyta tvarka iduoda asmens
grimo paymjim.
2. Konsulinis pareignas, gavs Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministerijos leidim, gali iduoti asmens
grimo paymjimus buvimo valstybje gimusiems
nepilnameiams vaikams, kuri tvai ar vienas i tv yra
Lietuvos Respublikos pilieiai.
3. ie paymjimai Lietuvos Respublikos tarptautini
sutari nustatytais atvejais gali bti iduoti usienieiams.

Pagalba Lietuvos Respublikos nacionalin priklausomyb

turintiems laivams ir orlaiviams (1)
1. Konsulinis pareignas privalo imtis priemoni, kad bt suteikta
pagalba jo konsulinje apygardoje avarij patyrusiam Lietuvos
Respublikos nacionalin priklausomyb turiniam laivui, jo gulai ir
keleiviams, ir kreiptis pagalbos kompetentingas buvimo valstybs
institucijas.
2. Konsulinis pareignas, gavs informacijos i buvimo valstybs
kompetenting institucij, kad Lietuvos Respublikos nacionalin
priklausomyb turintis laivas yra sulaikytas dl tarptautini saugios
laivybos reikalavim paeidim, pranea apie tai Lietuvos saugios
laivybos administracijai.
3. Jeigu, konsulinio pareigno iniomis, laivo, turinio Lietuvos
Respublikos nacionalin priklausomyb, plaukimas kur nors uost yra
nesaugus, nepageidautinas arba negalimas, konsulinis pareignas privalo
apie tai praneti Lietuvos saugios laivybos administracijai, Lietuvos
Respublikos usienio reikal ministerijai ir, esant galimybei, spti apie
tai laivo kapiton.

Pagalba Lietuvos Respublikos nacionalin priklausomyb

turintiems laivams ir orlaiviams (2)
4. Buvimo valstybs kompetenting institucij praymu ir pritarus
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijai, konsulinis pareignas
duoda sutikim buvimo valstybei imtis veiksm prie Lietuvos
Respublikos piliet, vykdius nusikaltim laive, turiniame Lietuvos
Respublikos nacionalin priklausomyb, jam bnant buvimo valstybs
teritorinje jroje, vidaus vandenyse ar uoste.
5. Jeigu laivas sigyjamas usienio valstybje, konsulinis pareignas
gali iduoti laikin leidim, suteikiant teis laivui plaukioti su Lietuvos
valstybs vliava. Laikino leidimo laivui plaukioti su Lietuvos valstybs
vliava idavimo tvark nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministras, suderins su Lietuvos Respublikos usienio reikal ministru.
6. io straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Lietuvos
Respublikos nacionalin priklausomyb turintiems orlaiviams, jei toks
taikymas neprietarauja Lietuvos Respublikos tarptautini sutari
nuostatoms.

Konsuliniai santykiai
Konsulini santyki umezgimas:
Konsuliniai santykiai tarp valstybi umezgami abipusiu
sutikimu.
Sutikimas umegzti diplomatinius santykius tarp valstybi
reikia sutikim umegzti konsulinius santykius, jei nenurodyta
prieingai.
Diplomatini santyki nutraukimas ipso facto nereikia
konsulini santyki nutraukimo.
Konsulini funkcij vykdymas
Konsulines funkcijas vykdo konsulins staigos. Jas taip pat
vykdo diplomatins atstovybs, laikydamosi ios Konvencijos
nuostat.

Yra keturios garbs konsul - LR

konsulini staig vadov - klass:
1.garbs generalinis konsulas;
2.garbs konsulas;
3.garbs vicekonsulas;
4.garbs konsulinis agentas.

Konsulins staigos steigimas

Konsulin staiga gali bti steigta valstybs teritorijoje tik tai
valstybei sutinkant.
Konsulins staigos buvimo viet, jos klasifikacij ir konsulin
apygard nustato atstovaujamoji valstyb, o patvirtina priimanioji
valstyb.
Atstovaujamoji valstyb vliau gali keisti konsulins staigos
buvimo viet, jos klasifikacij ar konsulin apygard tik priimaniajai
valstybei sutikus.
Priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas tais
atvejais, jei generalinis konsulatas ar konsulatas ketina atidaryti
vicekonsulat ar konsulin agentr kitoje vietoje, nei jie patys yra
steigti.
Iankstinis priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas
atidarant staig, kuri yra esamos konsulins staigos dalis, jei ta
staiga yra kitoje vietovje nei pati konsulin staiga.

