You are on page 1of 21

X TEMA

PROCESINS PRIEVARTOS PRIEMONS.


KARDOMOSIOS PRIEMONS

Procesins prievartos priemoni samprata

Prievarta paprastai suprantama kaip socialiai neigiamas


reikinys, bet kokia prievartos forma sukelia vienokias ar
kitokias neigiamas pasekmes.
Prievarta visada reikia siskverbim mogaus teises ir
laisves.
Daniausiai iskiriamos dvi prievartos apraik grups.
Pirmoji tai leistinos prievartos apraik grup. Antroji
statymo draudiamos prievartos apraik grup.
mogaus asmenin laisv ir jo autonomikumas nra
absoliuts.
Konstitucijoje sakoma, kad gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi
laisvi.
Kai tam tikro asmens laisv pradeda kelti rimt grsm kit
moni laisvei ir saugumui reikia imtis tam tikr priemoni.

Nuo kitokios valstybs prievartos baudiamojo proceso prievarta


skiriasi keliais aspektais, ji:
-numatyta baudiamojo proceso statyme;
-taikoma iskirtinai tik baudiamojo proceso metu;
-taikoma tik galiot pareign;
-taikoma tik dalyvaujani baudiamajame procese asmen
atvilgiu;
-turi konkreius tikslus, kurie iplaukia i baudiamojo proceso
paskirties;
-turi ypating turin (asmens laisvs ribojimas, turtini teisi
ribojimas ir t.t.);
-turi ukardymo, spjimo (preventyvini) bruo;
-taikoma tik statyme numatyta tvarka ir tik esant statyme
numatytoms slygoms bei pagrindams, garantuojantiems j taikymo
teistum ir pagrstum;
-taikoma neatsivelgiant asmens, kuriam ji taikoma vali ir norus.

Procesins prievartos priemons yra BP statyme numatyti mogaus


konstitucini ir kitoki teisi apribojimai, kuriuos gali taikyti tik ikiteisminio
tyrimo pareignas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas bei teismas,
priimdami motyvuot nutart ar nutarim, laikydamiesi statymo nustatyt
pagrind, slyg, ir tvarkos, ir siekdami baudiamojo proceso udavini
realizavimo bei tinkamo proceso gyvendinimo.
Prievartos taikymas turi bti reglamentuotas statym. Baudiamojo
proceso metu gali bti taikomos tik BPK numatytos prievartos priemons, t.y.
tik procesin prievarta.
Procesin prievarta suprantama kaip statyme numatytos priemons,
pasireikianios mogaus teisi suvarymu, kurias valstybs subjektai taiko
siekdami procesini tiksl, kurie ivedami i BPK 1 str.
Esminis svok suvarymas ir paeidimas skirtumas yra tas, kad
suvarymas yra leidiamas statymo, tai ir yra procesins prievartos veiksmas,
tuo tarpu paeidimas tai savavalikas aktas, nereglamentuotas jokiais teiss
aktais, kuris reikia mogaus teisi piktybik ignoravim, nesiskaitym su
jomis, veiksmus nukreiptus prie mogaus teismis deklaruojamas vertybes.

Procesins prievartos tikslai

BPK konkreiai nra vardinta procesins prievartos


paskirtis, BPK 119 str. nurodyta tik kardomj priemoni
paskirtis.
Procesins prievartos taikymo tikslai yra platesni nei vien
tik kardomj priemoni taikymo tikslai.

Procesins prievartos taikymo tikslai yra:


utikrinti reikaling procese asmen dalyvavim,
utikrinti skland ir netrukdom baudiamj proces,
surinkti duomenis (rodymus), reikmingus nusikalstamos
veikos tyrimui ir baudiamosios bylos nagrinjimui,
paalinti kitas proceso klitis,
ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms.

Bausms nuo procesins prievartos priemoni atribojamos pagal j paskirt.


