rodinjimas ir rodymai

rodinjimas

rodinjimas tai statymo reglamentuota

ikiteisminio tyrimo staig ir j pareign, prokuroro,
ikiteisminio tyrimo teisjo, teismo ir proceso dalyvi
(tariamojo, kaltinamojo, gynjo, nukentjusiojo, civilinio
iekovo, civilinio atsakovo, taip pat tariamojo,
kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio
atsakovo atstovo) veikla, kuria renkami, pateikiami,
tikrinami ir vertinami duomenys, reikmingi tiriamo vykio
aplinkybi, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo,
kit aplinkybi, turini reikms bylai isprsti teisingai,
nustatymui.
 rodinjimas

rodinjimo dalykas yra aplinkybs, kurias reikia nustatyti

tiriant ir nagrinjant konkrei baudiamj byl.
rodinjimo dalykas apibdina rodinjimo tikslo kokybin pus.
Nepaisant to, kad BPK nra rodintin (nustatytin) aplinkybi
srao, (iimtis BPK BPK 395 straipsnis) tiriant ir nagrinjant
nusikalstamas veikas turi bti rodinjamos ios aplinkybs:
1) nusikalstamos veikos vykis;
2) nusikalstam veik padars asmuo (asmens amius, jei
nepilnametis, asmens kaltumas (kalts forma, motyvai);
3) aplinkybs turinios takos tariamojo asmens atsakomybs
laipsniui ar pobdiui;
4) nusikalstama veika padarytos alos dydis ir pobdis.
 rodinjimas

rodinjimo ribos. Su rodinjimo dalyku yra glaudiai susijs

rodinjimo rib terminas, kuris apibdina tam tikr rodym visum,
pakankam tam, jog konkreioje baudiamojoje byloje bt
neabejotinai nustatytos visos baudiamosios bylos rodintinos
aplinkybs bei ias aplinkybes sudarantys rodinjimo dalyko
elementai.
Jei rodinjimo dalykas apibdina rodinjimo tikslo kokybin
pus, tai rodinjimo ribos vis pirma yra susijusios su kiekybine
rodym rinkimo procedra.
Jeigu rodinjimo dalykas nurodo tiksl k konkreioje
baudiamojoje byloje privalu rodyti, tai rodinjimo ribos io tikslo
pasiekimo priemones, t.y. koki byloje reikia surinkti rodomj
mediag.
 rodinjimas
rodinjimas baudiamajame procese pasiymi iomis ypatybmis, kurios skiria rodinjimo proces nuo kitoki mogaus
painimo form:

1) rodinjimas baudiamajame procese yra vykdomas ryium su padaryta nusikalstama veika, t.y. dl ios veikos padarymo
fakto, siekiant kaltus asmenis patraukti baudiamojon atsakomybn arba gali bti nukreipta kaltinimo paneigim. Todl
painimo procesas ia apima ne bet kokias aplinkybes, o kaip taisykl tik tas, kuri pagrindu galima priimti konkreius
sprendimus baudiamajame procese, t.y. rodinjimo dalyk;

2) rodinjimo dalyk sudaro konkreios praeities ir dabarties vyki faktins aplinkybs. rodinjimo procesas neapima jau
nustatyt aplinkybi vertinimo, kuriomis remiantis yra kvalifikuojama padaryta veika. T.y., kirais odiais tariant, rodinjimo
procesas nra nukreiptas teisini poymi nustatym ir j teisin vertinim, kaip tai yra daroma, pavyzdiui, kvalifikuojant
nusikalstamas veikas. Taigi, rodinjimo veikla yra nukreipta ne teisini poymi nustatym, j vertinim, bet vis pirma,
nustatom aplinkybi tikrum, t.y. ia veikla siekiama nustatyti tam tikras aplinkybes ir sitikinti, jog ios aplinkybs apie tam
tikrus faktus tikrai egzistavo realiame gyvenime;

