You are on page 1of 33

IV TEMA

Baudiamojo proceso
dalyviai

Baudiamojo proceso dalyvi


samprata
- tai baudiamajame procese dalyvaujanios valstybs
institucijos ir pareignai, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie
baudiamajame procese turi teises ir pareigas, vykdo ar
dalyvauja vykdant proceso funkcijas.
- tai BP dalyvaujantys asmenys, atliekantys tam tikrus proceso
veiksmus ar priimantys proceso sprendimus, taip pat
dalyvaujantys atliekant veiksmus, priimant sprendimus
(tapdami atitinkam procesini teisini santyki subjektais)bei
turintys tam tikr teisin status (gyjantys teisi ir pareig).
-

Faktinis pagrindas
Juridinis pagrindas

Dalyvi klasifikacija (1)


pagal teisins padties prigimt
(atliekam ,,vaidmen):

vykdantys baudiamj persekiojim, t.y.


tiriantys nusikalstamas veikas, utikrinantys
ikiteisminio tyrimo kontrol, palaikantys
valstybin kaltinim, nagrinjantys
baudiamsias bylas, bei utikrinantys
nuosprendio (nutarties) vykdym;

dalyvaujantys tiriant bei nagrinjant


baudiamsias bylas.

Dalyvi klasifikacija (2)


pagal tiksl, kurio dalyvaudami
procesinje veikloje, siekia:

1. Baudiamojo persekiojimo ir teisingumo


vykdymo institucijos ir pareignai,
baudiamajame procese vykdantys
valstybinius galiojimus, atliekantys pareigas
ir ginantys vieuosius interesus.
2. Asmenys, ginantys savo interesus, ir jiems
atstovaujantys.
3. Asmenys, turintys tam tikras teises ir
pareigas, ir vykdantys tam tikrus veiksmus
(slyginai neturintys intereso baudiamajame
procese).

Dalyvi klasifikacija (3)


pagal atliekamas baudiamojo
proceso funkcijas:

- dalyviai, vykdantys baudiamj persekiojim, t.y. valstybs


institucijos ir pareignai, procese turintys valstybini
galiojim ir ginantys vieuosius interesus: 1) institucijos,
atliekanios teisingumo funkcij; 2) institucijos ir pareignai,
atliekantys baudiamojo persekiojimo, ikiteisminio tyrimo
teismins kontrols ir nusikalstam veik tyrimo funkcij;
- baudiamojo proceso dalyviai, laikomi alimis: 1) kaltinimo
funkcij gyvendinantys dalyviai (kaltinimo alis); 2) gynybos
funkcij gyvendinantys dalyviai (gynybos alis);
- dalyviai, padedantys vykdyti baudiamj proces: 1)
asmenys, inantys duomen, reikming nusikalstamai
veikai itirti ir bylai inagrinti; 2) asmenys, teikiantys
pagalb vykdant baudiamj persekiojim.

Teismas

Teismas yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos


apeliacinis teismas, apygardos teismai, apylink i teismai.
Taip pat Teismas yra:
apylinks teismo teisjas ar apylinks teismo teisj kolegija,
apygardos teismo teisjas ar apygardos teismo BB skyriaus
teisj kolegija, nagrinjantys bylas pirmja instancija;
apygardos teismo BB teisj kolegija, nagrinjanti bylas
apeliacine tvarka;
Lietuvos apeliacinio teismo teisjas ar io teismo BB skyriaus
teisj kolegija, nagrinjantys bylas apeliacine tvarka;
Lietuvos Aukiausiojo Teismo BB skyriaus trij ar iplstin
septyni teisj kolegija arba Plenarin sesija, nagrinjanios
bylas kasacine tvarka.

Ikiteisminio tyrimo teisjas

BPK 19 str. Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo


teisjas, teismo pirmininko paskirtas atlikti statym
numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.
Ikiteisminio tyrimo teisjas priima sprendimus:
1) skiria ir sankcionuoja procesini prievartos priemoni
taikym;
2) apklausia liudytojus, nukentjusiuosius ;
3) apklausia tariamuosius;
4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteismin tyrim;
5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutraukt ikiteismin
tyrim;
6) nagrinja proceso dalyvi skundus dl ikiteisminio tyrimo
pareign ir prokuroro veiksm;
7) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.

Prokuratra

Konstitucijos 118 str.- ikiteismin tyrim organizuoja ir jam


vadovauja, valstybin kaltinim baudiamosiose bylose
palaiko prokuroras. Prokuroras statymo nustatytais
atvejais gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei
teistus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo
funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik statymo.
Lietuvos Respublikos prokuratra yra Generalin
prokuratra ir teritorins prokuratros.
LR prokuratros statymo 2 straipsnis - prokuratra yra
valstybs institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje, iame statyme ar kituose statymuose
nustatytas funkcijas. Prokuratra padeda utikrinti
teistum ir teismui vykdyti teisingum.