Kriminalins bausms paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik
darymo (bendroji prevencija), nubausti nusikalstam veik padarius asmen,
atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas
(individualioji prevencija), siekti, kad asmuo pasitaisyt ir ijs laisv nebedaryt
nauj nusikalstam veik (suteikti asmeniui galimyb pasitaisyti).
Bausms ir procesins prievartos tikslai skiriasi, iskyrus vien tai tikslas
atimti ar apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.
Taikant procesin prievart turi bti vadovaujamasi proporcingumo
principu, t.y. prievartos taikymas pateisinamas tik tuomet, kai:
- tikslo, kurio siekiama taikant procesins prievartos priemon, nemanoma
pasiekti netaikant tos priemons ar taikant velnesn prievartos priemon;
- pats siekiamas tikslas yra tikrai svarbus, ir jo siekimu gali bti pateisinama
btinyb apriboti mogaus teises;
- prievartos taikymas neutrunka ilgiau, negu tai yra objektyviai btina.

Procesins prievartos priemoni klasifikacija

BP statymas procesines prievartos priemones skirsto


kardomsias ir kitas prievartos priemones.

Pagal tai, kokias mogaus teises apriboja, PP gali bti skirstomos :


ribojanias mogaus laisvs nelieiamum,
ribojanias asmens ir jo orumo nelieiamum,
ribojanias privataus gyvenimo nelieiamum, teis nuosavyb,
ribojanias teis bsto nelieiamum ir t.t.

Pagal procesins prievartos tikslus gali bti skirstomos :


priemones, utikrinanias rodym rinkim, tvirtinim ir vertinim;
priemones, utikrinanias teising proceso eig;
priemones, utikrinanias civilinio iekinio ar turto konfiskavimo
gyvendinim;
priemones, utikrinanias paaukt asmen dalyvavim bei
procesini pareig vykdym.

Kardomj priemoni samprata, rys.

Kardomosios priemons apibriamos kaip tariamojo ar


kaltinamojo atvilgiu, siekiant BPK 119 straipsnyje
numatyt tiksl, taikomos procesins prievartos priemons.
Kardomj prievartos priemoni ri sraas pateiktas
BPK 120 str.- sumimas, nam aretas, pareigojimas
gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, ustatas, dokument
pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos
staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti.
Taip pat numatytos dvi specialios kardomosios priemons,
kurios gali bti taikomos tik specialiems subjektams- kariui
gali bti skiriamas karinio dalinio vadovybs stebjimas, o
nepilnameiui- atidavimas tvams, rpintojams ar kitiems
asmenims.

Kardomosios priemons nuo kit procesins prievartos priemoni ri


atribojamos pagal iuos kriterijus:
1. skirtingi taikymo tikslai;
2. skirtingas proceso subjekt, kuri atvilgiu prievarta gali bti taikoma,
ratas;
3. skirtinga valstybs subjekt kompetencija skiriant prievartos priemones;
4. skirting prievartos lyg.
Kardomosios priemons skiriamos tik siekiant BPK 119 straipsnyje ivardint
tiksl. Jos skiriamos siekiant trij tiksl:
-utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim procese,
-netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio
vykdym,
-siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms.
Tuo tarpu kitos procesins prievartos priemons gali bti skiriamos ir siekiant
kit tiksl, t.y. tiksl, kurie gali bti pasiekti kitomis procesins prievartos
priemonmis.

Subjektai, kuri atvilgiu yra taikoma prievarta. Kardomosios priemons


gali bti taikomos tik tariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam. Tuo tarpu
kitos procesins prievartos priemons gali bti taikomos ir bet kurio kito
asmens atvilgiu (iskyrus laikin sulaikym ir atidavim sveikatos
prieiros staig).
Subjekt, galini taikyti procesins prievartos priemones, ratas. Tris
grieiausias kardomsias priemones skiria tik ikiteisminio tyrimo teisjas.
Kitas kardomsias priemones skiria prokuroras nutarimu arba ikiteisminio
tyrimo teisjas ar teismas nutartimi.
Nuo 2010-10-01 dokument pamimas, pareigojimas registruotis, raytinis
pasiadjimas neatidliotinais atvejais gali bti paskirti ir IT pareigno
nutarimu.
Kai kurios kitos procesins prievartos priemones gali bti skiriamos ne tik
teismo (ikiteisminio tyrimo teisjo) ar prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo
pareigno nutarimu (pvz. asmens apira, atvesdinimas).
Pagal prievartin pobd kardomosios priemons nuo vis kit skiriasi
paiu prievartos laipsniu. Kai asmeniui yra skiriama kardomoji priemon,
tokios priemons paskyrimas mogaus teisms bei laisvms padaro daug
didesn neigiam poveik nei taikant kitas prievartos priemones.