Specialiojo ata skyrimas

Sprendim steigti specialiojo ata (gynybos,

kultros, prekybos ata ir panaiai), jo pavaduotojo ir
padjjo pareigybes LR diplomatinje atstovybje ar prie
tarptautins organizacijos atitinkamos srities ministro,
kitos valstybs institucijos ar staigos vadovo teikimu,
usienio reikal ministrui pritarus, priima LR Vyriausyb.
Pasilym steigti komercijos ata pareigyb LR
Vyriausybei teikia kio ministras, vadovaudamasis LR
Vyriausybs patvirtinta Komercijos ata pareigybs
steigimo programa

Specialiojo ata funkcijos:

padeda gyvendinti LR usienio politik;
gauna, renka ir kaupia j delegavusi ministerij,
kit valstybs institucij ar staig dominani inf. apie
valstyb, kurioje jis yra akredituotas, ir perduoda j iai
ministerijai, kitai valstybs inst. ar staigoje j paskyrusio
ministro, kitos valstybs inst. ar staigos vadovo
nustatyta tvarka;
informuoja j delegavusi ministerij, kit valstybs
inst. ar staig apie valstybs ar (ir) tarptautins
organizacijos, kurioje jis yra akredituotas, iniciatyvas,
pasilymus bei nuostatas delegavusios ministerijos,
kitos valstybs institucijos ar staigos kompetencijai
priskirtais klausimais;

USIENIO REIKAL
MINISTERIJOS

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Aplinkos ir itekli analiz:

Iors veiksniai tarptautiniai ir regioniniai
politiniai procesai
Lietuvos usienio politikos tiksl gyvendinim daugiausiai lems
ie tarptautins politikos procesai:
1) Diskusijos dl Europos Sjungos (ES) ateities, ES
bendrosios usienio ir saugumo politikos, energetikos ir pltros
politik formavimas;
2) Ryt Europos ir kit Nepriklausom valstybi sandraugos
(NVS) valstybi pastangos plsti bendradarbiavim su ES ir NATO
(iaurs Atlanto Sutarties Organizacija), j vidaus politikos
procesai;
3) Rusijos pastangos kurti savarankik galios centr NVS
erdvje;
4) Politin padtis Baltijos regiono valstybse (Latvijoje,
Estijoje, Lenkijoje), taip pat santykiai su ES pirmininkaujania
Vokietija;
5) Padtis Artimuosiuose Rytuose, galima sisenjusi konflikt
eskalacija ir jos poveikis transatlantini santyki bklei.

Globali aplinka
- Tarptautins bendruomens reakcija Irano branduolins programos pltr liks
svarbiausiu klausimu, lemsianiu tarptautins politikos dinamik 2007 metais.
Mginimai i problem sprsti karinmis priemonmis tikriausiai sukurt prielaidas
atsirasti transatlantini santyki krizei. Lietuvai bt dar sudtingiau laviruoti tarp JAV
ir Europos valstybi. Priepriea su Iranu turt takos ir pasaulinms energijos itekli
kainoms, galt sutrikti j tiekimas.
- Irano kontekste lieka svarbus ir padties Irake bei Afganistane stabilizavimo
klausimas. JAV siekia sukurti veikianias demokratines institucijas Afganistane ir Irake,
taiau saugumo ir socialin situacija iose alyse tempta. Tai veria JAV atidti kari
ivedim i Irako ir Afganistano, nors dalis sjunginink paskelb apie savo karinio
kontingento ivedim. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birelio 9 d.
nutarimu Nr. X-240, Lietuvos ginkluotj pajg mandatas baigiasi 2007 m. gruodio
31 d. ir jam pratsti reiks naujo Seimo sprendimo.
- Vis daugiau dmesio skiriama Lotyn Amerikos regionui. Populistini jg
sitvirtinimas valdioje (Venesuela, Bolivija), j pastangos nacionalizuoti energetikos
kompanijas, mogaus teisi paeidimai (ypa Kuboje), kovos su organizuotu
nusikalstamumu klausimai visa tai kelia ir ES ali susirpinim. Tiktina, kad 2007aisiais ios tendencijos stiprs.
- Daugiapolio pasaulio vizija gauna pagreit, j ypa aktyviai remia Rusija, kurdama
naujus ir pltodama esamus bendravimo mechanizmus su tokiomis alimis kaip Indija,
Kinija. Lietuvai svarbu, kad ie procesai nesusilpnint veikiani tarptautini
organizacij ir nepakenkt demokratini vertybi sklaidai pasaulyje.