Prokuroro funkcijos baudiamajame


procese (1)

1) organizuoja ikiteismin tyrim ir jam


vadovauja;
2) atlieka ikiteismin tyrim ar atskirus
ikiteisminio tyrimo veiksmus;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareign
veikl baudiamajame procese;
4) palaiko valstybin kaltinim
baudiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendi pateikim
vykdyti ir j vykdym;

Prokuroro funkcijos baudiamajame


procese (2)

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo staig


veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;
7) gina viej interes;
8) pagal kompetencij nagrinja asmen
praymus, pareikimus ir skundus;
9) dalyvauja rengiant ir gyvendinant
nacionalines ir tarptautines nusikalstam
veik prevencijos programas;
10) dalyvauja teiskros procese;
11) atlieka kitas statym nustatytas funkcijas.

Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dl tyrim sujungimo ir atskyrimo;


2) dl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
3) dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
4) dl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
5) dl tyrimo ubaigimo ir kaltinamojo akto
suraymo.
Tik prokuroras gali kreiptis ikiteisminio tyrimo
teisj dl io teisjo kompetencijai priskirt
veiksm atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo staigos (165


str.)

Universali ikiteisminio tyrimo staiga yra policija.


Ikiteisminio tyrimo staigomis taip pat yra Valstybs
sienos apsaugos tarnyba, Specialij tyrim tarnyba,
Karo policija, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba,
Muitins departamentas, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas.
Ikiteismin tyrim taip pat atlieka (1) esani
tolimajame plaukiojime jros laiv kapitonai bei (2)
kaljim departamento pareignai, aretini,
kardomojo kalinimo ir pataisos staig direktoriai
arba j galioti pareignai.
Rekomendacijos dl nusikalstam veik tyrimo
paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms,
patvirtintos generalinio prokuroro 2003-04-11
sakymu (2008-08-08 redakcija).

Ikiteisminio tyrimo pareignas


Ikiteisminio tyrimo pareignas yra ikiteisminio tyrimo
staigoje dirbantis asmuo, kuris tos staigos vadovo ar
staigos padalinio vadovo yra galiotas atlikti BPK
numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus
siekdamas nustatyti nusikalstam veik padarius asmen
ir tokios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo staigos pareignas privalo (BPK 172


str.):
1) atlikti btinus proceso veiksmus, kad bt greitai ir
isamiai atskleistos nusikalstamos veikos;
2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;
3) prokuroro nustatytu laiku praneti iam apie ikiteisminio
tyrimo eig.

tariamasis (1)

BPK 21 straipsnis. tariamuoju laikomas asmuo:


- sulaikytas tariant, kad jis padar
nusikalstam veik,
- asmuo, apklausiamas apie veik, kurios
padarymu jis tariamas,
- apklaus aukiamas asmuo, kuriam yra
suraytas praneimas apie tarim,
- kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta
neinoma, tariamuoju jis pripastamas
prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo
teisjo nutartimi.

tariamasis (2)

- tariamasis;
- baudiamojon atsakomybn traukiamas asmuo ;
- asmuo, prie kur pradtas baudiamasis
persekiojimas.
tariamasis- asmuo, kur konkreiame tyrimo etape
nusikalstam veik tiriantis ikiteisminio tyrimo
pareignas, prokuroras taria padarius nusikalstam
veik ir dl to iame etape nukreipia prie j tolesn
baudiamj persekiojim, t.y. imasi teisini ar
faktini priemoni, kuriomis siekia pagrsti ar
paneigti prie asmen ikilus tarim.

tariamasis (3)

Asmuo tariamojo status ilaiko iki:


1) suraomas kaltinamasis aktas;
2) suraomas prokuroro pareikimas dl
proceso ubaigimo teismo baudiamuoju
sakymu ar pagreitintu procesu;
3) nutraukiamas visas ikiteisminis tyrimas;
4) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas to
asmens atvilgiu.

tariamojo teiss (BPK 21 str. 4 d.)

inoti, kuo yra tariamas;


nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turti gynj;
duoti parodymus;
pateikti turimus reikmingus dokumentus ir daiktus;
pateikti praymus;
pareikti nualinimus;
susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga;
apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro,
ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus ar sprendimus.