Aplinkybs, kurias btina atsivelgti


parenkant kardomosios priemons r ir jos
slygas

nusikalstamos veikos sunkumas,


tariamojo asmenyb,
ar jis turi nuolatin gyvenamj viet, darb ar kitok legal
pragyvenimo altin,
tariamojo amius,
sveikatos bkl,
eimynin padtis.
Sprendimas turi bti priimtas vertinus visas ias aplinkybes
ir tikslus, kuri siekiama skiriant kardomj priemon, t.y.
turi bti vertinama kuri priemon kok tiksl gali padti
pasiekti.

Sumimo skyrimo pagrindai ir tvarka.


Kit kardomj priemoni taikymo tvarka.
Kardomj priemoni panaikinimas arba
pakeitimas.

Sumimas gali bti skirtas tik u nusikaltim ir tik jei


numatytas laisvs atmimas vir 1 m.
BPK yra ivardinti 3 pagrindai ir tik esant bent vienam i j
galima skirti sumim; turi bti pagrstas manymas, kad:
tariamasis bgs, slpsis nuo tyrimo ar teismo,
trukdys procesui,
darys naujus nusikaltimus.
Sumimas gali bti skiriamas tik tada, jei kitomis
kardomosiomis priemonmis nemanoma pasiekti
kardomj priemoni tiksl.
Sumim gali skirti tik IT teisjas bei teismas.
Sumimas gali bti skiriamas dviem formomis: jei asmuo
sulaikytas- BPK 123 str. 4 d. tvarka, jei nesulaikytas- 123 str.
2 d. tvarka.

Nam aretas (BPK 132 str.) riboja asmens teises fizin laisv, judjimo,
kilnojimosi laisv, susiinojimo laisv.
Tai yra 2-a pagal grietum kardomoji priemon, j gali skirti tik IT teisjas ir
teismas.
Gali bti nustatomi keli pareigojimai: tam tikru metu bti savo gyvenamojoje
vietoje, nesilankyti vieosiose vietose, nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
pareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentjusiojo (BPK 132-1 str.). ia
kardomja priemone siekiama apsaugoti asmenis nuo galimo neteisto poveikio
bei utikrinti netrukdom bylos tyrim, taip pat siekiama ukirsti keli asmens
terorizavimui bei pakartotiniam smurtui.
i kardomoji priemon riboja dvi pilieio teises teis pasirinkti gyvenamj viet
bei kartais nuosavybs teis.
tariamasis gali bti pareigojamas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, jeigu
pagrstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentjusiuoju, bandys
neteistai paveikti nukentjusj arba nukentjusiajam ar kartu su juo
gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas .

Ustatas (BPK 133 str.)- kardomoji priemon, pasireikianti nustatytos pinig


sumos mokjimu depozitin prokuratros ar teismo sskait.
i kardomoji priemon riboja teis nuosavyb. ios kardomosios priemons
esm yra tai, kad mokt pinig (ustato sumos) praradimo grsm turi
sulaikyti tariamj nuo trukdani procesui veiksm.
i kardomoji priemon skiriama prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo
teisjo ar teismo nutartimi.
BPK nenustato nei minimalios, nei maksimalios ustato sumos.
Jeigu tariamasis nevykdo savo sipareigojim- pasislepia, kliudo proceso eigai,
padaro nauj NV, ustatas pereina valstybei, o tariamajam gali bti paskirtos
kitos, grietesns, kardomosios priemons. Ustat gali sumokti ne tik pats
tariamasis, bet ir kiti asmenys. Jie taip pat atsako moktu ustatu u tariamojo
padarytus paeidimus.
Dokument pamimas (BPK 134 str.)
Skiriama prokuroro, IT pareigno nutarimu ar teismo nutartimi.
I tariamojo gali bti paimtas pasas, asmens tapatybs kortel, vairuotojo
paymjimas.
ios kardomosios priemons tikslas apriboti tariamojo kilnojimosi laisv.

pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje (BPK 135 str.)


ios priemons tikslas garantuoti, kad tariamasis ilgam laikui neprapuls i
teissaugos pareign akiraio.
Raytinis pasiadjimas neivykti (BPK 136 str.). i kardomoji priemon
riboja judjimo, bendravimo, kilnojimosi laisves. Taikant raytin pasiadjim
neivykti tariamasis gali bti pareigojamas:
nepasialinti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro ar
teismo leidimo,
nesilankyti tam tikrose vietose,
nebendrauti ir neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis.
Karinio dalinio vadovybs stebjimas (BPK 137 str.). Taikoma tik
specialiajam subjektui, t.y. tikrosios karo tarnybos kariui. Ji suvaro asmens
kilnojimosi laisv. Jos paskirtis garantuoti, kad tariamasis neturs galimybs
imtis veiksm, prieing kardomj priemoni taikymo tikslams.
Nepilnameio atidavimas priirti (BPK 138 str.). Taikoma tik
specialiajam subjektui- asmenims iki 18 met.
Tai daugiau drausminanti priemon, ugdanti atsakomybs bei pareigos prie
priirint asmen jausm.
pareigojimai tenka ne tik nepilnameiui, bet ir asmenims, kurie j priiri.

KARDOMOSIOS PRIEMONS PANAIKINIMAS AR


PAKEITIMAS

Kardomoji priemon turi bti panaikinta:


a) paaikjus, kad kardomosios priemons taikymo tikslas
pasiektas;
b) paaikjus, kad taikant toki priemon toks tikslas i viso negali
bti pasiektas;
c) nebesant kardomosios priemons taikymo pagrind ar btin
slyg.
Kardomoji priemon taip pat panaikinama:
a) nutraukus proces;
b) primus iteisinamj nuosprend;
c) apkaltinamuoju nuosprendiu atleidiant nuo BA;
d) primus nutart taikyti priveriamsias medicinines priemones.
Pasikeitus aplinkybms kardomosios priemons gali bti
pakeiiamos velnesnes ar grietesnes.

Kitos procesins prievartos priemons.


Taikymo tikslai bei pagrindai

Kitos procesins prievartos priemons (BPK 140 163 str.) yra laikinas sulaikymas, atidavimas
sveikatos prieiros staig, atvesdinimas,
asmens apira, pavyzdi lyginamajam tyrimui
pamimas, krata, asmens krata, pomis, pato
siunt pomis, laikinas nuosavybs teisi
apribojimas, fotografavimas, filmavimas,
matavimas, rank antspaud ir pavyzdi
genetinei daktiloskopijai pamimas, laikinas
nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti
tam tikra veikla sustabdymas, savo tapatybs
neatskleidiani pareign veiksmai, leidimas
atlikti nusikalstam veik imituojanius veiksmus,
slaptas sekimas.

1. Laikinas sulaikymas (BPK 140 str.) skiriamas asmeniui, ukluptam darant


nusikalstam veik, ar po to kai jis t nusikalstam veik padar, taip pat kai yra
sumimo taikymo pagrindai.
Sulaikytas asmuo per 48 val. turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam
dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas.
2. Atidavimas sveikatos prieiros staig (BPK 141 str.) skiriamas tada, kai
ikyla btinyb tariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos
stacionarines ekspertizes. Skiriamas ta paia tvarka kaip ir sumimas.
3. Atvesdinimas (BPK 142 str.) jei proceso dalyviai neatvyksta pas ikiteisminio
tyrimo pareign, prokuror ar teism be pateisinamos prieasties, juos gali
atvesdinti policija vadovaudamasi prokuroro nutarimu, teismo ar teisjo nutartimi.
4. Asmens apira (BPK 143 str.) ja siekiama nustatyti ar ant asmens kno
nra nusikalstamos veikos pdsak ar kit ypating ymi (sueidim,
sumuim, chemini mediag ir pan.). Asmeniui nesutikus bti apirtam
priimamas nutarimas, kuris asmeniui privalomas, gali bti atliekama prievarta.
5. Pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas (BPK 144 str.) i priemon
taikoma siekiant paimti pavyzdius lyginamajam tyrimui. Siekiama patikrinti ar
asmuo, i kurio imami pavyzdiai nra susijs su nusikalstama veika, ar nepaliko
vykio vietoje pdsak.