Regionin aplinka. NATO

- Stiprja dalies NATO nari, pirmiausia JAV, pastangos pltoti
partnerysts saitus su tolimomis Vakar alimis Australija,
Japonija, Naujja Zelandija. Tai logika pastang atremti naujuosius
globalinio saugumo ikius idava. Lietuva remia i Aljanso
politikos krypt, taiau kartu siekia, kad NATO ilikt efektyvia
kolektyvins gynybos organizacija. iame kontekste svarbus NATO
sprendimas dl Oro policijos misijos, patruliuojanios Lietuvos bei
kit Baltijos ali oro erdvje, ateities.
- Naujoji Ukrainos Vyriausyb atsisak ambicij artimiausiu laiku
siekti Ukrainai NATO Narysts veiksm plano (NVP), todl galima
teigti, kad dl vidaus politikos veiksni, gali sultti alies
bendradarbiavimas su NATO. 2007 m. Gruzija su NATO
bendradarbiaus pagal Intensyviojo dialogo (ID) program. Gruzijai
svarbi Lietuvos patirtis, sukaupta dalyvaujant ID ir NVP.
- Afganistane pleiama NATO pajg (ISAF) operacija. Lietuva,
vadovaujanti vienai i Provincijos atkrimo grupi (PAG), raginama
imtis platesni uduoi bendrauti su vietos valdia, gyvendinti
vystymo ir paramos projektus.
Dl i prieasi dids l poreikis projektams Afganistane, gali
tekti iekoti bd perirti Lietuvos tarptautini sipareigojim nat.

ES
- Vyksta sudtingas ES konstitucins sutarties ratifikavimo
procesas, nelengvi kompromisai dl ES ali energetikos ir ES
Ryt politikos.
- Naujoji Vokietijos vyriausyb msi ingsni labiau
subalansuoti
nacionalinius
ir
europinius
interesus.
Pirmininkavimo ES pusmetis parodys, ar Vokietija pajgi
suteikti nauj postm tolesnei ES raidai, Europos stabilumui ir
transatlantiniam bendradarbiavimui.
- 2007 m. turt atsinaujinti diskusija dl ES ateities,
baigtis . apmstym laikotarpis dl ES konstitucins
sutarties. ES pirmininkaujanti Vokietija ada pateikti tolesn
veiksm plan.
Lietuvai svarbu turti aiki ir konstruktyvi pozicij,
paremt politiniu sutarimu ir koordinuotais valstybs
institucij veiksmais stiprinant bendraeuropines politikas. Tai
ypa svarbu energetikos, ES pltros, teisingumo ir vidaus
reikal bei Bendrosios usienio ir saugumo politikos srityse.

Bendroji usienio ir saugumo politika (BUSP).

Svarbiausi BUSP raidos klausimai yra ie: dl tolesnio valstybi-nari
nacionalinio suvereniteto apribojimo bendr interes labui ir dl JAV bei
NATO vaidmens iuolaikinje Europos saugumo sistemoje. ES siekia
sitvirtinti kaip savarankikas tarptautini santyki subjektas ir palaikyti
lygiaverius santykius su JAV, Rusija ir kitais tarptautins politikos
veikjais.
- Tikimasi, kad bus panaikintos visos klitys pradti derybas su Rusija dl
naujo ES ir Rusijos Partnerysts ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS).
- ES ir Ukrainos derybos dl viz reimo baigtos 2006 m. Lietuvai stojus
engeno erdv nustos galios dabartinis Lietuvos ir Ukrainos susitarimas dl
supaprastinto kelioni reimo, Lietuva privals rinkti mokest u vizas i
Ukrainos piliei. Tas pats bus taikoma ir Moldovos pilieiams.
- Gruzija, Armnija, Azerbaidanas pradjo vykdyti Europos Kaimynysts
politikos veiksm planus. Met pradioje Europos Komisija paskelb
komunikat dl Europos kaimynysts politikos stiprinimo, kuriame tvirtinti
daugelis konkrei Lietuvos pasilym dl Europos kaimynysts politikos Ryt
kryptimi. Vokietija skelbia, kad pirmininkavimo metu pltos Europos
Kaimynysts politik ir jos rytin dimensij, Vokietijos pasilymai bus svarstomi
2007 m. birelio mnesio Europos Vadov Taryboje.
- ES gali imtis aktyvesnio vaidmens sprendiant vadinamuosius aldytus
konfliktus. ES gali inicijuoti ES operacij Padniestrje Europos saugumo ir
gynybos politikos rmuose. Gali bti iekoma bd dislokuoti ES taikos
palaikymo pajgas Kaln Karabache. Tiktina, kad 2007 m. pirmoje pusje bus
sprendiamas Kosovo statusas. Lietuva turi bti pasirengusi prisidti prie vis
i sprendim formulavimo ir j gyvendinimo utikrinimo.