Kaltinamasis

BPK 22 str. Kaltinamasis yra nagrinjimo


teisme dalyvis.
Tapimas kaltinamuoju:
kai yra prokuroro suraytas kaltinamasis aktas;
kai prokuroras surao pareikim nubausti
asmen teismo baudiamojo sakymo tvarka;
kai prokuroras surao pareikim dl bylos
nagrinjimo pagreitinto proceso tvarka;
kai vyksta privataus kaltinimo byla ir ji
nagrinjama teisme.

Kaltinamojo teiss

inoti, kuo yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuora;


susipainti teisme su byla;
pasidaryti reikiamus dokument iraus arba nuoraus;
turti gynj;
pateikti praymus;
pareikti nualinimus;
teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant;
nagrinjant byl teisme uduoti klausimus;
duoti paaikinimus apie tiriamos bylos aplinkybes ir pareikti
savo nuomon dl kit dalyvi pareikt praym;
dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo;
kreiptis teism paskutiniu odiu;
apsksti teismo nuosprend ir nutartis.

Nukentjusysis

Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo,


kuriam nusikalstama veika padar fizins,
turtins ar moralins alos (faktinis
pagrindas).

Asmuo pripastamas nukentjusiuoju


ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi (juridinis
pagrindas).

Nukentjusiojo ir jo atstovo teiss

teikti rodymus;
pateikti praymus;
pareikti nualinimus;
ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su
byla;
dalyvauti byl nagrinjant teisme;
apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro,
ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus,
apsksti teismo nuosprend ar nutart;
pasakyti baigiamj kalb (BPK 28 str. 2 d.);
turti atstov (BPK 53, 55 str.);
gauti ilaid atlyginim (104 str.);
kad jam bt grinti daiktai ir vertybs (108 str.);
gauti nutarimo atsisakyti pradti ikiteismin tyrim
nuora (168 str.);
teis prayti taikyti anonimikum (198 str.) ir kt.

Privatus kaltintojas

Privataus kaltintojo samprata yra siejama su


privataus kaltinimo institutu. is procesas- tai
specifinis teisinis konflikt sprendimo bdas, kai
tam tikro konflikto juridizavim (kriminalizavim) ir
asmens patraukim baudiamojon atsakomybn
lemia ne valstybs institucij (pareign), bet
nukentjusiojo valia kreiptis kompetentingas
institucijas, kad bt pradtas BP, ir kai iki pat
asmens, kaltinamo padarius nusikalstam veik,
pripainimo kaltu ar nekaltu konflikto alys turi
galimyb susitaikyti ir itaip sudaryti teisines
prielaidas nutraukti baudiamj proces.

Privataus kaltinimo byl ypatybs


1.

2.

3.
4.

5.

6.
7.

BP vyksta nukentjusiojo ar jo atstovo iniciatyva, esant jo skundui ar


pareikimui;
Privatus kaltintojas yra nukentjusysis, kuriam nusikalstama veika
padar fizins, turtins ar moralins alos;
Privatus kaltintojas turi atlikti kaltinimo funkcij;
Privataus kaltintojo statuso atsiradim lemia faktinis pagrindaskonfliktas (nusikalstamos veikos padarinys) su kita alimi- kaltininku;
Privatus kaltintojas- teisminio nagrinjimo stadijos dalyvis, nes
ikiteisminis tyrimas nra atliekamas, iskyrus BPK 409 str.
numatytas iimtis;
Privataus kaltintojo vaidmuo yra aktyvus ir lemiantis bylos eig;
Nukentjs asmuo privataus kaltintojo status gyja nuo to
momento, kuomet taikinamojo posdio metu nukentjusysis ir
kaltinamas asmuo nesusitaiko, tada teisjas priima nutart skund
perduoti nagrinti teisiamajame posdyje.

Privataus kaltintojo teiss ir


funkcijos

1) palaiko kaltinim,
2) pateikia rodymus ir dalyvauja juos tiriant,
3) dalyvauja baigiamosiose kalbose,
4) pateikia pasilym dl teisiamajame
posdyje itirt rodym vertinimo,
baudiamj statym taikymo, bausms
ries ir dydio, nusikalstama veika
padarytos alos atlyginimo.
5) Privatus kaltintojas turi teis dalyvauti
apeliaciniame procese.

Civilinis iekovas

fizinis arba juridinis asmuo, kuris


baudiamojoje byloje reikalauja atlyginti dl
tariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos
veikos patirt turtin ar neturtin al.
Asmuo pripastamas civiliniu iekovu
ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 110 str. 1
d.).

Civilinio iekovo teiss (BPK 110 str.