6. Krata (BPK 145 str.) atliekama manant, kad kokioje nors patalpoje ar
kitoje vietovje yra nusikalstamos veikos ranki, nusikalstamu bdu gaut
daikt bei vertybi, taip pat daikt ir dokument, galini turti reikms
nusikalstamai veikai tirti, arba, kad tokie daiktai ar dokumentai yra pas kok nors
asmen.
Kratos rys: gyvenamj patalp, negyvenamj patalp, transporto
priemoni, vietovs, asmens.
Turi bti IT teisjo nutartis, neatidliotinais atvejais galima ir nutarimu.
7. Pomis (BPK 147 str.) tai procesins prievartos priemon, kuri taikoma
tuo metu, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinius reikms
nusikalstamai veikai tirti ir tiksliai inoma, kur jie yra ir kas juos turi. Turi bti
ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis.
Pato siunt pomis (BPK 148 str.).
8. Laikinas nuosavybs teiss apribojimas (BPK 151 str.) taikomas
civiliniam iekiniui bei galimam turto konfiskavimui utikrinti. Taikoma fiziniam
asmeniui, taip pat fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kurie turi
nusikalstamu bdu gyto turto.
9. Elektronini ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol ir
fiksavimas (BPK 154 str.) taikomas kai yra duomenys, kad klausantis
telefonini pokalbi, kontroliuojant kit informacij ir darant raus, galima gauti
duomen apie rengiam, darom ar padaryt sunku nusikaltim, arba jei yra
pavojus, kad nukentjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba j
artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteistos
veikos.

10. Prokuroro teis susipainti su informacija (BPK 155 str.) prokuroras


ikiteisminio tyrimo teisjo sutikimu turi teis bet kokioje savivaldybs ar
valstybs monje, vieoje ar privaioje staigoje, organizacijoje susipainti su
reikiamais dokumentais, ar kita informacija, daryti raus ar kopijuoti
dokumentus bei informacij, gauti informacij ratu.
11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank antspaud ir
pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas (BPK 156 str.)- tariamasis,
kaltinamasis gali bti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali bti renkami j
rank atspaudai ir pavyzdiai genetinei daktiloskopijai. ie veiksmai gali bti
atlikti ir kit asmen atvilgiu.
12. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra
veikla sustabdymas (BPK 157 str.)- i prievartos priemon turi bti taikoma
esant pagrst duomen, kad tariamasis gali trukdyti nusikalstamos veikos
tyrimui vykdydamas tam tikras pareigas ar vykdydamas atitinkam veikl, arba
tokia veikla gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai


(BPK 158 str.). ie veiksmai leidiami tik ikiteisminio tyrimo teisjo, nutartimi ir tik
esant pakankamai duomen apie asmens dl kurio atliekamas tyrimas
nusikalstam veik.
14. Leidimas atlikti nusikalstam veik imituojanius veiksmus (BPK 159 str.)
- taikymo pagrindas yra gauta informacija, kad konkreiam asmeniui siloma
padaryti nusikaltim ar dalyvauti j darant. Asmuo, atliekantis tokius veiksmus,
baudiamojon atsakomybn netraukiamas.
15. Slaptas sekimas (BPK 160 str.). Slapto sekimo rys: asmens, transporto
priemoni, objekto. i prievartos priemon skiriama ikiteisminio tyrimo teisjo
nutartimi. Objekto sekimas, nesusijs su informacijos apie konkreius asmenis
rinkimu, galimas be ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties.
17. Bauda, aretas (BPK 163 str.)- ios procesins prievartos priemons
taikomos asmenims, kurie nevykdo teist ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nurodym. Liudytojas ar bet koks
kitas asmuo be svarbios prieasties neatvyks dalyvauti procese gali bti
nubaustas iki 30 MGL bauda ar aretu.