Europos saugumo ir gynybos politika

Lietuva dalyvauja formuojant Lenkijos-Vokietijos-SlovakijosLietuvos-Latvijos kovos grup. Lietuvos indlis iki 200 kari. i kovos
grup turs bti parengta iki 2010 m., tada ji gali bti isista krizi
valdymo operacijas.
- Pagal Civilian Headline Goal 2008 Lietuva yra sipareigojusi iki
2008 m. sukurti ir civilinius krizi valdymo pajgumus, atitinkanius ES
ambicijas. iuo metu Lietuvoje yra apie 230 pareign ir ekspert, kurie
yra pasireng dalyvauti ES civilinse misijose. Kita vertus, Lietuvos
gebjimas efektyviai dalyvauti ES civiliniame krizi valdyme priklausys
nuo teisinio ir finansinio pagrindo sukrimo.
Todl btina siekti, kad artimiausiu metu bt priimtas Lietuvos
Respublikos asmen delegavimo tarptautines institucijas ir usienio
valstybi institucijas statymo projektas, kuris reglamentuot bendros
civili ekspert duomen bazs sukrim, atrank, koordinavimo
sistem, ir bt sudarytas atskiras biudetas civili ekspert siuntimui
tarptautines misijas ir organizacijas.
Taip pat reikia kad visos atsakingos valstybs institucijos aktyviai
sitraukt atitinkam srii ekspert rengim ir tobulint nacionalini
sprendim primimo mechanizmus, siekiant utikrinti greito reagavimo
pajgum pltr.

NVS
- NVS erdvje didja poliarizacija tarp artimesn
vakarams raidos keli pasirinkusi ali Ukrainos,
Gruzijos, Moldovos ir Rusijos Federacijos, Baltarusijos,
Uzbekistano, Tadikistano, kuriose demokratijos ir
mogaus laisvi padtis nuolatos blogja. Rusija msi
gaivinti gretutines NVS regionines organizacijas ir
sjungas Eurazijos ekonomin sandraug (EurAzES),
RusijosBaltarusijos sjungin valstyb, anchajaus
bendradarbiavimo organizacij. 2007 m. NVS, kaip
organizacijos, matyt, laukia nauji sukrtimai.
- Derybos dl energijos itekli kainos gali duoti
nauj postm Rusijos ir Baltarusijos sjungins
valstybs krimuisi arba Baltarusijos persiorientavimui
ES link. is procesas 2007 m. susilauks iskirtinio
Lietuvos ir visos ES usienio politikos dmesio.

Santykiai su kaimynais

- Lenkija vis daugiau dmesio skiria vidaus problemoms sprsti. Tiktina, kad
Lenkijos usienio politikos kursas bus vis labiau grindiamas aikiai ireiktais
nacionaliniais interesais. Lietuvai svarbu toliau stiprinti strategin partneryst su
Lenkija.
- 2006 m. ruden Latvijoje vyko parlamento rinkimai, o 2007 m. viduryje bus
renkamas naujas alies prezidentas. Lietuvai svarbu umegzti gerus ryius su
atsinaujinusia Latvijos vadovybe ir pltoti strategins partnerysts ryius su ia
valstybe.
- 2007 m. numatyti parlamento rinkimai Estijoje. Jie i esms baigs politinio
atsinaujinimo cikl Baltijos regione.
- Po 2006 m. Baltarusijos prezidento rinkim, kurie neatitiko visuotinai pripaint
demokratijos standart, sustiprjo ios alies politin, ekonomin ir diplomatin
izoliacija. i izoliacija kartu su didjaniu Rusijos spaudimu spartinti Baltarusijos ir
Rusijos integracij, perduoti Baltarusijos energetins infrastruktros kontrol Rusijos
monms gali lemti esmin de facto Baltarusijos suvereniteto suvarym.
- 2007 m. sibgs rinkim kampanija Rusijoje. Tiktina, kad rinkim kampanijos
kartyje bus aikiai akcentuojama atrjanti Rusijos usienio politikos linija, siekiant
sukurti daugiapol pasaul ir tapti atsvara JAV dominavimui.
- Lietuvos santykiams su Rusija ypa aktuals yra ryiai su Kaliningrado sritimi.
Paskelbti naujojo srities gubernatoriaus A. Booso planai modernizuoti srities
infrastruktr, ekonomik ir padvigubinti srities gyventoj skaii gali paversti
Kaliningrado srit rimtu ekonominiu konkurentu Baltijos alims. Lietuvai prisijungus
prie engeno zonos, Kaliningrado srities gyventojai (kaip ir kit NVS ali) bus
priversti mokti u vizas, tam reikia i anksto rengtis.