3) Faktins aplinkybs baudiamajame procese nustatinjamos ir grindiamos atliekant tam tikrus praktinius veiksmus, nes
rodinjimo procesas nesusiveda vien tik mstymo, login, intelektualinio painimo, t.y. tam tikr gnoseologin veikl, bet
apima ir praktin painimo proceso pus;

4) rodinjimo procesas yra pakankamai detaliai reglamentuojamas baudiamajame procese, t.y. rodinjimas
baudiamajame procese yra velkamas tam tikr procesin form, kuri, savo ruotu, slygoja ir turi pasitarnauti:
(a) kryptingai tiesos paiekai;
(b) tinkamam procese dalyvaujani asmen teisi ir teist interes gynimui;
(c) tinkamam informacijos, duomen, galini turti rodomj reikm, fiksacijai, kuri sudaro slygas patikrinti jau surinktus
duomenis, sitikinti j tikrumu ir pan.

5) Baudiamasis procesas turi bti ubaigiamas, priimant vien ar kit sprendim, paremt aplinkybmis, kurios, savo
ruotu, sudaro faktin pagrind, tokio sprendimo primimui.
 rodinjimas
rodinjimo procesas susideda i keleto vienas su kitu
organikai susijusi element, t.y. duomen gavimo, patikrinimo ir
vertinimo.
Kartais alia duomen gavimo elemento yra vedamas dar
vienas rodinjimo proceso elementas, t.y. tvirtinimo, taiau
manytume, jog element organikai apima duomen gavimo
elementas, todl jo iskirti kaip savarankik rodinjimo proceso
element nra btina.
Teiss literatroje ie rodinjimo proceso elementai dar kartais
yra vadinami rodinjimo proceso etapais, taiau teisingiau juos bt
vadinti ne rodinjimo proceso etapais, bet, elementais, nes etapai
kaip taisykl, nuosekliai eina vienas po kito ir laiko tarpu paprastai
nesutampa, kai tuo metu rodinjimo procesas tai vieningas ir
nedalomas painimo procesas, kuriame ie elementai pasikartoja
ne vien kart, o laiko atvilgiu gali net sutapti.
 rodymai
rodymai baudiamajame procese yra
statym nustatyta tvarka gauti, BPK
numatytais proceso veiksmais patikrinti,
teisiamajame posdyje inagrinti ir teismo
pripainti duomenys, kuriais
vadovaudamasis teismas daro ivadas dl
nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo,
i veik padariusio asmens kaltumo ar
nekaltumo ir kit aplinkybi, turini
reikms bylai teisingai isprsti.
 rodymai
rodymais gali bti tik teistais bdais gauti duomenys,
kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso
veiksmais. Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin
sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos
aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu.
rodymais taip pat pripastami duomenys, gauti
sigaliojusi Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuot
tarptautini sutari nustatyta tvarka.
Duomenys laikomi gautais nustatyta tvarka ir tais
atvejais, kai j gavimo tvark tiesiogiai nustato emesns
teisins galios norminiai aktai, kurie priimti vadovaujantis
statymu ar vykdant atitinkamas statymo nuostatas.
 rodym klasifikacija
Pagal informacijos atspindjimo bd:
- asmeniniai;
- daiktiniai.

Pagal informacijos altinio pirmum:

- pirminiai;
- ivestiniai.
 rodym klasifikacija
Pagal santyk su rodintinomis bylos
aplinkybmis:
- tiesioginiai;
- netiesioginiai.
Pagal rodymo santyk su kaltinimo
versija:
- kaltinantys;
- teisinantys.
rodymams keliami reikalavimai
rodym lieiamumas (ssajumas) tai j turinio ir
rodinjimo dalyko arba kit duomen, turini
reikms byl itirti, ryys.
Sprendiant rodym lieiamumo klausim, reikia
atsivelgti galimyb j informacij panaudoti bent
vienam i i tiksl:
- aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk,
nustatyti;
- tarpiniams faktams isiaikinti;
- kitiems rodymams surasti;
- kit rodym tikrumui ir isamumui patikrinti;
- tiriamoms versijoms patvirtinti arba paneigti.
rodymams keliami reikalavimai
rodym leistinumas. Rodo j tinkamum naudoti rodinjimo
procese. rodymai laikomi atitinkantys leistinumo poym, jei jie
yra gauti teistais bdais i teist altini. Leistinumo poymis
kelia rodymams iuos reikalavimus:
- rodymais gali bti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra gauti
statym nustatyta tvarka ir ufiksuoti viename i BPK nurodyt
altini;
- turi bti inoma informacijos kilm ir galimyb j patikrinti,
duomenys gauti kit statym nustatyta tvarka tikrinami atliekant
BPK numatytus procesinius veiksmus;
- btina laikytis vis procesins formos reikalavim, kurie
garantuoja informacijos tikrum ir fiksavimo isamum.
rodymams keliami reikalavimai
rodym patikimumas. rodym patikimumas formuoja sitikinim,
kad galima neabejotinai tikti todl, kad be priekait yra ne tik j
forma, bet ir turinys, kitaip tariant jie teisingai atspindi tikrov.
Vertinant rodym (duomen) patikimum:
1) jeigu faktini duomen altinis yra mogus, reikt isiaikinti
jo individualias savybes, nuo kuri priklausys asmens sugebjimas
teisingai suvokti ir perduoti informacij;
2) jeigu faktini duomen altinis yra daiktas arba dokumentas,
reikt atkreipti dmes jo radimo slygas;
3) reikia itirti atitinkam duomen turin (parodym
isamumas, nuoseklumas ir prietaravim juose buvimas, eksperto
ivados pagrstumas ir t.t.);
4) informacij, kuri gauta i vieno altinio, reikt palyginti su
gauta informacija i kit procesini altini.
 rodymams keliami reikalavimai
Patikrinamumas. Vadovaujantis iuo poymiu rodymais
negali bti pripastami duomenys, kuri leistinumas negali bti
patikrintas arba nebuvo patikrintas BPK numatytomis
priemonmis.

Baudiamajame procese rodymais negali bti pripastami:

duomenys, kurie buvo gauti paeidiant BP principus;

duomenys, kurie buvo gauti nesilaikant imperatyvi toki
duomen gavimo reikalavim;
duomenys, kurie buvo gauti paeidiant veiksm, kuriuos
atliekant gaunami tokio pobdio duomenys, atlikimo taisykles;
gauti duomenys nra arba nebuvo forminti BPK nustatyta tvarka;
gauti duomenys, kurie buvo gauti ne BPK, o kit statym tvarka ir
nebuvo patikrinti BPK nustatytais bdais.
rodymams keliami reikalavimai
rodym pakankamumas. Ianalizavus atskir duomen
lieiamum, leistinum, patikimum ir patikrinus juos, daroma
ivada, ar ie duomenys gali bti rodymais, tuomet vadovaujantis
vidiniu sitikinimu, nusprendiama, ar tie duomenys laikytini
rodymais byloje.
Priimant galutin sprendim, byloje surinkt rodym visuma turi
leisti padaryti vienintel ivad apie asmens kaltum ar nekaltum,
visos kitos versijos turi bti atmestos. Jeigu tai nepadaroma,
teismas privalo imtis priemoni iaikinti byloje esanius
prietaravimus bei juos tinkamai vertinti.
rodym pakankamumo klausimas sprendiamas per vidin
sitikinim, mstymo procese, kuomet gaunamos tiktinos ivados.
Taiau priimant galutin sprendim, paremt iomis ivadomis, jos
turi bti kategorikos ir motyvuotos, kad nekelt dvejoni dl
padaryt ivad tikrumo.
Ikiteisminiame tyrime, kai rodym pakankamumas gali bti
tiktinas.