2 d.):

1) duoti paaikinimus dl civilinio iekinio esms;


2) teikti rodymus;
3) pateikti praymus ir pareikti nualinimus;
4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su
bylos mediaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiam
dokument iraus ar nuoraus;
5) dalyvauti byl nagrinjant pirmosios instancijos
teisme;
6) sksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro,
teisjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie
susij su civiliniu iekiniu;
7) dalyvauti nagrinjant byl apeliacine tvarka.
8) atsisakyti pareikto iekinio iki to laiko, kol teismas
neijs pasitarim kambar priimti nuosprendio
(BPK 112 str. 3 d.).

Civilinis atsakovas

BPK 111 straipsnis.


Civiliniais atsakovais gali bti tvai, globjai,
rpintojai ar kiti asmenys, taip pat mons,
staigos ir organizacijos, kurie pagal
statymus materialiai atsako u nusikalstama
tariamojo arba kaltinamojo veika padaryt
al.
Asmuo traukiamas byl kaip civilinis
atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo
nutartimi.

Liudytojas

BPK 78 str.- kaip liudytojas gali bti aukiamas


kiekvienas asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino
koki nors reikms bylai isprsti turini aplinkybi.
Liudytoju gali bti bet kuris fizinis asmuo, kuris mat ar
kitaip suvok reikmingas bylai aplinkybes ir gali
sugebti duoti parodymus apie ias aplinkybes.
Galima slyginai iskirti keturias asmen grupes pagal
j galimyb bti liudytojais, j teises ir pareigas:

prastiniai liudytojai;
asmenys, negalintys bti liudytojais;
asmenys, kuri negalima apklausti kaip liudytoj, t.y.
turintys imunitet;
asmenys, kuri apklausai daromos tam tikros iimtys.

BPK 79 str. nurodyti asmenys, kurie negali bti


liudytojais- tai asmenys, nesugebantys teisingai suvokti
reikming bylai aplinkybi ir dl j duoti parodymus dl
psichini ar fizini trkum.
Liudijimo imunitetai- statymuose numatyti atvejai, kai
tam tikri asmenys yra atleidiami nuo pareigos duoti
parodymus baudiamosiose bylose.
BPK 80 str. ivardinti asmenys, kurie negali bti
apklausiami kaip liudytojai:
1) asmuo apie savo paties galimai padaryt
nusikalstam veik, iskyrus kai jis sutinka duoti
parodymus;
2) teisjai- apie teismo pasitarimo kambario
paslapt;
3) gynjai, atstovai- apie aplinkybes, kurias jie
suinojo atlikdami savo pareigas;
4) dvasininkai- apie ipainties paslapt;
5) vieosios informacijos rengjai, platintojai,
savininkai, urnalistai.

Liudijimo ypatumai taikomi 3 asmen grupms:


1)
Respublikos
Prezidentuij
apklausia
ikiteisminio tyrimo teisjas Prezidento rezidencijoje,
Prezidento sutikimu; Prezidentas teismo posd
nekvieiamas.
2) tariamojo, kaltinamojo eimos nariams ir
artimiesiems giminaiiams- jie gali neduoti parodym
arba neatsakinti atskirus klausimus. eimos nariaikartu gyvenantys tvai, vaikai, broliai, seserys ir j
sutuoktiniai, partneris, sutuoktinio tvai (BPK 38 str.).
Artimieji giminaiiai- tvai, vaikai, broliai, seserys,
seneliai ir vaikaiiai (BK 248 str.).
3)
Liudytojui,
kuris
prokuroro
nutarimu
apklausiamas apie savo paties galimai padaryt
nusikalstam veik- jis gali turti galiotj atstov,
reikalauti bti pripaintas tariamuoju, jam netaikoma

Ekspertas ir specialistas (1)

Specialios inios suprantamos kaip gilios


mokslo, technikos ar bet kurios kitos
mogikosios veiklos srities inias, gytos
isilavinimo ir specialaus parengimo arba
profesins veiklos dka, naudojamos gauti
rodomajai arba kitai informacijai, btinai
nusikaltimui itirti.
Tai ne visuotinai inomos, nekasdiens ir
neteisins inios. Visuotinai inomos inios tai inios, iplaukianios i
bendragyvenimikos patirties.

Ekspertas ir specialistas (2)

Specialistas yra reikiam speciali ini ir


gdi turintis asmuo, kuriam pavedama
atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba
paaikinimus jo kompetencijos klausimais.

Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis


reikiam speciali ini ir raytas Lietuvos
Respublikos ekspert sra.

Kiti dalyviai

Vertjas;
Teismo posdio sekretorius;
Stebintys teismo proces ar atskirus
veiksmus.

You might also like