Ekonominiai veiksniai - Lietuvos ekonomika integruojasi pasaulin ekonomik

ne vien tarptautine prekyba, bet ir investicijomis Lietuvos mons usienyje jau investavo 3,1
mlrd. Lt). Atsivelgiant tai, vis daniau kyla Lietuvos investicij apsaugos klausimas. Deja,
Lietuva kol kas pralaimi konkurencin kov pritraukiant usienio investicijas, todl btinas
didesnis valstybs dmesys tiesioginms usienio investicijoms Lietuv pritraukti.
- Itin reikminga Lietuvai yra euro zonos valstybi ekonomin raida. Pastaruoju metu euro
zonos valstybi ekonomika atsigauna (Vokietijoje planuojamas 1,8 proc. BVP augimas, verslo
pasitikjimo indeksas geriausias per paskutinius 15 met). Lietuva turi imtis aktyvesni ir
agresyvesni eksporto skatinimo priemoni tradicinse eksporto rinkose, kad ilaikyt auktus
eksporto augimo tempus.
- Demokratijos paanga Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje plaiau atvr i ali rinkas
usienio investuotojams. Btina inaudoti teigiam Lietuvos bei Lietuvos preki ir paslaug
vaizd iose alyse, skatinti Lietuvos verslo skverbimsi ias perspektyvias, bet rizikingas
rinkas.
- Rusija po ilgokos pertraukos vl tapo svarbiausia Lietuvos eksporto rinka. Atsivelgiant
spdingus eksporto augimo tempus, taip pat rizik bei prajusio deimtmeio patirt, btina
siekti tolesnio Lietuvos usienio prekybos diversifikavimo.
- Nepanau, kad didels energetini aliav kainos artimiausiu metu sumat. Kadangi
Rusija vis aktyviau naudoja energetik ir kaip politin rank, energijos kainos, ypa gamtini
duj, kelia rimt grsm Lietuvos ekonominiam stabilumui. Energetinio saugumo klausimams
reikia skirti ypating dmes.
- Pastaruoju metu padidjs konkurencinis spaudimas i konkurencing Azijos (ypa
Kinijos ir Indijos), Piet Amerikos ali daro neigiam tak jautrioms pramons akoms, vis
pirma tekstils, main, bald, elektronikos pramons. Stiprjantys globalizacijos procesai
paveiks ir kitus pramons sektorius, padidins konkurencij. Todl formuojant bendrj ES
prekybos politik btina siekti sprendim, kurie palaikyt iorin Lietuvos moni
konkurencingum, ukirst keli vienaalikam ar netolygiam ES rinkos atvrimui ir prekybos
liberalizavimui. iais klausimais ypa svarbu burti bendramini koalicijas ir iekoti
kompromis ES lygiu.

Socialiniai veiksniai
- Ministerija toliau tsia debatus dl usienio politikos ateities, juos
stengdamasi traukti kuo platesnius visuomens sluoksnius. Veikia dvialiai
Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos forumai,
vienijantys politikus, iniasklaidos, akademins, verslo ir kultrini
bendruomeni atstovus. 2006 m. vyko platesnis regioninis forumas Vilniaus
konferencija 2006: Bendra vizija bendrai kaimynystei. Visuomens
dalyvavimas ir parama ypa svarbi siekiant stabilios ir ilgalaiks usienio
politikos. Ministerija ir toliau skirs didel dmes socialiniams partneriams
traukti, naujoms bendradarbiavimo iniciatyvoms.
- Didjanti LR piliei migracija skatina daugiau dmesio skirti Lietuvos
ieivijos poreikiams. Valstybse, kuriose lietuvi bendruomens menkai
organizuotos. LR diplomatins atstovybs usienyje neretai tampa kultrins ir
visuomenins traukos centrais. 2007 m. ministerijos strateginiame veiklos
plane numatytos priemons bendriems renginiams ir projektams su lietuvi
bendruomenmis usienyje bei lietuvybs palaikymui ir sklaidai usienyje.
- Siekiant pagerinti teikiam konsulini paslaug kokyb, sustiprintas
diplomatinis atstovavimas Ispanijoje, Airijoje, Didiojoje Britanijoje, Rusijos
Federacijoje ir Baltarusijoje.
- Pastebimas koordinacijos tarp vairi Lietuvos Respublikos institucij,
sprendiani Lietuvos pristatymo usienyje klausimus, trkumas. Siekiant kuo
efektyviau ir kryptingiau panaudoti valstybs iteklius, ketinama usakyti
apklausas, padsianias vertinti usienio politikos vaidmen.

Technologiniai veiksniai - Informacijos srautai, stojus ES ir

NATO, padidjo keleriopai.
Pagrindinis ministerijos udavinys utikrinti visos
informacijos, patenkanios i ES ir NATO (skaitant ir slaptint),
operatyvi ir saugi sklaid ir informacijos apdorojim.
- Siekiame sujungti diplomatines atstovybes ir Usienio reikal
ministerij vien tinkl, kad apsikeitimas informacija bt
spartus, saugus ir patikimas. Jau paskelbtas konkursas dl
plaiajuosio ryio. diegti vaizdo tiltai Lietuvos atstovybse prie
ES, JAV, Rusijoje, Airijoje.
- ES reikalams koordinuoti numatoma sukurti ministerijos
vidin tinklalap, kuriame pozicijos bt derinamos tiesioginiu
reimu (on-line). Vliau i sistema galt bti pritaikyta visiems
usienio politikos klausimams derinti.

PARLAMENTIN KONTROL

Usienio reikal komiteto veiklos

kryptys:
1) rengti ivadas dl Lietuvos Respublikos
tarptautini sutari ratifikavimo ir denonsavimo bei
kit Seime svarstom usienio politikos klausim;
2) rengti ir svarstyti statym bei kit teiss akt,
susijusi su usienio politika, projektus ir teikti
ivadas;
3) vykdyti usienio politik vykdani ministerij
bei kit Vyriausybs staig parlamentin kontrol,
teikti pasilymus ir rekomendacijas dl j veiklos
pagerinimo; svarstyti ir teikti pasilymus dl valstybs
usienio politikos formavimo ir vykdymo;

4) atsivelgiant usienio politikos prioritetus,

koordinuoti Seimo Tarptautini ryi skyriaus
veikl, svarstyti Seimo atstovavim tarptautinse
organizacijose
bei
forumuose,
teikti
rekomendacijas dl Seimo delegacij veiklos,
koordinuoti tarpparlamentini ryi grupi
veikl, teikti joms rekomendacijas ir pasilymus, ne
reiau kaip kart per metus, skaiiuojant nuo j
sudarymo dienos, iklausyti ir vertinti Seimo
delegacij
tarptautinse
organizacijose
ir
forumuose bei Seimo parlamentini ryi grupi
veiklos ataskaitas;

kontroliuoti valstybs institucijas,

vykdanias Lietuvos informacin pristatym
usienyje, rengti su tuo susijusias ivadas ir
pasilymus;
5)

6) kartu su valstybinmis ir visuomeninmis

organizacijomis palaikyti ir pltoti ryius su

Lietuvos ieiviais bei j organizacijomis
usienyje, taip pat su lietuviais autochtonais,
gyvenaniais u Lietuvos Respublikos rib;

7) kartu su kitais komitetais nagrinti migracijos

reguliavimo problemas ir teikti pasilymus bei
ivadas;
8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir
pasilymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini
santyki umezgimo ir diplomatini atstovybi
atidarymo usienyje;
9) i anksto svarstyti usienio reikal ministro
pasilymus teikti ivadas ir rekomendacijas dl
Lietuvos Respublikos diplomatini atstov
skyrimo usienio valstybse ir tarptautinse
organizacijose bei j ataukimo;

10) pagal savo kompetencij dalyvauti Lietuvos pozicijos

dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus (kaip
jie apibrti io statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir
vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomon
Vyriausybei dl i pozicij ir vertinti pozicijos pateikim
Europos Sjungos institucijose;
11) pagal savo kompetencij nagrinti kitus Europos
Sjungos dokumentus (kaip jie apibrti io statuto 1801
straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti ivadas ir pasilymus
dl i dokument;
12) pagal savo kompetencij prireikus teikti Seimui
ivadas, ar pasilymai priimti Europos Sjungos teiss
aktus (kaip jie apibrti io statuto 1801 straipsnio 3
dalyje) neprietarauja subsidiarumo principui.

Europos reikal komiteto veiklos kryptys:

1) pagal savo kompetencij nagrinti Seimo kompetencijai
priklausanius svarbiausius Lietuvos Respublikos narysts Europos
Sjungoje klausimus ir prireikus pareikti dl j nuomon;
2) padti utikrinti Lietuvos Respublikos suvereniteto ir

narysts teisi bei pareig Europos

gyvendinimo parlamentin kontrol;

Sjungoje

3) padti utikrinti deram Lietuvos Respublikos interes

atstovavim Europos Sjungoje;
4) padti Seimui vykdyti Vyriausybs ir kit institucij veiklos,
susijusios su Europos Sjungos klausimais, parlamentin kontrol;
5) priirti, kad statym leidybos procedros metu bt laiku ir
tinkamai priimami statymai, gyvendinantys Europos Sjungos teiss
aktus;
6) koordinuoti Seimo komitet ir komisij veikl svarstant Europos
Sjungos klausimus ir teikiant dl j ivadas;

7) pagal savo kompetencij bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir

kitomis Europos Sjungos institucijomis, taip pat su Europos Sjungos
valstybi nari ir kit Europos valstybi nacionalini parlament
Europos reikal komitetais;
8) atstovauti Seimui Europos reikal komitet konferencijoje
(COSAC);
9) pagal savo kompetencij dalyvauti Lietuvos pozicijos dl pasilym
priimti Europos Sjungos teiss aktus (kaip jie apibrti io statuto 1801
straipsnio 3 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo
nuomon Vyriausybei dl ios pozicijos ir vertinti pozicijos pateikim
Europos Sjungos institucijose;
10) pagal savo kompetencij nagrinti kitus Europos Sjungos
dokumentus (kaip jie apibrti io statuto 1801 straipsnio 4 dalyje),
prireikus teikti ivadas ir pasilymus dl i dokument;
11) pagal savo kompetencij prireikus teikti ivadas Seimui, ar
pasilymai priimti Europos Sjungos teiss aktus (kaip jie apibrti io
statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) neprietarauja subsidiarumo principui;

2008 m. LR Prezidento
Valdo Adamkaus metinio praneimo santrauka
USIENIO POLITIKA
Pernai ubaigme vien svarbiausi eurointegracijos etap
prisijungme prie engeno erdvs. Taiau, skmingai
baigdami dar stojant Europos Sjung pradtus darbus, kartu
matome sumenkus Lietuvos susidomjim Sjungos vidaus
rinka, tolstant euro vedim, nepakankamai efektyv Europos
Sjungos l sisavinim. Jau dabar pasigendu rimt
Seimo politini diskusij Europos Sjungos biudeto
reformos klausimais. Jei i biudeto perira pavykt,
tiktina, kad ji tapt svarbiausia nuo pat Sjungos
biudeto atsiradimo. Pasigendu ir atsaking silym, kaip
ateityje panaudoti Europos Sjungos ir globalios
ekonomikos teikiamas galimybes ilaikyti ekonomikos
augim.

Matome nuolatin Europos dmes mums ir stiprjant

dmes ms kaimynms rytuose.
Matome kai kuri valstybi pastangas ir paang
gyvendinant reformas.
Praj metai nestigo sunki ibandym io regiono
alims. Vedamos ryto tvirtai siekti usibrt tiksl,
jausdamos Europos, taip pat ir Lietuvos, nuolatin dmes
ir pagalb, Ukraina, Gruzija ir Moldova engia reform
keliu.
i reform skm svarbi ir Lietuvos monms bei
verslui, ir visai tarptautinei bendruomenei.

Todl Lietuva remia ir rems i europietik

valstybi siekius tapti visateismis Europos
eimos narmis.

Lietuva aktyviai dalyvavo ir toliau dalyvaus

formuojant konsoliduot Europos Sjungos politik
Rusijos atvilgiu.
Tenka apgailestauti, kad prajusiais metais Rusija
suspendavo savo dalyvavim sutartyje dl konvencins
ginkluots Europoje, o milinikus naftos ir duj eksporto
pelnus nukreip ginklavimsi. Nortume matyti turting ir
stiprjani Rusij, taiau ne ginkluots ar karins retorikos, o
pilietins visuomens ir demokratijos srityse.
Deja, nei Rusijoje, nei kaimyninje Baltarusijoje per
pastaruosius metus nematme pozityvi permain.
Taiau tai tikrai nesutrukdys Lietuvai kartu su Europa
aktyviai iekoti nauj, efektyvi bendradarbiavimo su
Rusija bd, ypa svarbiu porinkiminiu laikotarpiu, taip pat
stiprinti dialog su demokratikai mstaniais monmis
Baltarusijoje.

Ateinaniais metais bsime aktyvs ne tik savo

regione, bet ir svarbiausiuose Europai ir visai
tarptautinei bendruomenei takuose.
Ms indlis Afganistane, Irake, Balkanuose
neabejotinai padeda kurti i ali stabilum ir
elementari gerov.
Lietuvos usienio politikos tiksl ir krypties neturi
blakyti prierinkiminiai vjai, nes usienio politika,
kaip liudija nesena ms pai patirtis tai valstybs
patikimumo kapitalas, kur sunku sukaupti, bet
lengva ibarstyti.

Pernai kalbjau apie valstybs tapatybs kriz.

Esame Europos Sjungoje, taiau europietiki
kultros standartai, taip pat ir politikos suvokimas,
paremtas piliei lygybs ir orumo principais, dar
nesitvirtins ms politikoje.
Lietuvos perspektyv matau tik kaip sipareigojim
europinms kultros vertybms ir demokratins
politikos principams.
Mums nepriimtina valdoma demokratija
ar
kitokios sovietin mentalitet konservuojanios
formos.

Pastaruoju metu istorin atmintis tampa ypatingos

svarbos politikos ir politini kov objektu.
Mes matome aktyvias kai kuri valstybi
pastangas pateikti savaip Europos, taigi ir Lietuvos
praeit, ypa jos okupacijos fakt.
Neretai istorijos vertinimai pakeiiami organizuota
propagandine sistema, menkinant kai kuri taut
valstybingumo pagrstum, stiprinant sovietins smons
reliktus.
Todl vieas diskusijas apie saugumo ir praeities
problemas privalome organizuoti ypa atsakingai.

Akcentuoti vertybes, sudaranias alies nacionalinio

saugumo ir tautos egzistencijos pagrind, btina ir
sprendiant jau mintas vietimo bei kultros
problemas.
Tik tvirtai remdamiesi nacionaline tapatybe ir
patriotizmu dvideimt pirmojo amiaus pasaulyje
pajgsime ilikti savimi, isaugoti istorin atmint, o
kartu bti tolerantiki ir atviri naujovms.
Tai priklauso tik nuo ms pai valgos,
aktyvumo ir prioritet artimiausiai ateiiai ir tolimoms
perspektyvoms.

ES USIENIO POLITIKA

Turdama teritorij, nusidriekusi nuo Atlanto

vandenyno iki Juodosios jros ir apie 490 milijon
gyventoj, Europos Sjunga tapo politikai ir
ekonomikai nepaprastai takinga tarptautine veikja.
ES usienio politikos galia iaugdavo po
kiekvienos pltros.
Dabar turdama dvideimt septynias valstybes
nares, Sjunga yra galiota aktyviai veikti skirtinguose
pasaulio regionuose.

Mastrichto sutartis (arba Europos Sjungos

sutartis) transformavo ekonomika grindiam
Europos ekonomin bendrij (EEB) politin
darin, pajg tarptautinje arenoje pateisinti
didjanius Europos lkesius.
Siekiant palengvinti kompetencijos
ipltim, sutartimi buvo tvirtinta trij
ramsi ES vidaus struktra.

Europos Sjungos struktra:

Pirmasis ramstis Europos Bendrijos (Europos
Komisija )

Antrasis ramstis Bendra usienio ir

saugumo politika (Europos Sjungos
Taryba )
Treiasis
ramstis
Policijos
ir
bendradarbiavimas
baudiamosiose
(Europos Sjungos Taryba )

teism
bylose

ES sranga po Mastrichto sutarties

vaizduojama taip:

I ramstis

Ekonomika, pinigai ir prekyba

Bendroji ems kio politika
Regionin politika
Uimtumas ir socialiniai reikalai
Aplinkos apsauga
Parama pltrai ir humanitarin pagalba
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Kitos I ramsio politikos sritys

II ramstis
Bendroji usienio ir saugumo politika

III ramstis
Laisv, saugumas ir teisingumas

ES usienio politikoje pati Europos Sjunga nra

juridinis asmuo.
Tik pirmasis ES ramstis turi teisin subjektikum,
ir vienintelei Europos Komisijai tenka atsakomyb
iors politikoje atstovauti ES pasaulyje.
Antrajame ir treiajame ramsiuose tebevyrauja
tarpvyriausybiniai susitarimai, ir sprendim primimas
bei gyvendinimas galiausiai priklauso nuo vis
valstybi nari. Nepaisant to, veiksmai, kuri imasi
Komisija, valstybs nars ir institucijos antrajame ir
treiajame ramstyje visa tai kartu apibria Europos
Sjungos usienio politik ir atstovauja ES interesams
tarptautinje politikos arenoje.

Iors santyki svoka ES kontekste

apima visus ES usienio reikal aspektus,
iskyrus prekyb ir param vystymuisi.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBS
STATYMAS

1994 m. gegus 19 d. Nr. I-464

Vilnius

Institucin atsakomyb
U ES teiss akt gyvendinim pagal savo kompetencijos
sritis atsakingos ministerijos ir kitos valstybs institucijos bei
staigos (iame procese dalyvauja apie 40 valstybs institucij).
iose institucijose dirbantys specialistai rengia direktyvas ir kitus
ES teiss aktus perkelianius ir gyvendinanius statymus,
Vyriausybs nutarimus ar ministr sakymus, imasi kit priemoni,
kurios padeda utikrinti tinkam ES teiss akt veikim Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija koordinuoja
ES teiss akt perklimo ir gyvendinimo proces, t.y. kuria ir
tobulina vis ES teiss gyvendinimo sistem Lietuvoje, utikrina
darb planavim, priiri, kad sipareigojimai bt vykdomi laiku,
imasi sprsti kylanias problemas, teikia metodologin pagalb
kitoms institucijoms ir t.t. U iuos darbus Vyriausybs
kanceliarijoje
atsakingas
Europos
Sjungos
teiss
gyvendinimo koordinavimo ir prieiros departamentas.

Raplh G. Feltham Diplomatijos vadovas,

vert L. Gylien. Vilnius, Versus Aureus, 2009.

Diplomatin teis
Dainius alimas
Teisins informacijos centras
2003

Iliustracija i knygos "Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni

Ducatus Lituanie". Vilnius, 17581764 m.

http://www.diplomatenai.lt

AI U DMES
Edmundas Sakalauskas
edmundas@mruni.eu